Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo argumentai dėl jo pablogėjusios psichologinės būsenos ginčui aktualiu laikotarpiu laikytini jo paties subjektyvia nuomone ir neatitinkantys tikrovės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės ir turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. E. Ž. Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

6. Pareiškėjas patirtą turtinę ir neturtinę žalą kildina iš to, jog jam atvykus į Kauno kalėjimą nuo 2024 m. gegužės 30 d.–birželio 3 d. nebuvo suteiktas medikamentinis gydymas vaistais, nors jis jam buvo paskirtas gydytojo-psichiatro. Taigi žala kildinama iš laisvės atėmimo vietos įstaigos veiksmų, susijusių su pareiškėjo ligos gydymui skirtų vaistų išdavimu.

Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūros teikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 90 straipsnio nuostatos.

BVK 90 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems, taip pat atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą, teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. BVK 90 straipsnio 5 dalis įtvirtina, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos valstybės, savivaldybių arba privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiamos užtikrinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuteistųjų apsaugą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nuteistieji asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti laisvės atėmimo vietos sveikatos apsaugos priežiūros tarnybos teikiamą medicinos pagalbą. Nuteistiesiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos gauti prieinamą medicinos pagalbą, inter alia (be kita ko) gauti ir vartoti jiems paskirtus vaistus bei kitus vaistinius preparatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-382-789/2023; kt.).

Taipogi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad, kreipdamasis į teismą su reikalavimu priteisti jo naudai iš atsakovo patirtą neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nuteistasis yra saistomas pareigos nurodyti aplinkybes, apibūdinančias reikšmingas kalinimo sąlygas. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos įstaigai. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginius, susijusius su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-82-556-2024; kt.).

7. Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog pareiškėjas nuo 2023 m. spalio 27 d. dalyvauja pakaitiniame gydyme metadonu, ir kad jam epizodiškai skiriami medikamentai „Truxali“ ir „Zolpidem“. Ginčo nėra ir dėl to, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu atvykus į Kauno kalėjimą buvo išduotas metadonas (90 ml / per parą) taip, kaip gydytojo nurodyta. Taip pat proceso šalys neginčijo aplinkybių, kad iki ginčo laikotarpio pareiškėjas vartojo gydymui skirtus (anksčiau paminėtus) vaistus ir nustatytu laiku kreipdavosi į sveikatos apsaugos priežiūros specialistus dėl vaistų išdavimo. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas tabletes „Zolpidem“ vartojo: nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki balandžio 25 d.; nuo 2024 m. gegužės 21 d. iki gegužės 31 d.; nuo 2024 m. birželio 3 d. iki birželio 10 d., o tabletes „Truxali“ nuo 2024 m. gegužės 21 d. (pateiktas medicininis pažymėjimas, Nr. 478 (2024 m. liepos 2 d.)).

8. Pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos Vaistų (vaistinių preparatų) valdymo Pirminiame asmens sveikatos priežiūros skyriuje (PASPS) ir gydomuosiuose skyriuose aprašo, patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-577 (toliau – Aprašas) reglamentuoja vaistų išdavimo tvarką Pirminiame asmens sveikatos priežiūros skyriuje. Šio Aprašo VI skyriuje reglamentuojamas peroralinių vaistų vartojimas.

Pagal Aprašo 17 punktą vaistai skyriuose ir Pirminiame asmens sveikatos priežiūros skyriuje pacientui pateikiami pagal F 003-4/a Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus ir Skubios pagalbos-priėmimo ir konsultacijų skyriaus gydytojo paskyrimų lape gydytojo išrašytą vaistinio preparato paskyrimą. Bendrosios praktikos slaugytoja, prieš vaistų pateikią, paklausia paciento vardo, pavardės ir pateikia vaistus.

Pagal Aprašo 24 punktą bendrosios praktikos slaugytojas, prieš paskirstydamas vaistus patikrina, ar F 003-4/a Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus ir Skubios pagalbos-priėmimo ir konsultacijų skyriaus gydytojo paskyrimų lape yra paciento vardas, pavardė, ligos / asmens sveikatos istorijos numeris, kameros-palatos numeris / būrio numeris ar aiškiai ir suprantamai parašyta vaisto pavadinimas, paskirto vaisto vartojimo būdas, intervalas. Aprašo 37 punkte numatyta, kad apie peroralinių psichotropinių vaistinių preparatų suvartojimą bendrosios praktikos slaugytojas pažymi Psichotropinių vaistinių preparatų apskaitos žurnale (2 priedas), F 003-4/a, Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus ir Skubios pagalbos-priėmimo ir konsultacijų skyriaus gydytojo paskyrimų lape.

9. Byloje nustatyta, kad gydymui pagal psichotropinių vaistinių preparatų apskaitos žurnalą vaistai „Zolpidem“ (10 mg tabl.) pareiškėjui buvo išduoti 2024 m. birželio 1 d. ir birželio 2 d. Pagal PASPS gydytojo lapą pareiškėjui vaistai „Zolpidem“ buvo išduoti ir nuo 2024 m. birželio 3 d. iki birželio 10 d. Taip pat iš byloje esančių asmens sveikatos kortelės išrašų matyti, kad 2024 m. gegužės 27 d. pareiškėjas buvo konsultuotas gydytojo-psichiatro ir jam skirti vaistai tabl. „Zolpidem“, taip pat pratęstas vaistų tabl. „Truxali“ išdavimas bei toliau tęsiamas gydymas metadonu (90 ml / parai). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad 2024 m. birželio 3 d. gydytojas-psichiatras pareiškėjui pratęsė gydymą metadonu iki 2024 m. liepos 17 d. Taigi šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nors pareiškėjui ir buvo paskirti vaistai tabl. „Zolpidem“ ir tabl. „Truxali“, tačiau ginčo laikotarpiu jie nebuvo išduoti tinkamai: tabletės „Zolpidem“ buvo išduotos tik birželio 1–3 d. (iš viso: 3 dienas iš 5 dienų), o skirtos tabl. „Truxali“ nebuvo išduotos visą ginčo laikotarpį. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nepakankamai atidžiai ir rūpestingai vykdė pareigą užtikrinti pareiškėjo gydymo eigą vaistais, kurie buvo gydytojo išrašyti (paskirti) tam, kad būtų užtikrintas tinkamas pareiškėjo gydymo vaistais nepertraukiamumas. Nors, atsakovo teigimu, pacientai patys turi rūpintis savo sveikata ir laiku kreiptis į sveikatos priežiūros skyriaus darbuotojus dėl medicininių paslaugų suteikimo, į gydantį gydytoją – dėl paskirtų vaistų pratęsimo, nes tik pats pacientas žino, kiek vaistų jis turi ir iki kada turimų vaistų jam turi pakakti, tačiau akcentuotina, kad sveikatos priežiūros specialistai mato pareiškėjui diagnozuotas ligas ir paskirtus vaistus, todėl ši aplinkybė nepaneigia atsakovo pareigos užtikrinti sergančio asmens (pareiškėjo) tinkamą bei nepertraukiamą gydymą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, be kita ko, taip pat akcentuojama, kad teisės aktų nepakankamumas, netobulumas ar valstybės pareigūnų veiksmų nesuderinimas negali būti teisėta ir pagrįsta kliūtimi užtikrinti asmens teises į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas (žr. pvz., LVAT 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-370-858/2016; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-2158/2013).

10. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2024 m. gegužės 30 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. pareiškėjui neišdavus tabl. „Zolpidem“, o nuo 2024 m. gegužės 30 d. iki 2024 m. birželio 3 d. jam neišdavus tabl. „Truxali“, buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti tinkamą ambulatorinę priežiūrą ir nepertraukiamą gydymą, kas sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, ko nebūtų atsitikę, jei jis Kauno kalėjime būtų kalinamas teisės aktuose nustatytomis sąlygomis.

11. Pareiškėjas teigia, kad dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė fiziniais nepatogumais, diskomfortu, sveikatos pablogėjimu, dvasiniais išgyvenimais. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti itin reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Taip pat byloje niekaip pareiškėjo nepagrindžiamas turtinės žalos dydis, kurį prašoma priteisti. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nors ir prašo priteisti 5 000,00 Eur turtinės žalos, tačiau tik abstrakčiai įvardijo patirtos turtinės žalos dydį ir nepateikė jokių įrodymų, kad turtinė žala buvo patirta ir kas ją sudaro. Taigi toks pareiškėjos skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

12. Dėl neturtinės žalos pasakytina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad asmuo, kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, įprastai patiria neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-87-602/2025; kt.). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., E. Ž. Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką panašaus pobūdžio bylose nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad visas naktis buvo nemiegojęs, užeidavo agresijos ir pykčio priepuoliai, planavęs net save žaloti, tačiau iš byloje esančių duomenų (iš Resocializacijos skyriaus pažymos 2024 m. rugpjūčio 26 d. Nr. RV-19-2054) matyti, kad pats pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl to į Kauno kalėjimo psichologus nesikreipė.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį (pažeista pareiškėjo teisė gauti tinkamą nepertraukiamą gydymą vaistais), trukmę (2 dienos vaisto tabl. „Zolpidem“ ir 5 dienos vaisto tabl. „Truxali“), pareiškėjo sveikatos būklę (dalyvauja programoje gydantis metadonu, dėl jo psichofizinės būklės jam būdavo skiriami vaistai „Zolpidem“ ir „Truxal“), darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, atsižvelgus į EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, į Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat į tai, kad nenustatyta, jog atlikdama teisės pažeidimą, laisvės atėmimo vietos įstaiga siekė pažeminti pareiškėjo orumą ir (ar) sudaryti nežmoniškas kalinimo sąlygas, pareiškėjui padarytą neturtinę žalą teismas įvertina 50,00 Eur suma, kuri priteistina iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 50,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismą.