Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, spręsdama nukentėjusiojo R. Č. (toliau – nukentėjusysis) skundo, paduoto privataus kaltinimo tvarka, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nukentėjusysis privataus kaltinimo tvarka teikia teismui skundą, kuriuo prašo iškelti baudžiamąją bylą ir nuteisti D. K. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 1 d., padarymą. Skunde nurodoma, kad jam nuosavybės teise priklauso dovanotas žemės sklypas sodų bendrijoje, jo giminaitė D. K. nepatenkinta tuo, kad nukentėjusiajam jį dovanojo jo tėvas, nes D. K. manymu sodas turėtų priklausyti jai. 2013-05-26 apie 15.00 val. atvykęs į sodą pamatė, kad jam priklausantis turtas yra sugadintas – aprašinėtas sodo namelis, suoliukai, iš plytelių ir medžių padaryti kryžiai, nėra jokių abejonių, kad nusikalstamą veiką padarė D. K.. Nukentėjusysis taip pat nurodo, kad dėl tikslaus žalos jo turtui dydžio nustatymo kreipsis į specialistus, tačiau akivaizdu, kad turto sugadinimo mastas bus vertinamas didesne nei 3 MGL dydžio pinigų suma.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, jog skundas neatitinka BPK 412 str. keliamų reikalavimų nukentėjusiojo skundo turiniui, todėl skundas nepriimtinas ir grąžintinas nukentėjusiajam (BPK 412 str. 3 d.).

Skunde ar pareiškime privataus kaltinimo tvarka, be kitų duomenų, turi būti nurodyti duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes (LR BPK 412 str. 2 d.).

Baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sugadinimą numatyta BK 187 str., tačiau nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal šio straipsnio atitinkamą dalį priklauso nuo sugadinto turto vertės: veika kvalifikuojama pagal 1 d., kai sugadinto turto vertė nuo 3 MGL (390 Lt) iki 250 MGL (32500 Lt), pagal 2 d. – kai sugadinto turto vertė viršija 250 MGL (32500 Lt), pagal 3 d. – kai turto vertė nuo 1 MGL (130 Lt) iki 3 MGL (390 Lt.). Atsakomybė už svetimo turto sugadinimą yra numatyta ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ str., kai tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas nepadaro nukentėjusiajam žymios žalos.

Nukentėjusysis R. Č. teismui pateikė skundą privataus kaltinimo tvarka. Jis sutinkamai su BPK 412 str. nuostatomis, be kitų aplinkybių, privalėjo pateikti duomenis, kurie patvirtintų skunde išdėstytas aplinkybes, tame tarpe įrodymus dėl jo turtui padarytos žalos dydžio, tačiau jokių objektyvių įrodymų nukentėjusysis nepateikė. Iš nukentėjusiojo pateiktų fotonuotraukų teismas neturi galimybės nustatyti jo turtui padarytos žalos dydžio.

Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių duomenų, kad būtų bandęs taikiai išspręsti ginčą tarp giminaičių – jo ir D. K. ar būtų kreipęsis dėl pažeistų teisių gynimo civilinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra išaiškinta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).“ Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011).

Teismas mano, kad nagrinėjamoje medžiagoje nėra jokio pagrindo daryti kategoriškos išvados, kad galimai D. K. padaryti veiksmai galėtų būti vertinami kaip LR BK 187 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, nes nukentėjusysis nepateikė žalos dydį įrodančių duomenų. Nurodytas skundo surašymo trūkumas trukdo pradėti privataus kaltinimo procesą teisme, todėl, esant šioms aplinkybėms, skundą priimti atsisakytina, grąžinant jį padavusiam asmeniui.

Skundo grąžinimas neužkerta kelio nukentėjusiajam pašalinus nurodytus skundo trūkumus iš naujo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str.,

nutaria:

Nepriimti R. Č. skundo, paduoto privataus kaltinimo tvarka.

Skundą su priedais grąžinti R. Č..

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.