- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-24
- Bylos Nr.
- I2-1884-789/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00149-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Almatoje, Kazachstano Respublikoje, 2021 m. sausio 5 d. sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą Nr. LTU-30-00000000000000000000174074 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją (toliau – ir Ministerija) jo prašymą išduoti vizą išnagrinėti iš naujo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 27–30).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Sprendime aplinkybės buvo įvertintos neteisingai. Paaiškina, kad ketino atvykti į Lietuvą dirbti pagal darbo sutartį, sudarytą su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Butranga“ (toliau – ir įmonė), kuri užsiima statybine veikla. Pažymi, kad, pateikus visus būtinus dokumentus, Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Almatoje, Kazachstano Respublikoje, (toliau – ir Konsulatas) darbuotojas su juo nesusisiekė, į Konsulatą nekvietė, klausimų neuždavė, aplinkybių nesiaiškino. Nebuvo nustatyta kitų pagrindų neišduoti vizos, išskyrus pagrindą, nurodytą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Pabrėžia, kad nebuvo apklaustas, jam nebuvo leista pateikti paaiškinimus Konsulate.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas pabrėžia, kad UAB „Butranga“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad įmonė buvo registruota mažiau nei 2 mėnesius, nuo 2019 m. spalio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. statybinės veiklos nevykdė, todėl finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė, be to, tarpininkai, kurie teikė dokumentus Konsulatui, suklydo nurodydami ne tą gatvės pavadinimą ir kontaktinio asmens vardą ir pavardę.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 79–83). Atsiliepime nurodo, kad 2020 m. gruodžio 22 d. pareiškėjas Konsulatui pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, jame nurodė šiuos duomenis: nevedęs (9 punktas); dabartinė profesinė veikla – bedarbis (19–20 punktas); pagrindinis kelionės tikslas – darbas (21 punktas); prašoma leisti vykti – daug kartų (24 punktas); numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2021 m. sausio 5 d. (29 punktas); numatoma išvykimo iš Lietuvos Respublikos data – 2022 m. sausio 4 d. (30 punktas), kviečiantis asmuo – UAB „Butranga“, (duomenys – neskelbtini) (32 punktas).
Šalies argumentai
Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė ir dokumentus, iš kurių: paso kopiją, darbo sutartį, sudarytą su UAB „Butranga“, K. P. (duomenys – neskelbtini), lėktuvų bilietų rezervaciją, kvalifikacijos pažymėjimą, kelionės draudimą, išrašą iš banko sąskaitos.
Konsulas, vertindamas pareiškėjo prašymą, nagrinėjo viešoje erdvėje prieinamą informaciją apie UAB „Butranga“ bei Migracijos departamento turimą informaciją, ir nustatė aplinkybes, leidusias pagrįstai įtarti dėl pareiškėją kviečiančios įmonės faktinės veiklos ir dėl pareiškėjo realaus ketinimo nelegaliai būti vienoje iš ES šalių. UAB „Butranga“ įregistruota 2019 m. spalio 4 d., tačiau finansinės atskaitomybės dokumentų nėra pateikusi; UAB „Butranga“ buveinė registruota (duomenys – neskelbtini), direktorė – I. J., tačiau pareiškėjo prašyme išduoti nacionalinę vizą kviečiančio asmens UAB „Butranga“ adresas nurodytas (duomenys – neskelbtini), o kaip kontaktinis asmuo kviečiančioje įmonėje pareiškėjo nurodytas R. Š., adresas: (duomenys – neskelbtini) EPIS sistemoje įmonės pateiktame tarpininkavimo rašte nurodyta, jog pareiškėjas vyksta į Lietuvą dirbti, nenurodytos jokios specialybės ir kvalifikacijos ar būsimos pareigos (darbo). Įmonė Juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR) yra nurodžiusi itin daug veiklos rūšių: apsaugos sistemų paslaugų veikla, architektūros ir inžinerijos veikla bei su ja susijusios techninės konsultacijos, atliekų tvarkymas ir šalinimas, baldų gamyba, betono, cemento ir gipso dirbinių gamyba, buitinių aparatų ir prietaisų gamyba, drabužių, išskyrus kailinius drabužius, siuvimas, didmeninė prekyba, elektros įrangos remontas, keleivinis sausumos transportas, medicininės ir odontologinės praktikos veikla, teisinė veikla ir kita; įmonėje dirba tik 5 darbuotojai, jų atlyginimas siekia 76 Eur. Įmonė JAR kaip vieną iš veiklos sričių yra nurodžiusi laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą ir įdarbinimo agentūrų veiklą; įmonė yra tarpininkavusi dėl 4 nacionalinių vizų gavimo. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie įmonės vykdomus statybos darbus, kuriuos atlikti kviečiamas, apie įmonės vykdomus statybos rangovų darbus viešos informacijos apie tai nerasta.
Konsulas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir surinktą informaciją, padarė išvadą, jog įmonė nevykdo veiklos statybų srityje, o užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo, ir priėmė Sprendimą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnio 1 dalies 2 bei 15 punktų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno bei nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia esminių bylos faktinių aplinkybių. Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (EB) Nr.2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams (t. y. asmenims, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai) nustatomos šios atvykimo sąlygos: jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas; pagrįsti tai, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiu ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Pažymi, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtintame Vizų kodekse viena svarbiausių vizų politikos sričių nurodyta neteisėtos imigracijos sustabdymas (preambulės 3 straipsnis). Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda. Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendime konsuliniams pareigūnams pateiktas išaiškinimas dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti formos, turinio ir pan. Jame pažymėta, kad patvirtinamaisiais dokumentais, kuriais remiantis įvertinamas prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens ketinimas išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos (5.2.1 p. B skyrius), be kita ko, turėtų būti: (a) atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas; (b) finansines lėšas patvirtinantis gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas – pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose būtų parodomas lėšų judėjimas per tam tikrą laikotarpį (mažiausiai per 3 paskutinius mėnesius); (c) įdarbinimą patvirtinantis dokumentas – darbo sutartis, darbo pažymėjimas, informacijos apie profesinį statusą, banko pažymos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo įrodymas; (d) nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas; (e) integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis – santuokos liudijimas arba bet koks kitas dokumentas, susijęs su tėvais ir (arba) vaikais ir jų gyvenamąja vieta.
Teigia, kad konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą išduoti vizą kilo pagrįstų abejonių dėl jo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, dėl pateiktų dokumentų autentiškumo, duomenų atitikties tikrovei, dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Almatoje, Kazachstano Respublikoje, 2021 m. sausio 5 d. sprendimo dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą Nr. LTU-30-00000000000000000000174074 (b. l. 40–41) teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas Konsulatui pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, jame nurodė šiuos duomenis: nevedęs (9 punktas); dabartinė profesinė veikla – bedarbis (19–20 punktas); pagrindinis kelionės tikslas – darbas (21 punktas); prašoma leisti vykti – daug kartų (24 punktas); numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2021 m. sausio 5 d. (29 punktas); numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2022 m. sausio 4 d. (30 punktas), kviečiantis asmuo – UAB „Butranga“, (duomenys – neskelbtini) (32 punktas). Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė dokumentus (paso kopiją, su UAB „Butranga“ sudarytą 2020 m. lapkričio 18 d. darbo sutartį, lėktuvų bilietų rezervaciją, kvalifikacijos pažymėjimą, kelionės draudimą, išrašą iš banko sąskaitos) (b. l. 84–92). Konsulas Sprendimu atsisakė išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktu.
Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties ir Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatos.
Vizų kodekse nurodyti pagrindiniai prašymų gauti vizą nagrinėjimo kriterijai. Vienu pagrindinių kriterijų įvardyta tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų išduoti vizą nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Konsulatai įpareigoti įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją (t. y. prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, siekdamas neteisėtai ilgam laikui įsikurti valstybių narių teritorijoje, kaip kelionės tikslą nurodo turistinę kelionę, verslo reikalus, studijas ar pan.), atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje (pvz., politiškai nestabilios vietovės, aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) prašymą pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui. Kiekvienu atveju stabilumo lygis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šeimos ir kitų asmeninių ryšių gyvenamosios vietos šalyje, šeimos ar kitų asmeninių ryšių valstybėse narėse, šeiminės padėties, su darbu susijusios padėties (atlyginimo dydžio), socialinio statuso gyvenamosios vietos šalyje. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.
Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. K(2010)1620 galutinis patvirtintas Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas (toliau – ir Vadovas), jame konsuliniams pareigūnams išaiškinta tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti formos, turinio ir pan. Vadove pažymėta, kad patvirtinamaisiais dokumentais dėl kelionės tikslo verslo reikalais turėtų būti įrodyta: a) numatomos kelionės tikslas; b) apgyvendinimo įrodymas arba įrodymas, kad turima pakankamai lėšų asmens apgyvendinimo išlaidoms padengti; c) kad asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; d) informacija, pagal kurią galima įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos (6.2 punktas). Vadovo 6.2.1 papunktyje nustatyta, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais laikoma: atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas, finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas (pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose parodytas lėšų judėjimas mažiausiai tris paskutinius mėnesius), įdarbinimą patvirtinantis dokumentas (darbo sutartis, darbo pažymėjimas, banko pažymos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo įrodymas), nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis. Pagal Vadovo 6.2.2 papunktį, pragyvenimo lėšų įrodymas gali būti: nesenos banko pažymos, kuriose parodytas lėšų judėjimas per tam tikrą laiką (mažiausiai per tris paskutinius mėnesius), kreditinė kortelė ir kreditinės kortelės sąskaitos išrašas, grynieji pinigai konvertuojama valiuta, kelionės čekiai, algalapiai, darbo pažymėjimas. Vadovo 7.5 papunktyje nurodoma, kokie pareigūno veiksmai turi būti atlikti tikrinant pareiškėjo numatomo buvimo tikslą ir buvimo sąlygas. Konsulatas privalo patikrinti numatomo buvimo tikslą ir teisėtumą, taip pat prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens numatomo buvimo tikslo ir jo teisėtumo pagrindimą.
Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad sprendimas atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą priimtas kilus rimtam pagrindui manyti, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą, buvo nustatyta, kad UAB „Butranga“ buveinė registruota (duomenys – neskelbtini), o pareiškėjo prašyme išduoti nacionalinę vizą kviečiančio asmens UAB „Butranga“ adresas nurodytas (duomenys – neskelbtini). Be to, nors pareiškėjas kaip kontaktinį asmenį kviečiančioje įmonėje nurodė R. Š., tačiau 2020 m. lapkričio 18 d. darbo sutartis patvirtina, jog UAB „Butranga“ direktorė – I. J.. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme nenurodė specialybės ir kvalifikacijos ar būsimų pareigų, kurias jis eis UAB „Butranga“. UAB „Butranga“ įregistruota 2019 m. spalio 4 d., tačiau nevykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatytos prievolės, t. y. JAR tvarkytojui nėra pateikusi 2019 m. finansinės atskaitomybės ataskaitų. Be to, nustatyta, kad įmonėje UAB „Butranga“ dirba 5 darbuotojai, nors Bendrovė Juridinių asmenų registre nurodžiusi nemažai veiklos rūšių.
Pareiškėjas pateikė teismui rašytinius įrodymus, prie kurių pridėjo UAB „Butranga“ paaiškinimus. Įmonė, be kita ko, nurodė, kad daugelis įmonių JAR nurodo kuo daugiau veiklos rūšių, kuriomis ateityje galima užsiimti, kad nereikėtų papildomai iš naujo tvarkyti dokumentų. Neturėdama savų statybos darbuotojų, įmonė samdė subrangovus. Įmonė atliko administracinį darbą, kuris nereikalavo didelių darbo sąnaudų, todėl vidutinė alga buvo atitinkama. Paaiškino, kad, kai įmonė užregistravo darbo vietas, į ją kreipėsi Kazachstano piliečiai, vienas iš jų buvo ir pareiškėjas. Įmonė nutarė juos priimti į darbą, kadangi atitiko nustatytus reikalavimus darbuotojams. UAB „Butranga“ nurodė, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslas yra darbas statybos srityje Lietuvos objektuose. Pažymi, kad nuo 2021 m. kovo mėn. įmonėje įdarbinti du ukrainiečiai.
Teismo įsitikinimu, Konsulato nustatytos faktinės aplinkybės sudarė pagrindą abejoti, kad tikrieji pareiškėjo kelionės į Lietuvą tikslai gali būti kitokie, nei nurodyti prašyme išduoti vizą. Pareiškėjui nepateikus patikimų ir objektyvių įrodymų apie buvimo Lietuvoje tikslą, sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvoje laikotarpiu, Konsulatas, neviršydamas savo diskrecijos ribų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą neišduoti pareiškėjui vizos.
Šiame kontekste paminėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita).
Nagrinėjamu atveju skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Kaip minėta, pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai bei Konsulato surinkta informacija buvo prieštaringi. Teismas daro išvadą, kad buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, jo panaikinti nėra pagrindo.
Pripažinus, kad ginčijamas sprendimas atsisakyti išduoti vizą yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus dėl vizos išdavimo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus pareiškėjo skundą, netenkinamas jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į Konsulatą su nauju prašymu išduoti vizą, pateikiant teisės aktuose nustatytus dokumentus. Teismas pažymi, kad pareiškėjo teismui pateikti UAB „Butranga“ paaiškinimai gali būti teikiami Konsulatui kartu su nauju prašymu išduoti vizą ir kitais dokumentais, patvirtinančiais kelionės į Lietuvą ir buvimo joje tikslus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.