Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja, Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant prokurorams Dainai Dyburienei, Svajūnui Petravičiui, kaltinamiesiems M. G., M. G., V. K. ir R. T., jų gynėjams advokatams Olegui Romanovui, R. L., Viktorui Gecui, Domicėlei Baltrušaitienei, nukentėjusiesiems A. J., L. M., V. M., civiliniam ieškovui V. M., nukentėjusiojo V. M. atstovui advokatui Jonui Petrikui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1991-12-21 Kretingoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.;

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1987-06-09 Lietuvoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.;

M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1988-05-31 Kretingoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas : 1. 2009-11-12 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 165 str. 1 d. 1 metams laisvės apribojimo, uždraudžiant per tą laikotarpį lankytis viešojo maitinimo ir pramogų įstaigose, esančiose Kretingos mieste ir rajone bei Palangos mieste, kuriose pardavinėjami alkoholiniai gėrimai, įpareigojant būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., per 3mėn. neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose. 2. 2010-03-15 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. 1 metams laisvės apribojimo. Ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2009-11-12 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 2 mėn. laisvės apribojimo, uždraudžiant per tą laikotarpį lankytis viešojo maitinimo ir pramogų įstaigose, esančiose Kretingos mieste ir rajone bei Palangos mieste, kuriose pardavinėjami alkoholiniai gėrimai, įpareigojant būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., per 3mėn. neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose. 2010-04-27 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė pagal 2009-11-12 ir 2010-03-15 nuosprendžius buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę. 2010-07-21 paleistas, atlikus bausmę. 3. 2011-08-18 Palangos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. 12 MGL ( 1560 Lt ) į bauda. 2011-09-21 bauda sumokėta. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.;

R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1987-11-20 Kretingoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 2009-03-03 Kretingos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) bauda. 2. 2009-08-07 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., 60 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje. Sutinkamai su BK 63 str. 3 d., 9 d., prie šios bausmės pridėta Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-03-03 nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausmė – nesumokėta 10 MGL (1300 Lt) bauda ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 60 parų areštas, bausmę atliekant areštinėje ir 1300 Lt ( 10 MGL) bauda. 3. 2009-11-12 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu panaikintas Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-05-25 d. nuosprendis dėl išteisinimo pagal LR BK 165 str. 1 d. ir priimtas naujas nuosprendis – R. T. pripažintas kaltu pagal LR BK 165 str. 1 d. ir paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant per tą laikotarpį lankytis viešojo maitinimo ir pramogų įstaigose, esančiose Kretingos mieste ir rajone bei Palangos mieste, kuriose pardavinėjami alkoholiniai gėrimai, įpareigojant per nurodytą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose. 2010-03-18 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto. 4. 2010-03-15 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu panaikinta Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-06-15 d. nuosprendžio dalis dėl išteisinimo pagal LR BK 140 str. 1 d. ir priimtas naujas nuosprendis – R. T. pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d., ši bausmė iš dalies subendrinta su bausme, paskirta 2009-11-12 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių, uždraudžiant per tą laikotarpį lankytis viešojo maitinimo ir pramogų įstaigose, esančiose Kretingos mieste ir rajone bei Palangos mieste, kuriose pardavinėjami alkoholiniai gėrimai, įpareigojant per nurodytą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose. 2009-06-15 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl išteisinimo pagal LR BK 165 str. 1 d. panaikinta ir baudžiamoji byla nutraukta. 5. 2009-08-07 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. 60 parų arešto. Sutinkamai su 63 str. 3 d., prie šios bausmės pridėta 2009-03-03 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė – 10 MGL (1300 litų) bauda ir paskirta galutinė bausmė – 60 parų areštas ir 10 MGL ( 1300 litų ) bauda. 6. 2010-06-07 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 2 d., prie šios bausmės iš dalies pridėta neatlikta bausmė pagal 2009-11-12 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams su 10 MGL (1300 litų) bauda. 2010-11-22 paleistas, atlikus laisvės atėmimo bausmę. 2012-03-26 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi 10 MGL (1300 litų) bauda pakeista į 6 paras arešto. 7. 2012-06-05 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 7 mėnesiams laisvės atėmimo. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

2010 m. gruodžio mėn. 12 d. apie 02:30 val., viešoje vietoje - V. M. priklausančioje pirtyje, esančioje Juodupėnų kaime, Kretingos rajone, matant pašaliniams asmenims, M. G., M. G., V. K., R. T., M. A. (kuris 2011-11-18 mirė, jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2012-02-08 nutrauktas) veikdami bendrai, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, be jokios dingsties ir pateisinamų priežasčių, dėl chuliganiškų paskatų tyčia rankos kumščiais ir kojomis suduodami V. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam V. M. padarė muštinę žaizdą pakaušio srityje, muštinę žaizdą nosies srityje, odos nubrozdinimus dešinio smilkinio srityje, nosies traumą su nosies kaulų lūžiu ir pertvaros iškrypimu, galvos smegenų sukrėtimą, kas nukentėjusiajam V. M. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat grumtynių su nukentėjusiuoju V. M. metu suplėšė kelnes, kurių vertė 120 litų, suplėšė marškinius, kurių vertė 80 litų. Viso nukentėjusiajam V. M. padarė 200 litų turtinę žalą. Be to R. T. konflikto metu atėmė iš V. M. šaunamąjį savigynai turėtą ginklą, REVOLVER 6 mm., ME-Flobert ir iš jo iššovė vieną kartą į A. J., taip nukentėjusiajam A. J. padarė kairės krūtinės ląstos pusės šautinę žaizdą, kas nukentėjusiajam A. J. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

K. M. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės neprisipažino ir parodė, kad 2010-12-12 apie 22:00 val. jis būdamas neblaivus atvažiavo į pirtį kartu su T. M., kurioje buvo švenčiamas gimtadienis. Visą laiką buvo pirties pirmame aukšte ir vartojo alkoholinius gėrimus, kai pamatė nukentėjusįjį V. M., kuris jį užsipuolė pradėdamas draskyti jo drabužius. Jis nukrito, tačiau nežino ar dėl to, kad buvo labai neblaivus ar dėl to, kad jis buvo nukentėjusiojo tampomas už drabužių. Jam gulint, nukentėjusysis V. M. spyrė du kartus ir išėjo. Nematė ir negirdėjo, kad įvykio metu būtų šaudoma. Dėl patirtų sužalojimų į medikus nesikreipė. Teigė, kad dėl neblaivumo ne viską pamena ir nepamena kam trenkė. Po įvykio, jį ir M. G. išsivežė policijos pareigūnai į policijos komisariatą. Parodė, kad alkoholinius gėrimus gėrė iš plastikinių indų, nematė, kad būtų spardomos ar sugadintos durys.

K. M. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad penktadienį vakare apie 21.00 val. jam paskambino T. J. ir pakvietė į gimtadienį. Kadangi jis buvo kartu su V. K., tuomet pakvietė juos abu. Į pirtį atvažiavo apie 22.00 val., atsivežė butelį brendžio. R. T. ir M. G. tuo metu dar nebuvo, nes jie atvažiavo apie 24.00 val. Kartu su jais atvyko ir T. M. bei M. A.. Vėliau pirties patalpų antrame aukšte žaidė biliardą. Jiems drauge esant antro aukšto kambaryje, atėjo nukentėjusiųjų dukra D. G. (M.), kuri jiems liepė išeiti. Jis D. G. (M.) sakė, kad atvyko ne su tais asmenimis, kuriems ji liepia išeiti. Tuo metu kambaryje buvo R. T., M. A., T. M., o M. G. nepamena. Tačiau ji vis tiek pradėjo jį tampyti už rūbų, o tuomet jis, pačiupęs stiklinę su vandeniu, užpylė ant jos. Po ko, jis su A. J. išėjo iš kambario, ir A. J. jam ranka sudavė. Tuomet jis nukentėjusįjį A. J. gąsdino, kad sumuš, tačiau nemušė. Kalbantis su D. G. (M.) atėjo A. J. kartu su agresyviai nusiteikusiu V. M., kuris ant visų ten buvusių vaikinų pradėjo pulti, su kažkuriuo iš vaikinų susigrūmė, po ko matė kaip grūmėsi ir su M. A.. Kai M. A. paleido V. M., pastarasis išėjo, tuomet M. A. ant biliardo stalo pasiguldęs smaugė nukentėjusiąją L. M.. Jis atitraukė M. A. rankas nuo nukentėjusiosios, po ko nuėjo į pirmą aukštą. Ar V. K. buvo antrame aukšte buvo, jis nematė. Girdėjo kaip M. A. eidamas vidų iš lauko pasakė, kad ateina su ginklu V. M.. V. M. įėjęs į vidų, ginklu nusitaikė į jį ir pasakė, kad nušaus, po ko nuleido ginklą ir nuėjo į virtuvę. V. M. išėjus iš virtuvės, matė kaip M. A. nukentėjusiajam trenkė lenta per galvą, kurią galėjo atsinešti iš lauko. Netrukus kažkas jam trenkė buteliu kelis kartus per galvą, nuo šio smūgio jis nukrito, o kai jį pakėlė, muštynės jau buvo pasibaigusios. Nežino, kodėl jam trenkė, tačiau mano, kad trenkti jam galėjo nukentėjusysis A. J.. Jis nematė kiek žmonių mušėsi, tačiau matė tris žmones: V. M., T. M. ir M. A.. Nematė, kas pirtyje šaudė, tačiau girdėjo šūvius. Pirtyje matė tik plastikinius indus, o dužti galėjo stikliniai buteliai. Nematė, kad būtų gadinamos pirties durys, nematė nukentėjusiojo rankinio laikrodžio.

K. R. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su Tomu P. M., M. A. ir M. G. atvažiavo į pirtį apie 23:00 val. ir niekas iš pirties jų nevarė. Pradžioje jis buvo pirmame aukšte, kur buvo ir M. G., gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau nuėjo į antrame aukšte esantį kambarį ir ten gėrė degtinę. Kartu buvo M. A., M. G. ir jam nepažįstami asmenys. Po kiek laiko atėjo nukentėjusysis A. J. su D. G. (M.) ir pasakė, kad nepageidaujami asmenys išeitų. Tuomet M. G., būdams piktas, apipylė Dovilę su vandeniu. Po to jis ir V. K. išėjo iš kambario prie biliardo stalo ir sėdėdami ant sofos kalbėjosi su A. J., jo klausė, kodėl yra varomi lauk. Tuo metu A. J. niekas nemušė. Mano, kad nukentėjusieji duoda neteisingus parodymus, apie tai, kad jie buvo sumušti, norėdami pasipelnyti. Jiems sėdint antrame aukšte ant sofos, atėjo šeimininkai ir juos užsipuolė. Nematė, kad L. M. buvo smaugiama. V. M. nusileidus į apačią, jis nuėjo į kambarį pasiimti rūbų, nes ruošėsi važiuoti namo. Išėjęs per pagrindinį išėjimą, išgirdo 1 ar 2 šūvius ir suprato, kad šeimininkas turi šautuvą, todėl grįžo atgal į pirtį. V. M. įėjęs į vidų nusitaikė šautuvu į žmones. Pirmame aukšte buvo M. A. ir kiti asmenys. Tuomet V. M. nuėjo į virtuvę, kur mojavo šautuvu, po ko jau salėje kažkas jį parvertė ant žemės ir tuomet išgirdo vieną ar du šūvius. Po ko jis išėjo pro kitas duris ir išvažiavo namo. Parodė, kad jis nesudavė nei vieno smūgio ir ginklo iš V. M. nebuvo paėmęs bei nešovė į A. J.. Teigia, kad į jį patį buvo pataikyta šaunant, ką jis pajuto tik namuose. Mano, kad į jį šovė V. M.. Paaiškino, kad nei muštynių nei, kad nukentėjusioji L. M. trenkė kažkam buteliu per galvą. Nurodė, kad indai šventės metu buvo naudojami vienkartiniai ir nematė, kad būtų sugadintas nukentėjusiesiems priklausantis turtas, jis nusikalstamų veiksmų neatliko.

K. V. K. atsisakė duoti teisme parodymus, motyvuodamas tuo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pernelyg ilgas ir neobjektyvus. Rašytiniame pareiškime nurodė, kad jis neneigia dalyvavęs įvykyje, dėl kurio jis kaltinamas, tačiau jis nepadarė jokių nusikalstamų veiksmų. Taip pat raštu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų asmenų atpažinimai nepagrįstai buvo atliekami iš foto nuotraukų po kelių mėnesių laiko po įvykio. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo būtinos akistatos, dėl daugybinių prieštaravimų byloje, o jų nebuvo atlikta. Neprisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes įtarimai jo atžvilgiu nepatvirtinti jokiais faktiniais duomenimis ar leistinais įrodymais (6 tomas, b. l. 54). Teisiamojo posėdžio metu siekiant patikrinti byloje surinktus įrodymus ir V. K. atsisakius duoti parodymus teisme buvo pagarsinti įtariamojo V. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad, 2010-12-11 d. apie 23:00 val. jam būnant pas M. G. namuose, adresu Klevų g. 7, Kretinga, Mantui G. T. J. parašė žinutę ir pakvietė atvažiuoti į Juodupėnų kaime, Kretingos rajone esančioje pirtyje vykusį gimtadienį. Tada jis kartu su M. G. nuvažiavo į šią pirtį, kur juos pasitiko T. J. su panele. Tada visi nuėjo į pirties vidų, kur buvo apie 40 žmonių, iš kurių jis tik kelis pažinojo iš matymo. Pirtyje vartojo alkoholinius gėrimus, o maždaug po valandos į pirtį įėjo R. T. ir M. G., kurie taip pat atsisėdo prie stalo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Kas juos buvo pakvietęs, su kuo jie atvažiavo, nežino. Po kiek laiko jis nuėjo į antrą aukštą pažaisti biliardą, o po to nuėjo į kitą kambarį, kuriame buvo dvi panelės. Jis ir M. G. atsigulė ant skirtingų lovų ir su šiomis dviem panelėmis kalbėjosi, tačiau maždaug po 10 minučių į kambarį įėjo kažkoks vaikinas, kuris pradėjo šaukti ant šalia jo gulėjusios panelės, priekaištaudamas, kad ji guli su kitais bernais. Jis su tuo vaikinu gražiai pakalbėjo, viską išsiaiškino ir iš to kambario išėjo. Išėjęs iš to kambario, pamatė kambaryje prie biliardo stalo ant sofos sėdintį vaikiną, kaip suprato, pirties prižiūrėtoją ir šalia šio vaikino atsisėdo. Prie kito šio vaikino šono sėdėjo R. T., prieš juos stovėjo M. G., o netoliese vaikščiojo M. G.. M. G. su tuo prižiūrėtoju kažką piktai kalbėjo, iš ko suprato, kad prieš tai tarp M. G. ir pirties prižiūrėtojo buvo kilęs konfliktas. Jis bandė klausti to prižiūrėtojo, kas jis toks yra, kas čia vyko, tačiau prižiūrėtojas jam atsakė, kad tai, kas jis toks yra, nesvarbu. Tada jis M. G. sakė, kad nereikia kelti muštynių, prašė kalbėtis ramiai ir to, kad kas nors būtų pirties prižiūrėtoją mušęs, nematė. Jiems besėdint, į tą patį kambarį įėjo moteris ir vyriškis ir tas vyriškis pirties prižiūrėjo, vardu A., klausė, ar jį kas nors mušė. Ką atsakė pirties prižiūrėtojas, nepamena. Tada tas vyriškis išėjo, o kambaryje pasilikusi moteris pradėjo ant visų pulti, klausė, kas čia yra tie nepageidaujami ir kas muša Algį. Tada jis tai moteriai, kuri jį laikė paėmusi už megztinio, bandė gražiai sakyti, kad ji nusiramintų, prašė viską išsiaiškinti gražiuoju, o kai ši moteris jį paleido, jis, nenorėdamas su niekuo pyktis, nusileido į apačią, išėjo į kiemą ir rūkė. Nesuprasdamas, dėl ko įvyko konfliktas, kieme jis laukė pirties šeimininko, norėdamas su juo pakalbėti ir išsiaiškinti, kas įvyko. Tada pamatė pareinantį pirties šeimininką, kuris rankoje turėjo šaunamąjį ginklą, iš kurio iššovė kelis kartus į viršų. Kadangi pirties šeimininkas ėjo šaukdamas, kad visus sušaudys, jis išsigando ir nubėgo į pirties antrą aukštą, šaukdamas visiems, kad atsargiai, ateina žmogus su ginklu. Antro aukšto koridoriuje pamatė nepažįstamą vaikiną, kurio paprašė pabūti ir pažiūrėti, ar pareina tas ginkluotas vyriškis, paprašė garsiai šaukti, jeigu tas vyriškis pareitų, nes pats buvo labai išsigandęs ir ruošėsi iššokti per langą. Įbėgęs į vieną iš antro aukšto kambarių, kuriame buvo jam nepažįstami du vaikinai ir viena mergina, jis su šiais asmenimis laukė, kas vyks toliau. Belaukiant, išgėrė kelias taureles degtinės ir kartu su juo buvusiems asmenims papasakojo apie apačioje esantį vyrą su ginklu. Besėdint išgirdo, kad apačioje šaudo, po ko minėtiems dviem vaikinams pasiūlė eiti pažiūrėti, kas ten vyksta. Kadangi tie vaikinai nėjo, jis vienas pats nuėjo į apačią ir pamatė grumtynes. Su ginklu buvęs vyriškis buvo pasilenkęs prie žemės, R. T. su šiuo vyriškiu grūmėsi, o M. G. stovėjo šalia to vyriškio. R. T. ir tam vyriškiui besigrumiant, pasigirdo dar keli šūviai, o po to matė, kad grumtynių metu šaunamasis ginklas iš to vyriškio rankų iškrito ir kad šį ginklą pasiėmė R. T.. Kas vyko toliau, nebematė, nes išėjo į kiemą. Netrukus į kiemą išbėgo ir R. T., kuris kažkur kieme išmetė vyriškio šaunamąjį ginklą, o po to jis kartu su R. T. pabėgo. Po to jis paskambino savo tėčiui, kuris jį ir R. T. išvežė. Dar paskambino M. G., klausė, ar jis nevažiuoja namo, tačiau M. G. pasakė, kad nebegali išvažiuoti iš kiemo, kad yra užtvertas išvažiavimas iš pirties ir kad laukia atvažiuojančios policijos. Kad kas nors būtų peršovęs kokį nors žmogų ir kad kas nors būtų mušęs pirties prižiūrėtoją, nematė. Pirties šeimininką buvo užgulę ir su juo grūmėsi daug vaikinų, tarp jų ir R. T., tačiau jis pats nieko nemušė. ( 3 tomas, b. l. 5-7, 12-13, 4 tomas, b. l. 112, 118-119 )

Byloje esamiems įrodymams patikrinti perskaityti įtariamojo M. A. (kuris 2011-11-19 d. mirė ir kurio atžvilgiu 2012-02- 08 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) parodymai, kuris parodė, kad 2010 m. gruodžio 12 d. apie 1:00 val. jis, būdamas Kretingos mieste kavinėje „Britanija“, parašė žinutę M. G. ir paklausė, kur šis yra. K. M. G. jam paskambino ir pasakė, kad važiuoja į pirtį, esančią Juodupėnų kaime, Kretingoje, jis M. G. paklausė, ar gali į šią pirtį atvažiuoti ir jis. K. M. G. neprieštaravo, jis vieno iš kavinėje buvusio iš matymo pažįstamo vaikino, kurio vardo ir pavardės nežino, paprašė, kad jį nuvežtų į tą pirtį. Nuvažiavęs į šią pirtį, pamatė pirtyje savo draugus M. G., R. T., M. G. ir V. K.. Jis su R. T. ir V. K. nuėjo į pirties antrą aukštą, po to V. K. kažkur išėjo, o į tą patalpą atėjo M. G.. Jiems besikalbant, į tą patalpą įėjo kažkokia mergina, kurios nei vardo nei pavardės nežino, ir kažkoks nepažįstamas jaunuolis. Ta mergina paklausė, kurie čia yra nekviesti, po ko jis šiai merginai atsakė, kad visi yra kviesti. Tada M. G. su ta mergina pradėjo konfliktuoti ir paėmęs stiklinę, pilną kažkokio skysčio, šiuo skysčiu tą merginą apipylė. Po to matė, kaip su ta mergina buvęs vaikinas su R. T. nuėjo į patalpą prie biliardo stalo kalbėtis, o jis jiems nuėjo iš paskos. Paskui atėjo M. G. bei V. K. ir jis matė, kad toje patalpoje ant minkšto kampo sėdėjo R. T., tas vaikinas ir V. K.. Jis pats tuo metu sėdėjo ant biliardo stalo, o šalia jo stovėjo M. G.. M. G. kažką ant to vaikino šaukė, o jis liepė M. G. ramintis. Kad kas nors šį vaikiną muštų, nematė. Po kiek laiko į tą pačią patalpą įėjo vyriškis su moterimi, kaip suprato, pirties šeimininkai. Moteris klausė, kas čia nekviesti, o vyriškis paklausė to vaikino, kas jį mušė. Nors tas vaikinas atsakė, kad jo niekas nemušė, tas vyriškis puolė ant kažkurio iš jo draugų. Tada jis priėjo prie to vyriškio, paėmė jį už drabužių iš priekio, prispaudė prie sienos ir paprašė nekilnoti rankų. Kadangi tas vyriškis pasakė, kad viskas yra gerai ir paprašė jį paleisti, jis šį vyriškį paleido, tačiau tada ant jo puolė moteris, kurią kažkas laikė, kad nepultų. Tada jis paėmė moterį už kaklo, paguldė ant biliardo stalo ir pasakė „raminkis arba pasmaugsiu“. Kai moteris apsiramino, ji ją paleido, po ko ši moteris vėl ant jo puolė ir bandė jam įspirti, tačiau nepataikė. Tada jis nuėjo į pirties pirmą aukštą. Kadangi konfliktavęs vyriškis iš pirties buvo išėjęs, pagalvojęs, kad vyriškis išėjo kviesti policijos, jis išėjo į lauką ir, nenorėdamas kištis į konfliktą ir turėti problemų, ėjo link Juodupėnų kaimo centro. Eidamas išgirdo šūvį, po ko grįžo atgal į pirtį, norėdamas pažiūrėti, kas ten vyksta. Įėjęs į pirties kiemą, išgirdo dar du šūvius, klyksmus, o įėjęs į pirties vidų, pamatė sambrūzdį. Stovėdamas nugara į jį, su R. T. mušėsi tas vyriškis, po ko jis prie šio vyriškio priėjo ir su ištiesta ranka – dilbiu - trenkė šiam vyriškiui į galvą, pataikydamas į ausį. Krisdamas ant žemės, vyriškis pačiupo jam už rūbų, po ko jis kartu su šiuo vyriškiu nuvirto ant žemės. Jie abu buvo vienas kitam įsikibę į rūbus, o atsistojus, jis šį vyriškį, laikydamas už drabužių, išstūmė į lauką. Matė, kad visas šio vyriškio veidas buvo kruvinas. Lauke jis šį vyriškį paleido, iš pirties teritorijos išėjo ir pakeleivingu automobiliu grįžo į namus. (3 tomas, b. l. 46-47, 52-54, 62, 110-111)

Nukentėjusysis A. J. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad su nukentėjusiaisiais V. M. ir L. M. yra draugai. Iš matymo pažinojo tik R. T.. 2010 m. gruodžio 12 d. apie 2:30 val. jam būnant kartu su D. G. (M.) V. M. namuose, pirties lankytojai pranešė, kad pirtyje yra nepageidaujami asmenys, dėl ko jis kartu su Dovile nuėjo į pirtį. Pirtyje sutiktas jaunimas nurodė, kad antrame aukšte yra atvykusių nepageidaujamų asmenų. Užėję į koridoriaus gale esantį kambarį pamatė 7 asmenis, kurie vartojo alkoholinius gėrimus. Visi buvo apsirengę sportine apranga o vienas vaikinas buvo apsirengęs džinsais ir megztuku. Paklausus, kodėl jie čia yra, jie vartodami necenzūrinius žodžius paliepė nesikišti ir kažkuris vaikinas apipylė Dovilę vandeniu. Kambaryje buvę kaltinamieji ėjo iš kambario ir tuo pat metu R. T. jį įžeidinėjo vadindamas „gaidžiu“. Visiems susirinkus antrame aukšte prie biliardo stalo, kaltinamieji pradėjo jį mušti rankomis ir kojomis. Pirmą smūgį kumščiu į veidą ties smilkiniu jam trenkė R. T.. Po smūgio užsidengė galvą ir tada sekė smūgių ataka, jam buvo suduoti 3-4 smūgiai į veidą, į pilvą, šoną, viso nemažiau dešimties smūgių. Dėl suduotų smūgių, jo nosis kraujavo. Visi kaltinamieji buvo apstoję ratu, o jis neturėdamas galimybės ištrūkti, atsisėdo ant sofos. Atėjus V. M. ir paklausus kodėl jį muša, jo nebepuolė, o du vaikinai, kurie konkrečiai nurodyti negalėjo, nes nepamena, puolė V. M. smūgiuodamas į veidą ir mėgindamas parversti. V. M. pasišalino iš antro aukšto, o L. M. liko ir tuo metu vaikinas, kurio tarp kaltinamųjų nėra, parvertęs ant biliardo stalo, ją smaugė ir tuo pat metu įžeidinėjo. A. J. parodė, kad dėl tokių kaltinamųjų veiksmų, jis buvo labai išsigandęs. Iš antro aukšto visiems išsiskirsčius, jis išgirdo pirmame aukšte kilusį triukšmą. Leidžiantis laiptais į pirmą aukštą, pamatė, kad kaltinamieji mušė V. M., t.y. „daužė baisiai, vaizdas buvo žiaurus“. Tuo metu išgirdo šūvį. Išsigandęs užlipo laiptais į antrą aukštą, tęsiantis triukšmui, jis vėl nusileido į 1-ą aukštą ir matė, kad V. M. buvo mušamas trijų kaltinamųjų asmenų, kai tuo metu R. T. šalia jų stovėjo su šautuvu rankose. Jis, matydamas, kad V. M. mušamas, mėgino jį ginti, temdamas nuo nukentėjusiojo kaltinamuosius ir šaukdamas. Tuo pat metu išgirdo kaip R. T. būdamas su ginklo rankose, nusitaikė į jį ir pasakė „žertva nušausiu“. Išsigandęs pradėjo bėgti link laiptų į antrą auštą, pasislėpti, kai pajuto šone skausmą, nes buvo peršautas. Užlipus į viršų girdėjo, kaip R. T. toliau keikėsi ir jam grasino. Po 5 min., triukšmui nurimus, nulipo į apačią ir nei V. M., nei kaltinamųjų neberado. Po ko M. G. atėjo į antrą aukštą ir šalia jo atsisėdo, mėgino apsimesti, kad nieko nedarė ir nedalyvavo incidente. Vėliau nuėjęs į namus matė kruviną V. M., jam iš galvos bėgo kraujas. Atvykus medikams jis ir V. M. buvo išvežti į ligoninę suteikti pagalbą. Sekančią dieną policijos komisariate jis matė M. G., M. G. kuriuos atpažino, kaip asmenis mušusius jį ir V. M.. Dėl sumušimo jam skaudėjo šoną ir nosį ir šios sužalojimus gydėsi apie savaitę laiko. Po įvykio matė, kad pirmame aukšte buvo duženų, išspardytos durys, tačiau nematė, kad įvykio metu būtų daužomi indai ar spardomos durys.

Nukentėjusiajam A. J. teismo posėdžio metu neprisiminus aplinkybių apie kurias davė anksčiau parodymus, teismo posėdžio metu buvo pagarsinti A. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio, t.y. 2010-12-12. A. J. parodė, kad: „V. M. nuomoja savo pirtį esančią Juodupėnų kaime, Kretingos rajone, o jis padeda V. M. šią pirtį prižiūrėti. 2010 m. gruodžio 12 d. apie 2:30 val. jam būnant V. M. namuose, kartu su mergina, vardu E. atėjo pirtį išsinuomojęs asmuo, kurio vardo ir pavardės negali tiksliai nurodyti ir pasakė, kad į pirtį atvažiavo nepažįstami, „treningais“ apsirengę asmenys ir kad tie asmenys yra nepageidaujami. Tada jis kartu su pirties savininko dukra D. M. nuėjo į pirties patalpas ir pirmame aukšte buvusių pirtį išsinuomojusių asmenų paklausė, kur yra tie nepageidaujami asmenys. Kadangi buvo nurodyta, kad šie asmenys yra antrame pirties aukšte, jis su D. M. užlipo į antrą aukštą, nuėjo į galinį kambarį, kuriame pamatė sėdinčius penkis asmenis, kurių keturi buvo apsirengę su sportine apranga, kitaip vadinama „treningais“, o vienas buvo su džinsais ir megztuku. D. M. paprašius nekviestiems asmenims palikti patalpas, vienas iš tų penkių asmenų pradėjo kolioti D. M. necenzūriniais žodžiais. Tada jis gražiai liepė šiam vaikinui ramintis, po ko šis vaikinas paėmė stiklinę su kažkokiu gėrimu ir šiuo gėrimu apipylė jį bei D. M.. Iš elgesio matėsi, kad šis vaikinas nori muštis, tačiau jį sulaikė jo draugai. Tuomet D. M. nuėjo į kitą kambarį pažiūrėti, ar nėra daugiau nepageidaujamų asmenų, o jis nuėjo į kambarį, kuriame yra biliardo stalas. Šio konflikto metu vienas neaukštas, pailgu veidu, šviesių plaukų vaikinas visą laiką sakė jį kvietė pasikalbėti. Būnant kambaryje prie biliardo stalo, jį kvietęs pasikalbėti vaikinas užėjo jam iš už nugaros ir vieną kartą trenkė jam kumščiu į nosį, po ko jis atsisėdo ant fotelio ir užsidengė galvą rankomis. Po to jautė daug smūgių į įvairias kūno vietas, buvo mušamas ir kojomis, ir rankomis, jį mušė tikrai ne vienas asmuo. Po to, kai jį baigė mušti, jis atsidengė veidą ir matė priešais jį stovintį vaikiną su džinsais, šviesių plaukų, kuris atkišęs koją gąsdino, kad jam spirs. Tada jis greitai nusuko veidą ir tas vaikinas jam įspyrė du kartus į sprandą. Šalia jo sėdėjo vaikinas pailgu veidu šviesių plaukų, o iš kito šono sėdėjo stambus vaikinas, šviesių plaukų, apvalaus veido. Šalia to vaikino, kuris jam spyrė, stovėjo aukštas vaikinas, rudų plaukų, liekno sudėjimo, pailgo veido, apsirengęs sportine apranga (treningais), o iš kito šono truputį toliau vaikščiojo vaikinas, žemo ūgio, liekno sudėjimo, apsirengęs sportine apranga, šviesių plaukų. Tada pamatė pro duris įeinantį V. M. ir jo žmoną L. M.. Pirties šeimininkas pamatęs, kad jam bėga iš nosies kraujas, jo paklausė, kas jį sumušė, tačiau jis nieko neatsakė. Tada prie V. M. ir L. M. pradėjo kabinėtis visi penki vaikinai, jie pradėjo mušti V. M.. Visi vaikinai veikė bendrai. Tada jis atsistojo ir pasakė, kad nereikia muštynių, bandė patraukti nuo V. M. neaukšto ūgio, pailgu veidu vaikiną, tačiau tada jis pats nuo šio vaikino gavo smūgį. Jis šį vaikiną nuo savęs nustūmė, tačiau šis vaikinas vėl ant jo puolė. Matė, kad V. M. nubėgo į apačia bei matė, kad aukštas vaikinas pradėjo smaugti L. M.. Po to jis nusileido į apačią ir pamatė, kad trys – keturi vaikinai muša V. M.. Jis bėgo ginti V. M. ir pamatė, kad pailgu veidu, neaukšto ūgio vaikinas rankose laiko V. M. šratinį savigynai skirtą ginklą, kurį, kaip suprato, buvo atėmęs iš V. M.. Kadangi tas vaikinas atsisuko į jį ir pradėjo į jį taikytis minėtu ginklu, jis puolė ant to vaikino, norėdamas atimti ginklą, tačiau šis vaikinas iššovė ir pataikė jam į kairįjį šoną. Kaip vėliau atpažino, į jį šovė R. T.. Iki šio įvykio visos pirtyje buvusios durys buvo nesugadintos, o įvykio metu jis matė, kaip kažkurie iš minėtų nepageidaujamų asmenų į dvejas duris spyrė. Jis pats po įvykio matė dvejas sugadintas duris. Be to, pirmame pirties aukšte vaikinams mušant V. M., dužo labai daug indų, o vieną taurę kažkas sudaužė kambaryje, iš kurio jis ir D. M. bandė išvaryti nepageidaujamus asmenis ( 1 tomas, b. l. 20-22,). A. J. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.

N. V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą buvo koncerte, po kurio pas A. P. gėrė arbatą, kai atbėgusi dukra D. G. (M.) pasakė, kad pirtyje mušamas A. J.. Jis ir jo sutuoktinė L. M. būdami blaivūs, atėjo į pirties 2-ą aukštą, kur pamatė A. J. ir kaltinamuosius. Dukrai pasakius, kad čia susirinkę nepageidaujami svečiai ir tuomet jis paprašė kaltinamuosius palikti patalpas. Kadangi kaltinamieji į jo prašymą nereagavo, jis juos paragino griežtesniu tonu, po ko visi jį puolė, buvo „susikibę“. Supratęs, kad kaltinamieji nepasišalins ir pamatęs jų agresyvų elgesį jo ir A. J. atžvilgiu, iš namo atsinešė šautuvą. Kalinamuosius perspėdamas, kad jie paliktų patalpas, iššovė į viršų atsineštu šautuvu, tačiau ginklo nebuvo niekam prirėmęs prie galvos, nebuvo nusitaikęs į žmones. Tačiau jie ir toliau jo neklausė, nesiruošė išeiti. Kažkuris vaikinas, priėjęs jam iš nugaros atėmė pistoletą ir pradėjo mušti. Matė, kaip visi kaltinamieji jį apsupo ratu ir mušė kumščiais, spardė, juto, kad jam buvo trenkta buteliu, girdėjo dūžtant, juto, kad trenkė kelis kartus lazda į galvą. Mušamas jis buvo parverstas ant grindų, o dėl suduoto smūgis per galvą, mano, kad buvo netekęs trumpam sąmonės. Išsilaisvinus iš kaltinamųjų smurto, bėgo link namų, o jį dar kažkas ginėsi. Dėl patirto smurto jam buvo padarytas smegenų sutrenkimas, sulaužyta nosis, sumušta galva. Keturias dienas gulėjo ligoninėje ir 4 savaites turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Sumušimo pasekme juto ilgą laiką. Jautė silpnumą, atminties praradimus. Kadangi įsiminė jį mušusių asmenų veidus, jis ikiteisminio tyrimo metu juos atpažino iš foto nuotraukų. Teigė, kad visi kaltinamieji jį mušė. Parodė, kad matė, jog A. J. buvo sumuštas ir peršautas. Parodė, kad nematė, kad kaltinamieji gadintų duris, tačiau teigė, kad iki įvykio jos buvo nesugadintos. Nemanė, kad indai buvo daužomi specialiai, nes jie dužo grumtynių metu. Jam priklausantis rankinis laikrodis dingo grumtynių metu, o sudužusio laikrodžio nerado, rado tik dalį apyrankės. Dėl jam suduotų smūgių ir jo atžvilgiu naudoto fizinio smurto, buvo suplėšyti jo marškiniai ir juodos kelnės. Ginklas iš jo buvo atimtas muštynių metu, kurio po įvykio nerado. N. V. M. teismo posėdžio metu neprisiminus aplinkybių apie kurias davė anksčiau parodymus, teismo posėdžio metu buvo pagarsinti V. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu 2012-11-09 (4 t. b. l. 100-101), kur jis parodė, kad ginklą iš jo atėmė R. T.. Nukentėjusysis V. M. parodė, kad šie parodymai yra teisingi, nes po įvykio praėjo daug laiko ir visų aplinkybių jis gali jau neatsiminti.

Nukentėjusioji L. M. apklausta teisme liudytoja parodė, kad tą vakarą buvo koncerte, po kurio pas A. P. gėrė arbatą, kai atbėgusi dukra D. G. (M.) pasakė, kad pirtyje mušamas A. J.. Jie būdami blaivūs, atbėgo į pirties 2-ą aukštą, kur pamatė A. J. ir kaltinamuosius. Šalia A. J. sėdėjusį V. K. atpažino iš jo stambaus kūno sudėjimo, aukšto ūgio ir bendrų veido bruožų. V. M. paklausus kuris mušė A. J., vienas iš kaltinamųjų puolė jos sutuoktinį, tačiau kuris nurodyti negalėjo, nes nepamena. Jie susikibo, pradėjo stumdytis, ir tuomet V. M. paprašė vaikinų palikti pirtį, tačiau į šį prašymą niekas nereagavo. Tuomet ji paprašė dukros užstatyti kieme automobilį, kad niekas negalėtų išvažiuoti. Po ko vaikinas, kurio nėra tarp kaltinamųjų, ją pačiupo už gerklės, parvertė ant bilijardo stalo ir smaugė. Kai atsipeikėjo nuo smaugimo, išgirdo M. G. prašant, ją paleistį. Po ko, ji pirmame aukšte pamatė kaip kaltinamieji mušė jos sutuoktinį. V. M. buvo užpultas ir parverstas ant grindų kur su vienu vaikinu grūmėsi, o kiti spardė V. M. kojomis, mušė rankomis ir trenkė lenta per galvą, suduodami daugybę smūgių. Matė, kad sutuoktinis turėjo rankoje ginklą, tačiau kur jis dingo nežino. Tai matydama, ji mėgino gelbėti savo sutuoktinį ir su ant stalo rastu buteliu, trenkė kažkuriam, vyrą mušusių kaltinamųjų per galvą ar petį, mėgino kaltinamuosius atplėšti nuo V. M., kad jie jo daugiau nebemuštų. V. M. ištrūkus iš kaltinamųjų ir einat pro duris, mažiausias ten buvęs vaikinas, V. M. dar kartą trenkė lenta, kuri buvo išplėšta iš tvoros, per galvą. Vyrui buvo sudaužyta nosis, galva. Įvykio metu girdėjo šūvius, kas šaudė nematė. Parodė, kad pirmame aukšte vyrą mušė 4-5 vaikinai. Aukštas, stambus vaikinas vyrą mušė labiausiai, jį atpažįsta tai V. K.. Iki įvykio nė vieno kaltinamojo nepažinojo. Šventėje dalyvavo apie 30 žmonių, tačiau labiausiai įsiminė visi kaltinamieji, nes matė, kaip jie mušė V. M.. Teigė patyrusi fizinį smurtą ir moralinę žalą. Parodė, kad jai dėl smaugimo buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patyrė nepatogumų, kai buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Parodė, kad nematė jog specialiai būtų daužomi indai ir mano, kad jie dužo grumtynių metu Taip pat nematė, kad būtų spardomos ar kitaip žalojamos durys. Po įvykio nerado nei V. M. laikrodžio, nei ginklo.

Nukentėjusiajai L. M. teismo posėdžio metu neprisiminus visų aplinkybių apie kurias davė anksčiau parodymus, teismo posėdžio metu buvo pagarsinti L. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio, t.y. 2010-12-13. L. M. parodė, kad: 2010 m. gruodžio 12 d. apie 2:00 val. atbėgo dukra D. G. (M.), kuri pasakė, kad nesusitvarko su pirtyje esančiais asmenimis, kad A. J. pirtyje primušė nepažįstami asmenys. Tada ji kartu su vyru ir dukra nuėjo į pirtį. Kadangi vienas iš pirtyje buvusių vaikinų, kurio vardo ir pavardės nežino, pasakė, kad nepažįstami asmenys atvažiavo automobiliu, kuris pastatytas pirties automobilių stovėjimo aikštelėje, ji savo dukrai D. G. (M.) davė vyro automobilio raktelius ir liepė užstatyti išvažiavimą iš pirties. Jos vyras V. M. pasiliko pirmame aukšte, nes kalbėjosi su kažkokiu jaunuoliu, o ji užlipo į antrą aukštą, kur prie biliardo stalo pamatė daug jaunimo, viso apie 12-15 žmonių. Ant minkšto kampo – sofos sėdėjo A. J., kuris buvo veidą užsidengęs rankomis, susigūžęs. Tada ji paklausė, kas čia darosi, po ten buvę jaunuoliai pasakė, kad yra nekviestų asmenų. Tada pro ją praėjo trys jaunuoliai – vienas buvo aukštokas, tamsių, trumpų plaukų, apsirengęs tamsiai, kiti du vaikinai buvo neaukšto ūgio nelabai šviesių plaukų, o kadangi prie biliardo stalo buvę jaunuoliai nustojo kalbėti, ji suprato, kad tie trys vaikinai ir yra tie nepageidaujami asmenys. Tada ji šiems vaikinams pasakė, kad važiuotų namo, kad nekeltų riaušių, po ko vienas iš tų trijų vaikinų jai liepė neaiškinti, keikėsi ir pačiupęs jai už gerklės, ją paguldė ant biliardo stalo ir smaugė. Po to kai ją paleido, tie visi trys vaikinai nusileido į pirmą aukštą, o ji nuėjo šiems vaikinams iš paskos. Būdama pirmame aukšte pamatė, kad tie trys vaikinai ir dar vienas stambus vaikinas pradėjo mušti jos vyrą V. M.. Labiausiai mušė aukštasis vaikinas ir stambusis. Norėdama apginti savo vyrą, ji pasiėmė nuo stalo tuščią degtinės butelį ir trenkė kažkuriam iš vaikinų, tačiau kuriam pataikė, nežino. Kuriuo momentu jos vyras išsilaisvino iš jį mušusių vaikinų, išsimovė megztinį ir išbėgo lauk, nepastebėjo. Pastebėjo, kad kažkuris iš mažo ūgio vaikinų jos vyrą mušė pagaliu. Ji, norėdama atimti šį pagalį, su šį pagalį turėjusiu vaikinu ilgai stumdėsi, stumdėsi ir su kitais vaikinais, griebė ir už šių vaikinų drabužių, nes nežinojo, ką daugiau daryti, kad apgintų savo vyrą. Atėmusi šį pagalį, laikė jį rankose, po ko išgirdo du šūvius ir pamatė savo vyrą V. M., kuris rankose turėjo šaunamąjį ginklą, užsitaisomą mažomis varinėmis kulkomis – šratais. Jos vyras, įėjęs į vidų, kažką pasakė ir jį tuoj pat užpuolė keturi ar penki viduje buvę vaikinai. Šie visi vaikinai grūmėsi su jos vyru ir besigrumiant, jos vyras vėl iššovė du kartus, tačiau ar kam nors pataikė, nematė. Į šūvius nė vienas iš vaikinų nesureagavo, jos vyrą parvertė ant žemės ir mušė kojomis bei rankomis. Matė, kad vaikinas, kaip dabar žino, prie pirties palikto automobilio savininkas, daužė jos vyrą degtinės buteliu, suduodamas šiuo buteliu 4-5 kartus, kažkuris iš mažo ūgio vaikinų iš kažkur atsirado rankose laikydamas beisbolo lazdą, kuria taip pat mušė jos vyrą. Kitas žemo ūgio vaikinas rankose laikė pagalį nuo tvoros, kuriuo taip pat mušė jos vyrą, o kiti jos vyrą mušė rankomis ir kojomis. Baigę mušti jos vyrą, du vaikinai išbėgo į lauką, peršoko per tvorą ir pabėgo, kiti du vaikinai palipo į antrą pirties aukštą, o kur dingo dar vienas vaikinas nepastebėjo. Vėliau sužinojo, kad kartu su Nerijumi gimtadienį šventė ir T., pravarde „Ščiusis“, kurio pavardės nežino, kad tas T. „Ščiusis“ pasikvietė į pirtį kitą Tomą, kuris pasikvietė tą automobilio savininką, kurį vadino „Šernu“ (1 tomas, b. l. 105-107). Pagarsinus šiuos parodymus, L. M. patvirtino, kad jie yra teisingi.

Liudytoja D. G. (M.) parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, o nukentėjusieji V. M. ir L. M. yra jos tėvai. Įvykio naktį, ją iš miegų prikėlė skambutis į duris. A. N., kuris prašė iš pirties išvaryti nekviestus svečius. Ji kartu su A. J. nuėję į pirtį, antrame aukšte buvusius ir nekviestus asmenis paprašė išeiti. Tačiau kaltinamasis M. G. ją išvadino „žiurke“ ir apipylė vandeniu. Po to pradėjo pulti ant A. J.. Tuomet ji išėjo pasikviesti tėvus. Kai ji grįžo kartu su tėvais į antrą aukštą, pamatė, A. J. ten sėdintį. Tėčiui paklausus, kas muša A. J., visi puolė ant tėčio, mušė jį kumščiais. Ji mėgino V. M. ginti traukdama jį už striukės, kai mama padavusi automobilio raktelius paprašė, kad užstatytų išvažiavimą iš pirties, kad niekas negalėtų išvažiuoti. Tėtis išsprukęs iš tų vaikinų parbėgo į namus ir pasiėmė pistoletą. Grįždamas į pirtį lauke jis paleido vieną, po to antrą perspėjamąjį šūvį. Po kiek laiko pamatė kaip tėtis visas kruvinas išeina iš pirties. Kas vyko viduje, ji nematė. Sudaužytų indų pirmame aukšte nematė, tačiau matė, kad visur buvo daug kraujo, grindys ir sienos kruvinos, mėtėsi stiklo šukės. Jos mama po įvykio sakė, kad buvo smaugiama.

Liudytojas H. G. parodė, kad 2010 m. gruodžio 11 d. jį į Juodupėnų kaime, Kretingos rajone esančioje pirtyje vykusį gimtadienį pakvietė T. S., su kuriuo šioje pirtyje gimtadienį taip pat šventė N. P.. Į pirtį jis atvažiavo apie 20:00 val. Iš viso pirtyje buvo apie 30 - 40 žmonių. Visi linksminosi, gėrė alkoholinius gėrimus, žaidė prie biliardo stalo. Antro aukšto kambaryje kartu su V. K. ir T. G. gėrė alkoholinius gėrimus, tačiau nepamena ar kambaryje kai išgirdo šūvius buvo V. K.. Parodė, kad nenorėjo veltis į konfliktą, todėl iš kambario niekur nėjo. Praėjus laikui, nusileidęs į pirmą aukštą matė įprastą tvarką, nes daiktai ir stalai nebuvo išstumdyti.

Liudytojui H. G. teisiamojo posėdžio metu davus parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų ikiteisminio tyrimo metu, todėl, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti H. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio, t.y. 2010-12-16 H. G. parodė, kad 2010 m. gruodžio 11 d. jį į Juodupėnų kaime, Kretingos rajone esančioje pirtyje vykusį gimtadienį pakvietė T. S., su kuriuo šioje pirtyje gimtadienį taip pat šventė N. P.. Į pirtį jis atvažiavo apie 20:00 val. Iš viso pirtyje buvo apie 30 žmonių. Visi linksminosi, gėrė alkoholinius gėrimus, žaidė prie biliardo stalo, o vėliau nusileidęs į pirmą aukštą, pamatė, kad prie stalo sėdi M. G. ir V. K., kuriuos pažinojo iš matymo. Būdamas antrame aukšte, išgirdo du šūvius ir nuėjo pažiūrėti kas vyksta, o priešais jį pirmas į pirmą aukštą leidosi kažkoks vaikinas, kaip vėliau sužinojo, pirties prižiūrėtojas. Pirmame aukšte pamatė prie išėjimo durų sąmyšį, tačiau kas ten vyko tiksliai negali papasakoti, nes nepamena, tik matė R. T., kuris buvo nusitaikęs kažkokiu daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą į pirties prižiūrėtoją ir staiga į pirties prižiūrėtoją iššovė. Tada išsigandęs jis nubėgo į antro aukšto miegamąjį kambarį ir eidamas link šio kambario, pamatė kažkur koridoriumi einantį V. K.. Vėliau išėjęs iš kambario, pamatė kambaryje prie biliardo stalo ant sofos sėdintį pirties prižiūrėtoją, kuris buvo užsiėmęs už šono. Maždaug po valandos atvažiavo policijos pareigūnai, kurie išsivežė M. G. ir M. G.. (1 tomas, b. l. 159-161)

Liudytojas H. G. paaiškino, kad jo parodymai teisiamojo posėdžio metu skirtingi, todėl, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nelabai atsiminė įvykio aplinkybes bei atliekant apklausą jam buvo užduodami klausimai į kuriuos jis atsakinėjo, apklausos pabaigoje jis pilnai užrašytų parodymų neperskaitė, tačiau pasirašė po apklausos protokolu.

L. T. J. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. G. yra jo draugas, o kiti kaltinamieji žinomi po įvykio. 2010-12-11 pirtyje šventė gimtadienius. M. G. paskambinęs telefonu paklausė, ar galėtų jis su V. K. atvykti. Jiems atvykus, A. M. pasikvietė dar keturis nepažįstamus asmenis, kurių žino tik pravardes. Apie 24.00 val. atvyko kiti 4 asmenys. Vėliau, kai jie buvo antrame aukšte kambaryje, atėjo nukentėjusiųjų dukra su draugu ir paprašė nekviestuosius asmenis išeiti. Jis pasakė, kad M. G. yra kviestas, tačiau M. G. ją apipylė vandeniu. Iš kambario išėjo tik tuomet, kai išgirdo šaukiant. Pirmame aukšte pamatė kaltinamuosius, nukentėjusiuosius įvykių sūkuryje, bei asmenis, kurie konflikte nedalyvavo, t.y. G. Š., jos draugą, kurio vardo nežino, A. S., ir dar kelias paneles, kurių nepažįsta. Nukentėjusysis V. M. grasino šautuvu, kurį laikė nutaikytą į mirusį asmenį (M. A.), po to į M. G. galvą, o po to į dar kažką nusitaikęs rėkė. Tuo metu T. P. M. trenkė V. M., jį apkabino ir jie nugriuvo. Nukentėjusioji buteliu trenkė per galvą M. G., kuris nieko nedarė, po smūgių nukrito. V. K. nukentėjusiąją nuo M. G. patraukė ir tuo metu pasigirdo šūviai, tuomet užlipo į antrą aukštą. Po kiek laiko į kambarį atėjo M. G. su M. G. ir kartu laukė kol viskas pasibaigs. Nukentėjusiųjų atžvilgiu nematė jokio naudojamo smurto. Matė, kaip A. J. buvo užsiėmęs už nosies, matė, kad buvo peršautas, bet kaip jis buvo sužalotas nematė. Įvykio metu nebuvo daužomi indai, spardomos durys. Atvykę policijos pareigūnai išsivežė M. G. ir M. G..

L. N. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų nepažįsta. Pirtyje buvo švenčiami jo ir Tomo gimtadieniai. Buvo susirinkę jų draugai, tačiau vėliau atvyko ir nepažįstamų asmenų. Jo niekas neklausė, ar galima pasikviesti draugus. Prasidėjus konfliktui jis buvo neblaivus ir be akinių, dėl ko jo regėjimas buvo silpnesnis. Jis iš karto pasišalino iš patalpos ir nieko nematė, tik girdėjo šūvius.

Liudytojas N. P. teisiamojo posėdžio metu neatsiminus įvykio aplinkybių todėl, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti N. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio, t.y. 2010-12-29 N. P. parodė, kad 2010 m. gruodžio 11 d. jis kartu su Tomu S. J. kaime, Kretingos rajone esančioje pirtyje šventė savo gimtadienius. Į savo gimtadienį jis pakvietė apie 20 žmonių, panašiai tiek pat pakvietė ir T. S., taigi pirtyje buvo apie 40 kviestų svečių. Visi linksminosi, gėrė alkoholinius gėrimus, tačiau to momento, kada į pirtį atvažiavo nepažįstami asmenys, jis nematė. 2010 m. gruodžio 12 d. apie 2:00 val. jis nusileido į pirmą aukštą ir pamatė asmenis, kurių pravardės „Šernas“ ir „Murkis“, bei dar tris nepažįstamus asmenis, kaip sužinojo vėliau, pravardėm „Renis“, „Šmikis“ ir „Kižas“. Juos pamatęs, grįžo į antrą aukštą ir T. S. jam pasakė, kad tų nepažįstamų vaikinų taip pat nekvietė. Po kiek laiko antro aukšto galiniame kambaryje jis pamatė minėtus nekviestus vaikinus, o kadangi jis, kaip pirties užsakovas. buvo atsakingas už tvarką pirtyje, o tie vaikinai šūkavo, patalpose rūkė, nusprendė tuos vaikinus iš pirties išvaryti. Kartu su E. K. nuėjo į pirties šeimininkų namus ir pirties šeimininkų dukrai papasakojo, kad pirtyje yra nekviestų asmenų, kurie daro pirtyje netvarką ir pasakė, kad reikia juos išvaryti lauk. Praėjus nedaug laiko, prie pirties atėjo vaikinas su mergina, kuri, kaip suprato, buvo pirties šeimininkų dukra. Jam apibudinus nekviestus asmenis, šie vaikinas ir mergina įėjo į pirties vidų, tačiau po kurio laiko mergina iš pirties išėjo, o vaikinas buvo pasilikęs pirties viduje. Išėjusi mergina pasakė, kad kažkuris iš vaikinų ją apipylė gėrimu. Po to pamatė, kad pareina pirties šeimininkė, kuri nuėjo į pirties vidų, tačiau ar buvo ir pirties šeimininkas, nepamena. Jis pats pasiliko lauke ir į pirtį nėjo. Matė, kad pirties šeimininkė su nepažįstamais vaikinais išėjo į lauką, kad tie vaikinai kažką ant pirties šeimininkės šaukė. Matė, kad pirties šeimininkas išbėgo iš savo namo ir kelis kartus šovė į orą, po ko visi nepažįstami vaikinai nubėgo į pirties vidų, o jiems iš paskos nubėgo pirties šeimininkas. Po to girdėjo kelis šūvius, šūkavimus ir tada paskambino policijai. Atvažiavę policijos pareigūnai išsivežė vaikinus pravardėmis „Murkis“ ir „Šernas“. ( 1 tomas, b. l. 170-172)

Liudytojas N. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pagarsinti parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi ir prašo jais vadovautis (5 tomas, b. l. 81-88)

Liudytoja G. Š. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, o nukentėjusiųjų nepažįsta. Įvykio metu jai buvo16 metų ir į pirtį vyko be tėvų sutikimo su draugu A. Z.. Gimtadienyje dalyvavo apie 40 žmonių. Teigė buvusi blaivi, nes gėrė šampaną. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad į pirtį atvyko nekviesti žmonės. Matė, kad buvo atėjusi nukentėjusiųjų dukra, kuri klausė, kas yra nekviesti asmenys. T. J. jai atsakė, kad nekviestų asmenų nėra ir tuomet M. G. apipylė ją vandeniu. Vėliau jai būnant pirmame aukšte, matė šeimininką, nueinantį į antrą aukštą ir girdėjo kilusį tenai triukšmą. Po ko šeimininkas išbėgo ir į pirtį grįžo su šautuvu, girdėjo du šūvius. Ji iš lauko pasikvietė A. Z., kai prasidėjus muštynėms A. Z., norėdamas apsaugoti, ją pastūmė po stalu ir iš po jo matė kaip vaikinas pravarde „Šmikis“, labai agresyviai nusiteikęs, parbėgo su lenta ir puolė mušti šeimininką, o T. P. M. užlaužė šeimininkui rankas, kad jam galėtų trenkti, ir sudavė gulinčiam ant žemės šeimininkui pagaliu (tvoros lenta) trenkė tris kartus. Ant grindų matė kraują. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, ji išvažiavo namo. Ikiteisminio tyrimo metu apie T. P. M. neminėjo, nes taip jai nurodė tyrėja. Jos apklausa buvo atliekama kartu su jos draugu A. Z.. Parodė, kad įvykio metu pažinojo tik vaikiną pravarde „Murkis“, kuris stovėjo ir nieko nedarė (parodė į kaltinamąjį M. G.). Sulaužytų, sudaužytų daiktų nematė. Parodė, kad vaikino pravarde „Šmikis“ posėdžių salėje nėra, o „Remis“ salėje yra, t. y. R. T. bei „Murkis“ yra M. G..

Liudytojas A. Z. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nei kaltinamųjų, nei nukentėjusiųjų nepažįsta. Jis kartu su G. Š. atvyko į gimtadienį, kuriame visi žmonės buvo nepažįstami. Kai atvyko vaikinai, įvyko muštynės. Matė, kaip pirties šeimininkas turėjo rankose ginklą, kuriuo gąsdino, tačiau nepamena, ar buvo kam įrėmęs pistoletą į galvą, matė vaikiną su pagaliu rankose. Nepamena ar buvo indų duženų, nematę, kad būtų daužomos durys ar kt. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus vienu metu su liudytoja G. Š., kai jie vienas kitą patikslindami apie įvykio aplinkybes, pasakojo tyrėjai, kuri tuo pat metu rašė du apklausos protokolus.

Liudytojui A. Z. teisiamojo posėdžio metu davus parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų ikiteisminio tyrimo metu, todėl, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti A. Z. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu: A. Z. parodė, kad 2010-12-11 d. jį į Juodupėnų kaime, Kretingos rajone esančioje pirtyje vykusį gimtadienį pakvietė T. S., su kuriuo šioje pirtyje gimtadienį taip pat šventė dar vienas vaikinas, kurio vardo ir pavardės nežino. Jis į pirtį atvažiavo apie 19:30 val. Pirtyje buvo apie 40 žmonių, kai kuriuos jis žinojo tik iš matymo, kitų visai nepažinojo, o kai kurie buvo jo draugai. Visi linksminosi, gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 22:00 val. į pirties patalpas įėjo du vaikinai, vienas iš kurių buvo pravarde „Šernas“. To momento, kai atvažiavo dar keturi nekviesti asmenys, jis nepastebėjo. Vėliau pamatė greitai į antrą aukštą einantį pirties šeimininką, iš antro aukšto girdėjosi sklindantys grumtynių garsai. Tada pamatė greitai išbėgantį lauk šeimininką, tačiau nesuprato kas vyksta. Po kelių minučių pamatė parbėgantį šeimininką, kuris rankoje laikė ginklą. Šeimininkas įbėgo į virtuvę ir girdėjosi, kad kažkas virtuvėje stumdėsi, kažkas šaukė, kad ne tas, ne tas, po ko iš antro aukšto visi nekviesti vaikinai nusileido į pirmą aukštą. Tada šeimininkas išėjo iš virtuvės, su viena ranka pagriebė vaikiną, pravarde „Šernas“, įrėmė jam į galvą ginklą, kažką jam pasakė, o po to matė, kaip iš lauko parbėga aukštas, liekno sudėjimo apsirengęs „treningais“ vaikinas, kuris trenkė pagaliu šeimininkui į nugarą. Tada šeimininkas prarado orientaciją ir jį tuo metu užpuolė visi nekviestieji vaikinai. Visi jie grūmėsi su šeimininku, tuo metu girdėjo vieną ar du šūvius. Po to pamatė, kad šeimininkui iš rankų iškrito ginklas, kad vienas iš nepažįstamų vaikinų šį ginklą paėmė nuo žemės, taikėsi į šeimininką, po to nusitaikė į pirties prižiūrėtoją ir į jį iššovė. Matė, kad pirties prižiūrėtojas užsiėmė už šono ir palipo laiptais į antrą aukštą. ( 1 tomas, b. l. 196-198 )

Liudytojas A. Z. pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, kad tuo metu įvykius prisiminė geriau ir jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. (5 tomas, b. l. 81-88)

Liudytoja E. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK tyrėja ir atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje baudžiamojoje byloje. Parodė, kad tiek liudytojos G. Š., tiek liudytojo A. Z. apklausos vyko pagal baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus ir neigia apklausą atlikus vienu metu kelių liudytojų bei parodė, kad apklausa buvo atliekama iš liudytojų pasakojimą apie matytas įvykio aplinkybes, o liudytoja apklausos metu nepasakojo, kad matė kaip T. P. M. naudojo smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu. Parodė, kad apžiūrint įvykio vietą, apie sudaužytus indus, sugadintas duris, nukentėjusioji nenurodė, bei ikiteisminio tyrimo metu jokių, duomenų nepateikė. Įvykio vietos protokole buvo užfiksuotos vienose duryse matomas sugadinimas, tačiau apie tai, kad šis sugadinimas atsirado nusikalstamos veikos pasėkoje jai niekas nenurodė. Liudytoja nurodė, kad keliose patalpos vietose buvo baltos spalvos duženos.

Iš specialisto išvados Nr. G 23/11 (03) matyti, kad 2010-12-12 paros pirmoje pusėje A. J. buvo padaryta kairės krūtinės ląstos pusės šautinė žaizda. Dėl patirto sužalojimo A. J. sveikata buvo sutrikdyta iki 10 dienų laikotarpiui, todėl jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. ( 1 tomas, b. l. 49 )

Iš specialisto išvadų Nr. G 83/11 (03) ir Nr. KG/11 (03) ( prie specialisto išvados Nr. G 83/11 (03) ) matyti, jog tirtoje dokumentacijoje atžymėta, kad V. M. buvo nustatyti šie sužalojimai : muštinė žaizda pakaušio srityje, muštinė žaizda nosies srityje, odos nubrozdinimai dešinio smilkinio srityje, nosies trauma su nosies kaulų lūžiu ir pertvaros iškrypimu. Kliniškai, dėl traumuojančių poveikių į galvą visumos – buvo nustatytas galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai buvo padaryti 2010-12-12. K. V. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgalaikiai – ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. ( 1 tomas, b. l. 94, 103-104 )

Specialisto išvadoje Nr. G2031/10 (03) nurodyta, kad L. M. konstatuota būklė po smaugimo, skausminis sindromas, kaklo patija. L. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šių sužalojimų jos sveikata sutrikdyta iki 10 dienų laikotarpiui. ( 1 tomas, b. l. 113 )

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis A. J. atpažino įtariamąjį M. G. ir parodė, kad šis asmuo kartu su kitais nepageidaujamais asmenimis buvo Juodupėnų kaime, Kretingos rajone esančioje pirtyje 2010-12-12 vykusio konflikto metu, šis vaikinas pirmasis sukėlė konfliktą, kai nesutiko pasišalinti iš pirties ir apipylė stikline kažkokio gėrimo jį ir D. M., šis vaikinas prie biliardo stalo spyrė jam į kaklą ir į veidą bei sumušė. Po to, pirmame pirties aukšte šis asmuo mušė V. M.. (1 tomas, b. l. 24-26, 27).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis A. J. atpažino įtariamąjį V. K. ir parodė, kad šis asmuo kartu su kitais nepageidaujamais asmenimis buvo Juodupėnų kaime, Kretingos rajone esančioje pirtyje 2010-12-12 vykusio konflikto metu, šis asmuo antrame pirties aukšte prie biliardo stalo mušė A. J.. ( 1 tomas, b. l. 28-30, 31)

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis A. J. atpažino įtariamąjį R. T. ir parodė, kad šis asmuo kartu su kitais nepageidaujamais asmenimis buvo Juodupėnų kaime, Kretingos rajone esančioje pirtyje 2010-12-12 vykusio konflikto metu, šis asmuo antrame pirties aukšte pirmas sudavė smūgį iš už nugaros jam į veidą, pataikydamas į nosį, o po to jį mušė kartu su kitais vaikinais A. J.. Šis asmuo pirmame pirties aukšte atėmė iš V. M. savigynai skirtą ginklą ir šiuo ginklu šovė į jį, pataikydamas į kairį šoną. Šis asmuo pirmame pirties aukšte kartu su kitais vaikinais mušė V. M.. (1 tomas, b. l. 44-46, 47)

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis A. J. atpažino įtariamąjį M. A. ir parodė, kad šis asmuo kartu su kitais nepageidaujamais asmenimis buvo Juodupėnų kaime, Kretingos rajone esančioje pirtyje 2010-12-12 vykusio konflikto metu, šis asmuo antrame pirties aukšte prie biliardo stalo jį mušė kartu su kitais vaikinais, po to susigrūmė su V. M., paguldęs ant biliardo stalo, smaugė L. M., o vėliau pirmame pirties aukšte mušė kartu su kitais vaikinais mušė V. M. ( 1 tomas, b. l. 40-42, 43)

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis V. M. atpažino įtariamąjį M. G. ir parodė, kad šis asmuo kartu su kitais nepageidaujamais asmenimis buvo Juodupėnų kaime, Kretingos rajone esančioje pirtyje 2010-12-12 vykusio konflikto metu ir pirmame pirties aukšte jį mušė. (1 tomas, b. l. 64-66, 67)

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis V. M. atpažino įtariamąjį M. A. ir parodė, kad šis asmuo kartu su kitais nepageidaujamais asmenimis buvo Juodupėnų kaime, Kretingos rajone esančioje pirtyje 2010-12-12 d. vykusio konflikto metu. Šis asmuo pirmame pirties aukšte jį mušė, trankė mediniu pagaliu nuo tvoros, buteliu. ( 1 tomas, b. l. 68-70, 71 )

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis V. M. atpažino įtariamąjį V. K. ir parodė, kad šis asmuo kartu su kitais nepageidaujamais asmenimis buvo Juodupėnų kaime, Kretingos rajone esančioje pirtyje 2010-12-12 vykusio konflikto metu. ( 1 tomas, b. l. 72-74, 75 )

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis V. M. atpažino įtariamąjį M. G. ir parodė, kad šis asmuo kartu su kitais nepageidaujamais asmenimis buvo Juodupėnų kaime, Kretingos rajone esančioje pirtyje 2010-12-12 vykusio konflikto metu. ( 1 tomas, b. l. 76-78, 79 )

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis V. M. atpažino įtariamąjį R. T. ir parodė, kad šis asmuo kartu su kitais nepageidaujamais asmenimis buvo Juodupėnų kaime, Kretingos rajone esančioje pirtyje 2010-12-12 vykusio konflikto metu. Šis vaikinas pirmame pirties aukšte jį smarkiai mušė ir iš jo atėmė savigynai išduotą ginklą. ( 1 tomas, b. l. 80-82, 83 )

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji L. M. atpažino įtariamąjį R. T. ir parodė, kad ir parodė, kad šis asmuo kartu su kitais nepageidaujamais asmenimis buvo Juodupėnų kaime, Kretingos rajone esančioje pirtyje 2010-12-12 vykusio konflikto metu ir pirmame pirties aukšte labai smarkiai mušė jos vyrą V. M.. (1 tomas, b. l. 124-126, 127)

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji L. M. atpažino įtariamąjį M. G. ir parodė, kad šis asmuo kartu su kitais nepageidaujamais asmenimis buvo Juodupėnų kaime, Kretingos rajone esančioje pirtyje 2010-12-12 vykusio konflikto metu. Šis asmuo turėjo medinį pagalį nuo tvoros, kurį ji iš šio asmens atėmė. (1 tomas, b. l. 128-130, 131)

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji L. M. atpažino įtariamąjį M. G. ir parodė, kad šis asmuo kartu su kitais nepageidaujamais asmenimis buvo Juodupėnų kaime, Kretingos rajone esančioje pirtyje 2010-12-12 vykusio konflikto metu. Šis asmuo pirmame pirties aukšte labai smarkiai mušė jos vyrą V. M., o kai V. M. išeidinėjo iš pirties, šis asmuo stikliniu degtinės buteliu trenkė penkis kartus V. M. į galvą. (1tomas, b. l. 136-138, 139 )

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji L. M. atpažino įtariamąjį V. K. ir parodė, kad šis asmuo kartu su kitais nepageidaujamais asmenimis buvo Juodupėnų kaime, Kretingos rajone esančioje pirtyje 2010-12-12 d. vykusio konflikto metu. Šis asmuo antrame pirties aukšte susistumdė su jos vyru V. M., o vėliau jis mušė V. M. pirmame pirties aukšte. (1tomas, b. l. 140-142, 143 )

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji L. M. atpažino įtariamąjį M. A. ir parodė, kad šis asmuo kartu su kitais nepageidaujamais asmenimis buvo Juodupėnų kaime, Kretingos rajone esančioje pirtyje 2010-12-12 vykusio konflikto metu. Šis asmuo antrame pirties aukšte prie biliardo stalo pirmiausiai susimušė su jos vyru V. M., o kai ji norėjo juos išskirti, šis asmuo, paėmęs už jos kaklo, ją paguldė ant biliardo stalo ir smaugė. Vėliau šis asmuo pirmame aukšte mušė jos vyrą V. M.. (1 tomas, b. l. 132-134, 135)

Įvykio vietos apžiūros protokolu su foto lentele nustatyta, kad 2010-12-13, 11:20 – 12:00 val. apžiūrėta įvykio vieta – Juodupėnų kaime, Kretingos rajone esanti pirtis ir jos pirmame aukšte ant grindų buvo rasta šiukšlių, stiklo duženų, o antrame aukšte – sudėti ant stalo buteliai, sudaužyta stiklinė, ant grindų stiklo šukės, baltų durų fasado sugadinimas (1 tomas, b. l. 5-7, 8-11).

Kratos protokolu nustatyta, kad R. T. savo noru atidavė mėlynos spalvos striukę su gaubtu „Adidas“ (2 tomas, b. l. 117 – 118).

2010-12-13 apžiūros protokolu nustatyta, kad mėlynos spalvos striukės su gaubtu „Adidas“ nuo apačios 24 cm į viršų ir nuo užtrauktuko 1 cm į dešinę pusę yra 1 cm skersmens apskritimo formos skylė, per kurią išimtas metalinis šratukas 5 mm pločio, 7 mm aukščio, 5 mm skersmens. Šratukas nuo apačios smailėjantis į viršų. (2 tomas, b. l. 119-120, 121-123)

Iš apžiūros protokolo su foto lentele nustatyta, kad apžiūrėtos V. M. priklausančios kelnės, kuriomis jis vilkėjo įvykio metu ir jos su sugadintos, bei rastos dėmės, panašios į kraujo dėmes (1 tomas, b. l. 115-116, 117-118 )

Iš foto lentelės, sudarytos 2013-07-23 ir teismui pateiktos advokato R. L. nustatyta, kad foto nuotraukoje užfiksuoti 2010-12-12 V. M. priklausančioje pirtyje dalyviai ir pirties aplinka. Ant stalų matosi plastmasiniai indai, gėrimų buteliai ( 5 tomas, b. l. 118)

K. M. G., M. G., R. T. ir V. K. kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais aukščiau aptartais įrodymais: nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais.

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinė nutartis Nr. 2K-249/2009).

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų vyko nuomojamuose patalpose – pirtyje, kur buvo švenčiami dviejų jaunuolių gimtadieniai, kuriuose kaip teismo nustatyta buvo apie 40 asmenų. Akivaizdu, kad ši vieta yra vieša, įvykį matė šventės dalyviai, buvo sutrikdyta įprasta šventės atmosfera, žmonės, buvę pirtyje ir dalyvavę šventėje, pasijuto nejaukiai ir nesaugiai.

Smūgio sudavimas kitam žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje, reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007). Iš teisiamojo posėdžio metu ištirtos specialisto išvados (1 tomas, b. l. 94, 103-104), nustatyta, jog kaltinamieji bendrais veiksmais nukentėjusiajam V. M. dėl įvykio metu padarytų sužalojimų sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą – V. M. buvo padaryta muštinė žaizda pakaušio srityje, muštinė žaizda nosies srityje, odos nubrozdinimai dešinio smilkinio srityje, nosies trauma su nosies kaulų lūžiu ir pertvaros iškrypimu, galvos smegenų sukrėtimas. Be to, iš liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymų ištirtos specialisto išvados (1 tomas, b. l. 49), visumos nustatyta, jog kaltinamasis R. T. šovė į A. J., padarydamas kairės krūtinės ląstos pusės šautinę žaizdą. Taigi, yra neginčytinai nustatyta, jog kaltinamieji bendrais veiksmais, liudytojų akivaizdoje demonstruodami agresyvų elgesį, kumščiais ir kojomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas V. M., o į A. J. šovė R. T. iš ginklo Revolver 6mm, ME-Flobert, t.y. atliko minėtus veiksmus viešoje vietoje, kurie laikytini įžūliais.

M. G., M. G., R. T. ir V. K. nepripažįsta, jog padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o V. K. atsisakė teisminio nagrinėjimo metu nuo paaiškinimų. M. G., M. G., R. T. teismo posėdžio metu parodė, kad jie buvo užpulti nukentėjusiųjų ir jie turėjo gintis nuo V. M., L. M. veiksmų. Tokius kaltinamųjų parodymus, o V. K. atsisakymą duoti parodymsus, teismas vertina kaip jų pasirinktą gynybinę poziciją, kurią visiškai paneigia kiti byloje surinkti duomenys. Liudytojų D. M., A. Z., N. P., nukentėjusiųjų V. M., L. M., A. J. parodymai patvirtina, kad kaltinamieji smurtavo nukentėjusiųjų atžvilgiu. Iš dalies įvykio aplinkybes, kad buvo naudojamas smurtas nukentėjusiojo V. M. ir A. J. atžvilgiu patvirtino ir liudytojai H. G., G. Š. ir T. J.. Liudytojų, nukentėjusiųjų parodymų visuma bei iš dalies ir pačių kaltinamųjų paaiškinimais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad V. M. atsinešimas ginklo į pirties patalpą buvo iššauktas kaltinamųjų agresyvaus elgesio nukentėjusiojo A. J. ir V. M., liudytojos D. G. (M.) atžvilgiu, neragavimo į perspėjimus palikti patalpas, priklausančias nuosavybės teise nukentėjusiesiems V. M. ir L. M.. Tai, kad nukentėjusioji L. M. sudavė buteliu per galvą kaltinamajam M. G., siekdama apginti savo sutuoktinį, kuris pargriautas ant grindų grupės asmenų, vienu metu buvo mušamas tik patvirtina, kad V. M., jo nuosavybei priklausančiose patalpose, buvo užpultas ir kaltinamųjų žalojamas suduodant smūgius kumščiais, spiriant ir kitaip žalojamas į įvairias kūno vietas, dėl tokių bendrų kaltinamųjų veiksmų jam padaryta muštinė žaizda pakaušio srityje, muštinė žaizda nosies srityje, odos nubrozdinimai dešinio smilkinio srityje, nosies trauma su nosies kaulų lūžiu ir pertvaros iškrypimu, galvos smegenų sukrėtimas. Nukentėjusioji L. M. ir nukentėjusysis A. J. parodė, kad būtent V. M. atsineštu savigynai šautuvu R. T., žodžiu pagrasinęs, kad nušaus A. J., šovė į jį, tokiais savo neteisėtais veiksmais padarydamas A. J. kairės krūtinės ląstos pusės šautinę žaizdą. Visų šių asmenų parodymai yra nuoseklūs ir vienodi, vieni kitus patvirtinantys, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti ar abejoti. Tiek liudytojai, nukentėjusieji tiek specialisto išvados patvirtina, kad kaltinamieji panaudojo fizinį smurtą prieš V. M. kuris tik bandė apginti savo turtą, savo šeimą ir A. J., t.y. vartojo fizinį smurtą šių asmenų atžvilgiu viešoje vietoje. Liudytojų G. Š., H. G. ir T. J. teisme duoti parodymai vertinti kritiškai, nes jie juos duodami nebuvo nuoseklųs, o tai, ką nurodė G. Š., kad ikiteisminio tyrimo tyrėja, jos apklausos metu liepė nepasakoti, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu smurtavo T. P. M., teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Liudytoja E. L. teismo posėdžio metu parodė, kad liudytojos G. Š. parodymus užrašė iš jos žodžių ir neliepė liudytojai nutylėti apie T. P. M. galimai atliktus veiksmus. Teismo posėdžio metu, esamiems įrodymams patikrinti buvo pagarsintas liudytojo T. P. M. apklausos protokolas ( 3 tomas, b. l. 107-108), iš kurio matyti, kad jis jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu neatliko, ką ir patvirtino liudytoja G. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 199-201). Nurodytos aplinkybės nepatvirtina liudytojos G. Š. parodymų duotų teisme, kad prie nukentėjusįjį smurtavo T. P. M., o ne kiti kaltinamieji, o be to jos parodymų teisingumu leidžia pagrįstai abejoti ir tai, kad ji įvykį matė būdama po stalu, kas akivaizdu, kad apsunkina matymą. Iš esmės liudytojos G. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio tyrimo metu duodama parodymus teigė, kad nematė kokius atliko veiksmus kaltinamieji, o matė vaikiną pravarde „Šmikis“ (kuris miręs), suduodant smūgius nukentėjusiajam lenta. Akivaizdu, kad tokie parodymai prieštarauja kitų liudytojų, nukentėjusiųjų parodymams, konkrečios aplinkybės, susijusios su smūgiu sudavimu detalizuojamos tik tų asmenų atžvilgiu, kurių nėra, nes M. A., pravarde „Šmikis“ yra miręs, o T. P. M. nėra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu ir yra išvykęs į užsienį. Vertintina ir tai, kad liudytoja nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametė (16 m), kaip pati pripažino vartojo alkoholį, t. y. jos jaunas amžius ir buvimas apsvaigus, teismui kelia pagrįstų abejonių dėl jos galėjimo adekvačiai vertinti įvykį ir duoti parodymus. Jos apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nedalyvavo valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas ar psichologas, jos atstovas, ji nebuvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Dėl aukščiau aptartų ir nustatytų aplinkybių, teismas liudytojos G. Š. parodymus vertina kritiškai ir atmeta kaip nepagrįstus kitų nustatytų faktinių aplinkybių visumoje. Tai, kad liudytojai H. G. ir T. J. keitė savo parodymus teisme ir H. G. nurodė, kad iš esmės nieko nepamena, o ikiteisminio tyrimo metu neskaitė jo apklausos protokolo, o tik jį pasirašė, teismo vertinama, kad siekis padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės kaltinamiesiems, nes V. K. ir M. G. yra H. G. draugai, o liudytojo T. J. draugas – M. G., o kiti kaltinamieji yra pažįstami. Šių liudytojų parodymai esmingai skiriasi nuo kitų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų apie tai kas smurtavo nukentėjusiųjų atžvilgiu, todėl dėl aukščiau nurodytų aplinkybių teismas vertina nepakankamai patikimais, todėl jie atmestini.

Kaltinamieji neigė smurtavę nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu, o R. T., neigė šovęs į A. J., kaltinamasis V. K. atsisakė duoti parodymus teisme, teigdamas, ad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas neobjektyviai, nesuteikta galimybė jam dalyvauti įvairiuose atliekamuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose, taip pažeidžiant jo teises, tačiau nukentėjusiųjų parodymai dėl visų kaltinamųjų panaudoto smurto apimties buvo nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo metu, o teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji kategoriškai teigė, kad kaltinamąjį V. K. atpažino, kaip labiausiai mušusį V. M. ( 5 tomas, b. l. 81-88) bei visus kaltinamuosius tarp jų ir kaltinamąjį V. K. atpažino, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu, kaip mušusius V. M., o V. M. ir A. J. atpažino R. T., kaip atėmusį iš V. M. savigynai turėtą ginklą ir šiuo ginklu šovusį į A. J.. Šias ikiteisminio tyrimo protokoluose aplinkybes nukentėjusieji patvirtino ir apklausiami teisiamojo posėdžio metu. Jų parodymuose nurodytos įvykio aplinkybės atitinka duomenis, užfiksuotus kituose įrodymuose: specialisto išvadose, liudytojų parodymuose. Specialisto išvadose išskirtos trauminio poveikio vietos (pakaušis, nosis, odos nubrozdinimai galva) taip pat patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl smurto, naudoto V. M. atžvilgiu, apimties. Specialisto išvadoje išskirta šautinio poveikio vieta (kairės pusės krūtinės ląsta) taip pat patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl smurto, naudoto A. J. atžvilgiu, apimties. Specialisto išvadoje išskirta smaugimo vieta (kaklas), patvirtina aplinkybes dėl panaudoto smurto L. M. atžvilgiu, tačiau kaltinimo kaltinamiesiems dėl jai padaryto sužalojimo nepareikšta, todėl šios aplinkybės neanalizuojamos.

Liudytojos D. G. (M.), nukentėjusiųjų L. M. ir A. J. parodymai patvirtina, kad konflikto, prasidėjusio V. M. ir L. M. priklausančioje pirtyje, nakties metu, liudytojo N. P. ir kitų šventėje dalyvavusių asmenų prašymu, imtis veiksmų, kad pirtį paliktų nekviesti į gimtadienius asmenys, t.y. kaltinamieji, kurie, pirties šeimininkų, t.y. nukentėjusiųjų, atžvilgiu buvo nusiteikę agresyviai: M. G. apipylė D. G. (M.) skysčiu, o pareikalavus palikti pirties patalpas, įvyko susistumdymas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų, kas taip pat byloje apie kaltinamųjų nepagarbų elgesį, nukentėjusiųjų prašymo nevykdė, iš pirties nėjo, kas paskatino nukentėjusįjį atsinešti namuose laikomą savigynai ginklą ir taip apginti savo artimuosius ir kitus asmenis, tuo metu buvusius pirtyje. Šios aplinkybės pavirtina, kad pats nukentėjusysis savo veiksmais paskatino kaltinamuosius naudoti smurtą, kurio galbūt galėjo išvengti ir patirti lengvesnius sužalojimus nei iš tikrųjų patyrė.

Visais šiais surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad M. G., M. G., R. T. ir V. K. veikdami bendrininkų grupėje su M. A. (kuris 2011-11-18 mirė, jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2012-02-08 nutrauktas), viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, be jokios dingsties ir pateisinamų priežasčių, dėl chuliganiškų paskatų tyčia rankos kumščiais ir kojomis suduodami V. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam V. M. padarė kūno sužalojimus, kas nukentėjusiajam V. M. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sugadino svetimą V. M. priklausantį turtą (suplėšė kelnes ir marškinius), o R. T. konflikto metu atėmęs iš V. M. šaunamąjį savigynai turėtą ginklą, REVOLVER 6 mm., ME-Flobert ir iš jo iššovė vieną kartą į A. J., taip nukentėjusiajam A. J. padarė kairės krūtinės ląstos pusės šautinę žaizdą, kas nukentėjusiajam A. J. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą Tokie kaltinamųjų veiksmai rodo jų siekį pažeisti viešąją tvarką, parodyti nepagarbą aplinkiniams. Kaltinamieji suprato, kad tokiu elgesiu pažeidžia visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, rodo nepagarbą aplinkiniams, trikdo visuomenės rimtį ir tvarką. Jie suprato, kad jų veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija, kad kaltininkų veiksmai buvo akivaizdžiai įžūlūs, nes jie viešoje vietoje elgėsi agresyviai šventės dalyvių, nukentėjusiųjų sveikatos, bei turto atžvilgiu. Kaltinamųjų padarytas viešosios tvarkos pažeidimas buvo susijęs su turto sugadinimu ir smurto panaudojimu, kitų asmenų užgauliojimu, padaryti įžūliai, kitų asmenų akivaizdoje, viešoje vietoje dėl jų neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta normali šventės atmosfera. Viešosios tvarkos pažeidimas, kuris pasireiškia nepagarbos aplinkiniams demonstravimu ir visuomenės rimties bei tvarkos sutrikdymu, įžūliais veiksmais, yra nusikaltimas. Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, jog kaltinamieji savo neteisėtais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai, nes nepagarbos demonstravimas aplinkai yra tuomet, kai aplink žmonių nėra, o šis nusikaltimas buvo padarytas viešoje vietoje - pirtyje, kuriame buvo daug jaunuolių, bei kurie patys pranešė policijos pareigūnams apie kaltinamųjų netinkamą elgesį. Nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų mastą patvirtina specialisto išvados.

Iš visumos įrodymų teismas daro išvadą, kad kaltinamieji nors ir nepripažįsta padarę nusikaltimus suvokė, jog suduodami smūgius gali sužaloti nukentėjusįjį, o R. T. šaudamas į A. J. suvokė, kad gali sužaloti jį, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tarp kaltinamųjų veiksmų ir nukentėjusiesiems V. M. ir A. J. padarytų kūno sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad kaltinamieji bendrais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį V. M., dėl ko jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų bei R. T. sužalojo nukentėjusįjį A. J., dėl ko jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes M. G., M. G., R. T. ir V. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio l dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 10 punkte sudarančias idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Kaltinamiesiems kaltinime dėl viešosios tvarkos pažeidimo nurodytos aplinkybės, kad jie, bendrais veiksmais spirdami į antrame pirties aukšte esančias trejas duris, kurių vienos vertė 1026,96 litų, o bendra vertė 3080,88 litų, taip jas sugadino, po to grumtynių su nukentėjusiuoju V. M. metu sudaužė 15 vnt. lėkščių, kurių vienos vertė 12 litų, bendra vertė 180 litų, 6 vnt. stiklinių, kurių vienos vertė 7 litai, bendra vertė 42 litai, 6vnt. taurių, kurių vienos vertė 7 litai, bendra vertė 42 litai, 9vnt. stikliukų, kurių vieno vertė 4 litai, bendra vertė 36 litai, bendra sudaužytų indų vertė 300 litų. Taip pat grumtynių su nukentėjusiuoju V. M. metu sudaužė nuketėjusiojo V. M. laikrodį TISSOT WD007 1560, kurio vertė 1270 litų. Teisminio nagrinėjimo metu, remiantis kaltinamųjų, liudytojų bei įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėmis, gynybos pateikto foto lentele buvo nustatyta, kad grumtynių metu nebuvo daužomi indai, gadinamos durys, įvykio vietos apžiūros protokole nėra užfiksuota duomenų apie rastus sudužusius indus, šiame protokole tik pažymėtas vienuose duryse matomas sužalojimas, ką patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytoja policijos tyrėja E. L.. Nukentėjusieji L. M. ir A. J., kurie buvo apklausti iš karto po įvykio, nenurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo daužomi ar sudaužyti indai. Taip pat nepagrįstai kaltinime nurodyta, kad kaltinamieji grumtynių su nukentėjusiuoju V. M. metu sudaužė nuketėjusiojo V. M. laikrodį TISSOT WD007 1560, kurio vertė 1270 litų. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu minėtas laikrodis nebuvo rastas ir pateiktas apžiūrai, kad jį būtų galima įvertinti ar jis sudaužytas, kaip nurodoma kaltinime. Iš nukentėjusiojo V. M. teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų matyti, kad laikrodis po įvykio nerastas. V. M. parodė, kad rado tik laikrodžio apyrankės dalį, kuri nebuvo pateikta ikiteisminio ir teisimo bylos nagrinėjimo metu, neatlikta apžiūra. Esant nustatytoms ir teisiamojo posėdžio metu ištirtom aplinkybėm teismas daro pagrįstą išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankami duomenų apie tyčia sugadintas tris duris ir sudaužytus indus, taip pat nėra duomenų apie tyčinį laikrodžio TISSOT WD007 1560 sudaužymą nusikalstamos veikos padarymo metu, o be to visos abejonės yra traktuojamos kaltinamųjų naudai, todėl šios aplinkybės iš kaltinimo šalinamos kaip neįrodytos.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str.1d., 138 str. 2d. 8p., M. G., M. G., R. T. ir V. K. padarė bendrininkų grupėje.

Teismas skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes.

K. M. G. padarė vieną nesunkų ir apysunkį nusikaltimus. Kaltinamasis ankščiau neteistas, padarytos žalos neatlygino, nedirbantis. Atsižvelgdamas į nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tyčinę kaltę, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. G. už nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1d., paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis. Už nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2d. 8 p., skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Pagal BK 284 str. 1d. ir BK 138 str. 2d. 8 p., paskirtos bausmės esant idealiai nusikaltimų sutapčiai bendrintinos vadovaujantis LR BK 63 str. 1d, 2 d., 5 d. 1 p. apėmimo būdu.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į paskirtą bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme 2010-12-12 – 2010-12-13 (1 diena). M. G. palikti kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą ir periodiškai registruotis policijos įstaigoje nepakeistas iki įsiteisės nuosprendis.

K. V. K. padarė vieną nesunkų ir apysunkį nusikaltimus. Kaltinamasis ankščiau neteistas, padarytos žalos neatlygino, nedirba. Atsižvelgdamas į nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tyčinę kaltę, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. K. už nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1d., paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis. Už nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2d. 8 p., skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Pagal BK 284 str. 1d. ir BK 138 str. 2d. 8 p., paskirtos bausmės esant idealiai nusikaltimų sutapčiai bendrintinos vadovaujantis LR BK 63 str. 1d, 2 d., 5 d. 1 p. apėmimo būdu.

V. K. palikti kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą ir dokumento paėmimą nepakeistas iki įsiteisės nuosprendis.

K. M. G. padarė vieną nesunkų ir apysunkį nusikaltimus. Kaltinamasis nusikalto būdamas du kartus teistas, iš kurių vieną kartą už nusikaltimą žmogaus sveikatai. K. M. G. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, todėl yra recidyvistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. 1 d.). Po šių nusikalstamų veikų padarymo jis dar kartą nusikalto ir buvo nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (viešosios tvarkos pažeidimą), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, tačiau nuo 2011 metų nenusikalto. Padarytos žalos neatlygino, dirba UAB „Mindauras“ direktoriaus M. V. pavaduotoju, kuris jį charakterizuoja teigiamai (5 tomas b. l. 76, 77). Tai jį charakterizuoja kaip asmenį, norintį keisti savo gyvenimo būdą. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgdamas į nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tyčinę kaltę, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. G. už nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1d., paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis. Už nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2d. 8 p. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Pagal BK 284 str. 1d. ir BK 138 str. 2d. 8 p., paskirtos bausmės esant idealiai nusikaltimų sutapčiai bendrintinos vadovaujantis LR BK 63 str. 1d, 2 d., 5 d. 1 p. apėmimo būdu bei taikytinas LR BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant teismo įpareigojimus. Sutinkamai su BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. M. G. taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas, nes jo atžvilgiu pirmiau buvo taikomos švelnesnės bausmių rūšys, kurios atliktos, šios nusikalstamos veikos padarytos prieš tris ir daugiau metų, po ko jis daugiau nebenusikalto, dirba, teigiama darbovietės charakteristika, todėl atidėjus paskirtos bausmės vykdymą kaltinamajam suteiktina dar viena galimybė pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, dirbti ir pabandyti gyventi nenusižengiant įstatymams, išsaugoti socialinius ryšius su šeima ir visuomene. Taip pat pažymėtina, kad M. G. nevykdant teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) nustatytų įpareigojimų, nepadarius teigiamų išvadų dėl savo elgesio, padarius viešosios tvarkos ar kitus teisės pažeidimus baudžiamasis įstatymas numato galimybę panaikinti sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę (LR Probacijos įstatymas 30 str. 3 d.).

Vadovaujantis LR BK 66 str. į paskirtą bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme 2010-12-12 – 2010-12-13 (1 diena). M. G. palikti kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą ir periodiškai registruotis policijos įstaigoje nepakeistas iki įsiteisės nuosprendis.

K. R. T. padarė vieną nesunkų ir apysunkį nusikaltimus. Kaltinamasis nusikalto būdamas du kartus teistas, iš kurių vieną kartą už nusikaltimą žmogaus sveikatai. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. T. anksčiau buvo teistas taip pat už viešosios tvarkos pažeidimus, naują analogiško pobūdžio nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus vos pusmečiui po ankstesnio – 2010-06-07 – nuosprendžio priėmimo, po ko sekė dar vienas teistumas už analogišką nusikaltimą. Tai rodo jo negatyvų požiūrį į visuomenę, nenorą laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti. Vertinant R. T. asmenybę, pažymėtina ir tai, jog jis ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atliko, tačiau baudos nesumokėjo, ji 2012-03-26 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista į arešto bausmę. Paminėti duomenys neigiamai apibūdina R. T. asmenybę bei rodo, jog jis išvadų dėl ankstesnių teistumų nepadarė, nes ir vėl praėjus vos pusei metų laiko po paskutinio nuosprendžio priėmimo bendrininkų grupėje padarė analogiško pobūdžio nusikaltimus, vieno iš kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, sugadintas turtas, o kito nusikaltimo metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kadangi R. T. naują nusikalstamą vieką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalies). Be to, teismas skirdamas bausmę turi atsižvelgti ne tik į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, bet ir į kitas Baudžiamojo kodekso bendrojoje dalyje numatytas aplinkybes. BK 61 straipsnio l dalyje nurodyta, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių, o BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, tai yra jog R. T. padarė vieną nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, turėdamas neišnykusį teistumą už analogiškų nusikaltimų padarymą, į tai, jog nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, žalos atlyginęs nėra, su žala nesutinka, nedirba. Įvertinus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis bei kitas aplinkybes R. T. elgesys rodo, kad ankstesniais nuosprendžiais jam paskirta laisvės atėmimo bausmė ir bauda, kaip bausmės rūšis, jam nebuvo veiksminga ir neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Todėl R. T. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra artimas sankcijoje numatytam vidurkiui, netaikant paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo. Sprendimą skirti laisvės atėmimo bausmės vidurkį, teismas priima atsižvelgdama į tai, jog R. T. yra jauno amžiaus, turi mažametį vaiką, todėl, teismo nuomone, R. T. bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti tik izoliavus jį nuo visuomenės tam tikrą laiką. Pagal BK 284 str. 1d. ir BK 138 str. 2d. 8 p., paskirtos bausmės esant idealiai nusikaltimų sutapčiai bendrintinos vadovaujantis LR BK 63 str. 1d, 2 d., 5 d. 1 p. apėmimo būdu.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į paskirtą bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme 2010-12-12 – 2010-12-14 (2 dienos). R. T. palikti kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą ir periodiškai registruotis policijos įstaigoje nepakeistas iki įsiteisės nuosprendis.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į paskirtą bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme 2010-12-12 – 2010-12-13 (1 diena). M. G. palikti kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą ir periodiškai registruotis policijos įstaigoje nepakeistas iki įsiteisės nuosprendis.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 1208,90 Lt dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų priteisti nukentėjusiojo gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašais (1 tomas, b. 150, 151, 152). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padarę žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui.

K. M. G., M. G., R. T., teismo posėdžio metu parodė, kad nesutinka su gydymo išlaidų priteisimu, kadangi nepadarė jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų, o V. K. atsisakė duoti parodymus. Nustatyta, kad dėl kaltinamųjų bendrų nusikalstamų veiksmų nukentėjusieji buvo sužaloti, o V. M., gydėsi ligoninėje todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, kaltinamieji solidariai privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, 1208,90 Lt

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis V. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5560 turtinės žalos (1 tomas b. l. 58), šį civilinį ieškinį tikslino du kartus ir paskutinį kartą nurodė, kad padaryta 6190,06 Lt turtinė žala ir nurodė, kad dėl bendrų nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų jo atžvilgiu jis patyręs materialinę 6190,06 Lt žalą, kurią sudaro – 173,55 Lt nuostoliai, kurias sudaro negautos pajamos (6 tomas , b. l. 37-38, 39, 40, 41), 3686,51 Lt sugadintų trijų pirties pastato durų sutvarkymo kaina (4 tomas, b. l. 104, 6 tomas b. l. 51), 300,00 Lt vertės sudaužyti įvairūs stalo indai, 12570,0 Lt vertės sudaužytas laikrodis TISSOT, 560,00 Lt vertės pavogtas savigynai įsigytas ginklas Revolver ALFA (1 tomas, b. l. 109, 110-111), 200 Lt dėl suplėšytų vyriškų marškinių ir kelnių (6 t. , b. l. 37-38, 55). Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas dalyje: dėl nuostolių, kuriuos sudaro negautos pajamos, nes yra pagrįstas rašytiniais, taigi neginčytinais įrodymais, o taip pat dėl suplėšytų drabužių, nes tai patvirtina daiktų apžiūros protokolai, teisminio nagrinėjimo metu apžiūrėtos kelnės bei nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, kad dėl naudoto fizinio smurto V. M. atžvilgiu, akivaizdžiai buvo matomi suplėšyti marškiniai, todėl ieškinys tenkintinas šioje dalyje 760,00 Lt apimtimi. Likusioje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo netenkinamas, kadangi teisminio nagrinėjimo metu tiriant įrodymus nenustatyta, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų buvo sugagintos trys durys bei nesurinkta pakankamai duomenų, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad buvo sudaužyta įvairių indų , o taip pat sudaužytas nukentėjusiajam V. M. priklausantis laikrodis. Taip pat netenkinamas ieškinys dėl ginklo Revolver ALFA praradimo, nes kaltinamiesiems nebuvo pareikštas kaltinimas dėl ginklo pagrobimo, o teisminio nagrinėjimo metu nesurinkta faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų ginklas prarastas ir dėl to nukentėjusiajam padaryta turtinė žala.

Nukentėjusysis V. M. nurodė dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyręs ir neturtinę žalą, kurią jis motyvuoja didelio streso patyrimu dėl patirto kūno sužalojimo, pažeminimu, nes buvo mušamas pašalinių ir šeimos narių akivaizdoje savo namuose, kilusių nepatogumų – buvo gydomas ligoninėje ir mėnesį laiko buvo nedarbingas, sužalojimo pasekmes jaučiantis iki šiol, dėl patirtos nosies traumos jam sunku kvėpuoti, kilusiais padariniais, kadangi nosies traumos padarinius reikia šalinti atliekant nosies korekcijos operacijas. Nurodė, kad į medikus dėl traumos padarinių šalinimo nesikreipė, kentėjo. Nukentėjusysis turtinę moralinės žalos išraišką įvardijo - 100 000 Lt.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata – neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, privalu atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai, ko pasėkoje nukentėjusiojo sveikata, nors ir nesunkiai, vienok buvus sutrikdyta. Logiška, jog dėl patirto kūno sužalojimo –muštinės žaizdos pakaušio srityje, muštinės žaizdos nosies srityje, odos nubrozdinimų dešinio smilkinio srityje, nosies traumos su nosies kaulų lūžiu ir pertvaros iškrypimu, galvos smegenų sukrėtimas, kurie apibrėžia smūgių stiprumą, nukentėjusysis neabejotinai patyręs fizinį skausmą, tiek įvykio metu dėl suduotų smūgių, tiek dėl vėliau taikyto gydymo. Nukentėjusiajam sužalotas gyvybiškai ir estetiškai svarbus organas - nosis. Akivaizdu, jog dėl kūno sužalojimo nukentėjusysis patyręs neišvengiamai kilusius nepatogumus, privalant gydytis pirmiausia medicinos įstaigoje, taigi esant apribotai judėjimo laisvei. Logiška, jog tai neišvengiamai sąlygoję ir emocinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Visa tai suponuoja, jog nukentėjusysis dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų iš tiesų patyręs tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pasekmes, kurios imtinos domėn konstatuojant nukentėjusįjį V. M. patyrus neturtinę žalą.

Vienok, kreiptinas dėmesys, jog nukentėjusiajam konstatuotas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu, nustatant neturtinės žalos dydį, imtini domėn nukentėjusiojo sveikatos atžvilgiu kilę padariniai, taip pat imant domėn ir tai, kad nukentėjusysis nors ir nurodo, kad ir toliau kenčia skausmus ir nepatogumus dėl patirtos nosies traumos, tačiau per visą laikotarpį į medikus nesikreipė ir toliau netęsė gydymo, tačiau būtent nesunkus kūno sužalojimo pobūdis suponuoja, jog nukentėjusiojo įvardinta turtinė neturtinės žalos išraiška - 100 000 Lt yra per didelė.

Kaltinamieji yra jauno amžiaus. Tik vienas iš kaltinamųjų: M. G. dirbantis. Kiti kaltinamieji, jokio asmeninio turto, pastovių asmeninių pajamų ar pragyvenimo šaltinio neturi. Tokiu būdu, vertinant turtinę kaltinamųjų padėtį, konstatuotina, jog žalos atlyginimo aspektu dabartinė turtinė kaltinamųjų padėtis nėra itin gera ar itin palanki. Ši aplinkybė kaltinamųjų pareigos atlyginti padarytą žalą, žinoma, neeliminuoja. Juolab, kad kaltinamieji, kaip minėta, yra jauno amžiaus, darbingi, reikšmingų fizinės sveikatos negalavimų neturintis asmuo. Tai suponuoja kaltinamuosius galint ir turint galimybę užtikrinti neturtinės žalos atlyginimą. Be to, tokia kaltinamųjų turtinė padėtis yra dabartiniu momentu ir, esant tikslingoms ir kryptingoms kaltinamųjų pastangoms, ši padėtis gali keistis teigiama linkme. Tačiau reali kaltinamųjų turtinė padėtis logiškai ir objektyviai sudaro pagrindą nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos mažinti.

Kaltinamųjų nusikalstami veiksmai yra tyčinio pobūdžio. Vienok tyčinis nusikalstamos veikos pobūdis negali besąlygiškai ir savaime eliminuoti kitų aspektų, į kuriuos būtina atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį. Juolab, šiuo atveju imant domėn nusikalstamų veiksmų apimtį nukentėjusiojo atžvilgiu – nukentėjusiajam suduotas eilė smūgių į įvairias kūno vietas, juos sudavė grupė asmenų vienu metu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ir teorijoje būtina išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisių į žalos atlyginimą ir kaltinamojo teisėtų interesų.

Nukentėjusysis yra vidutinio amžiaus, turintis atitinkamą išsilavinimą, gyvenimo, asmeninę, profesinę aplinką. Imant tai domėn, manytina, jog baimės nėra tokios didelės apimties kokią įvardija nukentėjusysis. Laikytina, jog šie gyvenimo kokybę užtikrinantys aspektai, turint omeny, iš vienos pusės - nukentėjusiojo amžių, iš kitos pusės – jau susiformavusią asmenybę, turinčią ir susiformavusią aplinką, yra neabejotinai kompensuotini. Ir pasekmės ateities požiūriu, tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos atžvilgiu, laikytina ženklios, itin neigiamos įtakos nukentėjusiojo ateičiai neturės.

Išvadą mažinti pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos suponuoja ir nukentėjusiojo pareikštas bei iš dalies tenkintas ieškinys dėl turtinės žalos. Be to, nukentėjusiojo naudai priteistinos ir išlaidos, turėtos advokato pagalbai. Galiausiai, pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje yra visiškai atlygintas ir Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys. Manytina, jog finansinė kaltinamųjų našta žalos atlyginimo aspektu, vertinant išdėstytas bylos aplinkybes, yra pakankama.

Tokiu būdu, vertinant išdėstytą, turint omeny, jog nusikalstama veika nukentėjusiojo sveikata buvus sutrikdyta nesunkiai, imant domėn kaltinamųjų turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir kaltinamųjų interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai. Laikytina, kad įvardinta turtinė neturtinės žalos išraiška - 100 000 Lt yra per didelė, ir iš kaltinamųjų solidariai nukentėjusiojo naudai priteistina 7000 Lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, iš kaltinamųjų M. G., M. G., R. T., V. K. solidariai nukentėjusiojo V. M. naudai priteistina 700 Lt advokato pagalbai apmokėti (6 tomas, b. l. 52).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: 2 CD diskai su vaizdo įrašu, saugomi byloje (1 tomas), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Daiktinis įrodymas: V. M. priklausančios kelnės sunaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktinis įrodymas: kratos metu iš R. T. striukės išimtas šratas, saugomas Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK (kvitas B serija BBB Nr. 0007532, tomas 2 b. l. 124) sunaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktinis įrodymas: kratos metu iš R. T. paimta striukė, R. T. prašant, jam grąžintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktai, neturintys reikšmės nusikalstami veikai tirti: beisbolo lazda ir metalinis strypas, saugomi Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK (kvitas B serija BBB Nr. 009498) sunaikinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., ir paskirti laisvės atėmimą vieniems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1d., 2d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieniems metams ir šešiems mėnesiams. Paskirti baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas – turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, įpareigojant per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiajam V. M. padarytą turtinę žalą ir pradėti dirbti ar mokytis per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimą skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio Probacijos tarnyboje gavimo dienos.

Į paskirtą bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme 2010-12-12 – 2010-12-13 (1 dieną).

M. G. kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., ir paskirti laisvės atėmimą vieniems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1d., 2d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieniems metams ir šešiems mėnesiams. Paskirti baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas – turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, įpareigojant per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiajam V. M. padarytą turtinę žalą ir pradėti dirbti ar mokytis per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimą skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio Probacijos tarnyboje gavimo dienos.

V. K. kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., ir paskirti laisvės atėmimą vieniems metams ir devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1d., 2d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieniems metams ir devyniems mėnesiams. Paskirti baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas – turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, įpareigojant per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiajam V. M. padarytą turtinę žalą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimą skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio Probacijos tarnyboje gavimo dienos.

Į paskirtą bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme 2010-12-12 – 2010-12-13 (1 dieną).

M. G. kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą devyniems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., ir paskirti laisvės atėmimą vieniems metams ir aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1d., 2d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. B. R. T. paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. T. sulaikymo bausmės atlikimui momento.

Į paskirtą bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme 2010-12-12 – 2010-12-14 (2 dienos).

R. T. kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą ir periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. G., M. G., V. K. ir R. T. 1208,90 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juos sumokant „Swedbank“, AB, b.k. 73000, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, įm. K. 191351679.

Pareikštą civilinį ieškinį nukentėjusiojo V. M. patenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. G., M. G., V. K. ir R. T. naudai 760,00 Lt turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

Pareikštą civilinį ieškinį nukentėjusiojo V. M. patenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. G., M. G., V. K. ir R. T. V. M. naudai 7000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. G., M. G., R. T., V. K. nukentėjusiojo V. M. naudai 700 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: 2 CD diskus su vaizdo įrašu, saugomus byloje (1 tomas), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Daiktus, neturinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: beisbolo lazdą ir metalinį strypą, saugomą Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK (kvitas B serija BBB Nr. 009498) sunaikinti, jų sunaikinimą pavedant atlikti Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK pareigūnams.

Daiktinį įrodymą V. M. priklausančias kelnes ir iš striukės išimtą šratą sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktinį įrodymą, R. T. priklausančią striukę, grąžinti nuosprendžiui įsiteisėjus R. T..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.