Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-04-29 · Civilinė byla Nr. 2A-203-154/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-29
Bylos Nr.
2A-203-154/2011
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03387-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas, Laisvė Aleknavičienė, Danutė Matiukienė (pran.)
Ieškovas
UAB „Ignalinos sveikatos centras“
Atsakovas
Panevėžio teritorinės ligonių kasos, VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“, Panevėžio teritorinei ligonių kasai
Trečiasis asmuo
Ignalinos rajono savivaldybės administracijai
Advokatai
Rasa Gradauskienė
Pranešėja D. MatiukienėTeisėja R. Dambrauskaitė Civilinė byla Nr. 2A-203-154/2011
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03387-2010-7Procesinio sprendimo kategorija (S) 21.4.1.1.54.2.;121.21.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Matiukienės,kolegijos teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Ingai Sidorenkienei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Ignalinos sveikatos centras“ atstovei G. G., advokatei Rasai Gradauskienei,

atsakovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovei V. R.,atsakovo VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“ atstovui advokatui M. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4359-589/2010 pagal ieškovo UAB „Ignalinos sveikatos centras“ ieškinį atsakovams Panevėžio teritorinei ligonių kasai, VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“, trečiajam asmeniui Ignalinos rajono savivaldybės administracijai dėl priedo prie sutarties pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Ignalinos sveikatos centras“ kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovų Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“ 2010 m. balandžio 12 d. pasirašytą priedą Nr. 12 prie sutarties Nr. 10-154 „Dėl pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo“, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“ ir Panevėžio teritorinė ligonių kasa bei trečiasis asmuo Ignalinos rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino negaliojančiu atsakovų Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“ 2010 m. balandžio 12 d. pasirašytą priedą Nr. 12 prie sutarties Nr. 10-154 „ Dėl pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo“, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms. Priteisė iš atsakovų ieškovui po 66,00 Lt žyminio mokesčio ir po 500,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Priteisė iš atsakovų Valstybei po 23,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad 2009 m. gruodžio 1 d. tarp Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir UAB „Ignalinos sveikatos centras“ buvo pasirašyta sutartis Nr. 10-549 (t. 1, 8-13 b. l. ), kuria buvo susitarta, jog UAB „Ignalinos sveikatos centras“ teikia pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas ir prevencines sveikatos programų paslaugas Panevėžio teritorinės ligonių kasos veiklos zonos apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu ir šių paslaugų apmokėjimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Neapdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu apmokamos tik būtinosios medicinos paslaugos. Nurodė, kad minėtos sutarties pirmame priede (14 b. l.) detalizuotos 2009 metų sutartinės sumos, skirtos teikiamoms paslaugoms apmokėti bei aptarta, kad pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos pagal prisirašytą gyventojų skaičių LR Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir įkainiais; kiekvieną mėnesį prirašytų gyventojų skaičius derinamas prisirašiusių prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos asmenų skaičiaus suderinimo protokolu, kurio pagrindu sudaroma ekonominė ataskaita ir išrašoma sąskaitą faktūra. Šio priedo 2-ame punkte nurodyta, kad pirminė ambulatorinė psichikos sveikatos priežiūra teikiama UAB „Ignalinos sveikatos centre“. Nustatė, kad 2010 m. kovo 2 d. Panevėžio teritorinė ligonių kasa ir UAB „Ignalinos sveikatos centras“ sudarė sutartį Nr. 10-181 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo“, kuria sutarties šalys susitarė dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir prevencinių sveikatos programų paslaugų teikimo Panevėžio teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu ir šių paslaugų apmokėjimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Neapdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu apmokamos tik būtinosios medicinos pagalbos paslaugos (t 1, 26-37 b. l.). Pažymėjo, jog minėtos sutarties pirmame priede numatyta, kad pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos pagal prisirašytų gyventojų skaičių Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir įkainiais. Pirminė ambulatorinė psichikos sveikatos priežiūra teikiama UAB „Ignalinos sveikatos centre“.

Teismas nustatė, kad 2009 m. gruodžio 1 d. UAB „Ignalinos sveikatos centras“ ir VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“ sudarė sutartį Nr. 2009/4 dėl psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo (t. 1, 58 b. l.), kuria UAB „Ignalinos sveikatos centras“ įsipareigojo teikti pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas viešosios įstaigos Ignalinos rajono poliklinikos aptarnaujamiems pacientams. Sutarties 2-ame punkte numatyta, kad už suteiktas pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas apmoka Panevėžio teritorinė ligonių kasa.

Teismas nustatė, kad 2009 m. vasario 21 d. Panevėžio teritorinė ligonių kasa ir VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“ sudarė sutartį Nr. 10-47, kuria susitarė dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, prevencinių sveikatos programų paslaugų bei greitosios medicinos paslaugų teikimo (t. 1, 93-106 b. l.); 2010 m. vasario 26 d. Panevėžio teritorinė ligonių kasa sudarė sutartį Nr.10-154 su VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“, kuria sutarties šalys susitarė dėl pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų, prevencinių sveikatos programos paslaugų ir greitosios medicinos pagalbos paslaugų (t. 1, 107-121 b. l.); 2010 m. balandžio 12 d. Panevėžio teritorinė ligonių kasa ir VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika pasirašė priedą Nr. 12 prie 2010 m. vasario 26 d. sutarties Nr. 10-154, kuriuo susitarė nuo 2010 m. balandžio 12 d. papildyti 2010 m. vasario 26 d. sutarties Nr. 10-154 priedą Nr. 2 šiomis paslaugomis: pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų nomenklatūra, VšĮ Ignalinos rajono poliklinika, galioja nuo 2010-04-12 iki 2010-12-31 (t. 1, 195 b. l.).

Teismas pažymėjo, kad sutarčių sudarymo laikas (2010-02-26 ir 2010-03-02) leidžia konstatuoti, jog tiek VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“, tiek UAB „Ignalinos sveikatos centras“ pateikė prašymus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 dienos, kaip tai numatyta „Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo“ 5-tas punktas, o Panevėžio teritorinė ligonių kasa, įvertinusi abiejų sveikatos įstaigų teikiamų paslaugų sąrašą ir numatomą jų apimtį, pasirašė sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis. Nustatė, kad Ignalinos rajono savivaldybės administracija 2010 m. vasario 26 d. raštu informavo Panevėžio teritorinę ligonių kasą, kad siūloma sudaryti sutartis dėl psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo su VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“ ir UAB „Ignalinos sveikatos centras“ pagal prisirašiusių prie įstaigų gyventojų skaičių, todėl teismas nesutiko su atsakovų pozicija, kad tik priėmus savivaldybės gydytoją, buvo išreikšta Ignalinos rajono savivaldybės administracijos nuomonė.

Konstatavo, kad Panevėžio teritorinės ligonių kasos sutartis su UAB „Ignalinos sveikatos centras“ buvo sudaryta kaip su vienintele savivaldybės teritorijoje pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančia įstaiga, todėl vėlesni sutarties su VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“ pakeitimai dėl tokių paslaugų teikimo einamaisiais metais, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (LR CK 1.80 str., 1.82 str.). Pažymėjo, kad LR Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-1051 patvirtinto „Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo aprašo“ 11 straipsnyje išvardintas baigtinis sąrašas atvejų, kuriems esant, gali būti sudaryta sutartis dėl kompensuojamų paslaugų teikimo, kurių teikimo išlaidos einamaisiais metais nebuvo apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, t. y. sutartis sudaroma, jeigu šios paslaugos atitinka minėto aprašo 9 punkte išvardytų programų nuostatas ir Valstybės ligonių kasos patvirtintas prioritetines kryptis ir bent vieną iš nurodomų specialiųjų sąlygų: 11.1 Asmens sveikatos priežiūros įstaiga siūlo tokias kompensuojamąsias paslaugas, kurių Teritorinės ligonių kasos veiklos aptarnaujamiems gyventojams trūksta (vartojimo rodiklis mažesnis ne šalies vidurkis) ir kuriai numatoma plėtoti aprašo 9 punkte nurodytais dokumentais, 11.2 Asmens sveikatos priežiūros įstaiga siūlo kompensuojamąsias paslaugas, kurių teikimą nutraukė kita Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, 11.3. paslaugoms teikti ir jų plėtrai skiriamos papildomos PSDF biudžeto lėšos. Konstatavo, kad sutarties priedo pasirašymo metu nebuvo nei vienos iš būtinųjų sąlygų, išvardintų „Aprašo“ 11-ame straipsnyje.

Teismas nurodė, kad LR Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-943 patvirtinto „Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo” 8 straipsnio 4-6 punktuose pateikti gydytojų - psichikos sveikatos priežiūros specialistų aptarnaujamų gyventojų skaičiaus normatyvai ir maksimalus aptarnaujamų gyventojų skaičiai ir nurodė, kad sutarties sudarymo metu su UAB „Ignalinos sveikatos centras“ nustatyti normatyvai nebuvo viršyti, todėl sąlygos, nurodytos LR SAM 2009-12-18 įsakymo Nr. V-1051 11.1 punkte, reikalingos sutarčiai dėl pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų kompensuojamųjų iš PSDF biudžeto lėšų sudarymui, nebuvo. Konstatavo, jog sutarties priedo pasirašymo dienai nebuvo ir LR SAM 2009-12-18 įsakymo Nr. V-1051 11.3. punkte nurodytos sąlygos sutarčiai sudaryti - paslaugoms teikti ir (ar) jų plėtrai skiriamos papildomos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos. Pažymėjo, kad nurodyto „Aprašo“ 9 punktas numato, jog kompensuojamųjų paslaugų teikimas privalo atitikti LR SAM nustatytas Pirminės sveikatos priežiūros plėtros nuostatas. Teismas konstatavo, kad atsakovų pasirašytas priedas Nr. 12 prie sutarties Nr.10-154 pažeidžia imperatyvius įstatymų reikalavimus, ieškovo UAB „Ignalinos sveikatos centras” interesus bei teisėtus lūkesčius, todėl ieškovo ginčijamą sutarties priedą pripažintino negaliojančiu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. LR Sveikatos apsaugos ministerijos 2009-12-18 įsakymo Nr. V-1051 5 punkte nurodyta, kad „ateinantiems kalendoriniams metams sutartį sudaryti pageidaujanti Asmens sveikatos priežiūros įstaiga (ASPĮ) prašymą Teritorinei ligonių kasai (TLK) pateikia ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 dienos (ši nuostata netaikoma pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms)“. Kadangi aptarta teisės norma yra netaikoma TLK sudaromoms sutartims su pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis (PASPĮ), todėl laikytina, kad Priedas nepažeidžia nurodytoje normoje įtvirtinto imperatyvo, o teismas sprendime visiškai nepagrįstai ja remiasi, pripažindamas Priedą negaliojančiu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms.

2. Bylos nagrinėjimo teisme metu neįsigilinta į LR Sveikatos apsaugos ministerijos 2005-12-05 įsakymu Nr. V-943 patvirtinto Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo (toliau „Aprašas“) 12, 19 punkto nuostatas, neteisingai interpretuoti Panevėžio TLK atstovo argumentai, pateikti tiek Panevėžio TLK atsiliepime į ieškinį, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu.

Aprašo 12 punktas nustato, kad, jeigu ASPĮ nepakanka pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų, sudarant sutartį tarp TLK ir ASPĮ dėl pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, dalis šių paslaugų turi būti deleguota kitoms gydymo įstaigoms. Nesutarimų atvejais sprendimus priima savivaldybės gydytojas ir (arba) TLK stebėtojų taryba, prireikus - ir apskrities gydytojas“.

Psichikos paslaugų teikimo bei jų finansavimo tvarką, kai savivaldybės teritorijoje yra keli šių paslaugų teikėjai, griežtai reglamentuoja Aprašo 19 punktas, kuriame nustatyta, kad „jei vienos savivaldybės teritorijoje pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikia kelios įstaigos, kiekvienos jų aptarnaujamų gyventojų skaičių nustato savivaldybės gydytojas, suderinęs su TLK ir TLK stebėtojų taryba”.

Žemesnės instancijos teismas

Ignalinos rajono savivaldybės administracija į savivaldybės gydytojo pareigas 2010 metų kovo mėnesį, t. y. Poliklinikos prašymo TLK papildyti 2010-02-26 sutartį Psichikos paslaugomis metu, dar nebuvo priėmusi specialisto, pagal nurodytus teisės aktus įpareigoto nustatyti aptarnaujamų gyventojų skaičių prie savivaldybės teritorijoje esančių Psichikos paslaugų tiekėjų. Dėl minėtų priežasčių Panevėžio TLK, gavusi Poliklinikos prašymą sudaryti sutartį dėl Psichikos paslaugų, 2010-02-22 kreipėsi į Savivaldybės administraciją.

3. Teismas neteisingai aiškino ir taikė LR Sveikatos apsaugos ministro 2009-12-18 įsakymu Nr. V-1051 patvirtinto Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo 11 punkto nuostatas, nurodydamas, kad Panevėžio TLK ir Poliklinikos pasirašytas Priedas pažeidžia imperatyvius jų reikalavimus. Panevėžio TLK su Poliklinika pasirašant Priedą, einamaisiais, t. y. 2010 metais, Poliklinikos pacientams Psichikos paslaugos buvo teikiamos ir šių paslaugų teikimo išlaidos buvo apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau PSDF) biudžeto lėšų pagal ieškovo ir Poliklinikos sudarytą 2009-12-01 Sutartį Nr. 2009/4. PASPĮ privalo savo pacientams užtikrinti tam tikrų paslaugų, tame tarpe ir Psichikos paslaugų, kompleksą. Tokiu atveju, jei tokia įstaiga neturi tam tikros srities specialistų (pvz.: odontologų, gydytojų psichiatrų ir pan.), tai deleguoja paslaugų (pvz.: odontologinių, psichikos), kurių tuo metu negali užtikrinti, teikimą kitai įstaigai. Todėl, bet kokiu atveju PASPĮ pacientams pirminės sveikatos priežiūros paslaugos (tame tarpe ir psichikos) yra teikiamos ir kompensuojamos. Dėl šių priežasčių LR Sveikatos apsaugos ministro 2009-12-18 įsakymu Nr. V-1051 patvirtinto Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo 11 punkto nuostatomis, pasirašant Priedą, neturėjo būti vadovautasi, nes šiame punkte nurodytos sutarties sudarymo sąlygos taikomos tik tuo atveju, jei pateiktas prašymas sudaryti sutartį dėl kompensuojamųjų paslaugų, kurių teikimo išlaidos einamaisiais metais nebuvo apmokamos iš PSDF biudžeto.

4. Nepagrįstas teismo teiginys, kad Panevėžio TLK ir Poliklinikos pasirašytas Priedas pažeidžia ieškovo interesus bei teisėtus lūkesčius.

Teismo sprendime paminėtoje LR Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V-717 patvirtintoje Pirminės sveikatos priežiūros plėtros koncepcijoje (toliau „Koncepcija“) numatyta pirminės asmens sveikatos priežiūros, pirminės psichikos sveikatos priežiūros, odontologijos, slaugos paslaugų plėtra. Koncepcijoje taip pat numatyta „išlaikyti optimalų valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų skaičių. Skatinti privačios sveikatos priežiūros praktikos tinklo kūrimąsi, ypač kaimo vietovėse. Siekti sudaryti vienodas sąlygas privačioms ir valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms”.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio TLK papildydama 2010-02-26 sutartį su Poliklinika, t. y. pasirašydama Priedą, paisė pagrindinių Koncepcijos tikslų ir uždavinių, LR Konstitucijos 53 str. įtvirtinto imperatyvo, nustatančio, kad „valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką”, LR Sveikatos apsaugos ministro 2005-12-05 įsakymo Nr. V-943 nuostatų, kuriomis privalo vadovautis ne tik pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, bet ir Panevėžio TLK.

5. Teismas sprendime mini nemažai sveikatos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, tačiau taip ir nepagrindžia ar netinkamai pagrindžia jais savo sprendimą, kuriuo prižįsta Priedą negaliojančiu, prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms. Teismas nenurodo, kurias konkrečiai teisės aktų normas pažeidžia Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“ pasirašytas Priedas.

6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesilaikė LR CPK 258 str. nuostatų, dėl ko buvo pažeista apelianto teisė į tinkamą procesą pirmosios instancijos teisme, taip pat pažeistas teismo posėdžio viešumo principas, kuris yra viena iš tinkamo proceso garantijų. 2010 m. rugpjūčio 31 d. vykusiame teismo posėdyje informavo šalis, kad teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidedamas 2010-09-13, 14.00 val.. Tačiau 2010-09-13, 14.00 val. teismo sprendimas skelbiamas nebuvo, teismo posėdžių sekretorė pranešė, kad sprendimo paskelbimas perkeliamas į 2010-09-14, 8.30 val., šios aplinkybės teismo posėdžio protokole nebuvo nurodytos, dėl ko apeliantas pateikė pastabas dėl protokolo. Nurodo, kad 2010 m. rugsėjo 14 d., 8.30 val., apelianto atstovei V. R. atvykus išklausyti teismo sprendimo, teismo posėdžių sekretorė informavo, kad sprendimas 2010 m. rugsėjo 14 d., 8.30 val., nebus skelbiamas, tačiau ieškinys patenkintas, o sprendimo nuorašas bus išsiųstas paštu. Teismo sprendimas nei 2010 m. rugsėjo 13 d., nei 2010 m. rugsėjo 14 d. nebuvo paskelbtas. Apeliantas 2010-09-15, 10.27 val., elektroniniu paštu gavo nepasirašytą teismo sprendimą, o registruotu paštu teismo sprendimo nuorašas gautas 2010-09-17.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13-14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Iš UAB „Ignalinos sveikatos centras“ priteisti VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“ naudai teismo, bylinėjimosi bei išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Nurodo, kad teismo išvada dėl UAB „Ignalinos sveikatos centras“, kaip vienintelės savivaldybės teritorijoje pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančia įstaigos, yra nepagrįsta, nes su VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“ 2010-02-26 sudarytoje sutartyje buvo numatyta, kad pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas už ją teiks UAB „Ignalinos sveikatos centras“ ir tai buvo numatyta sutarties priede Nr. 3 „Dėl ASPĮ teikiamų paslaugų apimčių“. Tokiu būdu savivaldybės teritorijoje dėl pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartis buvo sudariusios dvi įstaigos, t. y. VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“ ir UAB „Ignalinos sveikatos centras“.

2010-02-11 apeliantas VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“ sudarė sutartis su naujais gydytojais, tad kokybiškas pirmines ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas galėjo teikti pats. Su ieškovu UAB „Ignalinos sveikatos centras“ pasirašyta sutartis buvo neterminuota ir joje nebuvo numatytos papildomos sutarties nutraukimo sąlygos, o paslaugų delegavimas ieškovui buvo savanoriškas. Apeliantas turėjo teisę sutartį su ieškovu nutraukti vienašališkai. Tai ir buvo padaryta raštu, informuojant ieškovą apie 2010-02-26 sutarties nutraukimą. Tad apeliantas, pasirašęs su atsakovu sutarties Nr. 10-154 priedą Nr. 12, veikė sąžiningai, ir jų pasirašytas sutarties priedas neturėtų būti vertinamas, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms.

2. Teismas netinkamai aiškina imperatyvių įstatymo normų pažeidimą, pasirašant Priedą Nr. 12. Pripažįstant sandorius negaliojančius pagal LR CK 1.80 str., būtina nurodyti ir argumentuoti straipsnį bei konkrečią imperatyvią įstatymo normą, kuriai sandoris prieštarauja. Teismas paminėjo straipsnius, tačiau LR CK 1.82 str. nemotyvavo ir nenurodė, kodėl būtent šis straipsnis turėtų būti taikomas. Tad to nepadarius, teismo sprendimas turėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas.

3. Teismas pažymėjo, kad Panevėžio TLK sutarties su VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“ priedo Nr.12 pasirašymo metu nebuvo nei vienos iš būtinųjų sąlygų, išvardintų LR Sveikatos apsaugos ministro 2009-12-18 įsakymo Nr. V-1051 „Dėl teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 11 punkte. Tačiau minėto punkto reikalavimai šiuo atveju neturėtų būti taikomi, remiantis to paties LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymo 5 ir 12 punktais. Įsakymo 5 punktas nurodo, kad ateinantiems kalendoriniams metams sutartį sudaryti pageidaujanti ASPĮ prašymą TLK pateikia ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 dienos (ši nuostata netaikoma pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms), o 12 punktas numato, kad ASPĮ prašymas sudaryti sutartį ar ją papildyti, įrašant kitas kompensuojamąsias paslaugas, pateiktas po einamųjų metų rugpjūčio 1 dienos, svarstomas, jeigu ASPĮ siūlomos paslaugos atitinka Aprašo 11 punkto reikalavimus. Prašymai dėl paslaugų teikimo buvo pateikti iki rugpjūčio 1 dienos. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymo 11 punkte numatytos sąlygos netaikomos pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms, o šiuo atveju apelianto teikiamos paslaugos ir yra pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos. Tad darytina išvada, kad LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-1051 11 punkte numatyti reikalavimai skundžiamame sprendime pritaikyti be pagrindo.

4. Byloje teisminis procesas ir bylos nagrinėjimas nuo pat ieškinio priėmimo vyko ydingai. Jau pats ieškinys neturėjo būti priimtas tokiam pavidale, kaip jis yra, nes jis neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų.

Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos be jokio pagrindo. Nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įsigaliojimo laikas taip ir liko neaiškus, nes ši nutartis buvo priimta, nesilaikant LR CPK reikalavimų.

Pakankamai svarbu tai, kada buvo priimtas ir kaip buvo paskelbtas sprendimas šioje byloje, kurioje nėra teismo posėdžio protokolo, kuriame būtų užfiksuotas visas bylos nagrinėjimo procesas. Protokole buvo įrašyta, kad 2010 m. rugsėjo 13 d., 14 val., teismas paskelbė sprendimą, išaiškino sprendimo turinį, jo apskundimo tvarką ir terminus. Tačiau minėtą dieną ir minėtu laiku teismo posėdis nevyko ir jame atsakovo atstovas nedalyvavo. 2010-09-13 teismo posėdžių sekretorė nurodė, kad sprendimo paskelbimas perkeliamas į 2010-09-14, bet ir minėtą dieną joks teismo sprendimo paskelbimas neįvyko.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Ignalinos sveikatos centras“ pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinius skundus, kuriuo prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nurodo, kad TLK teiginys, kad LR Sveikatos apsaugos ministro 2009-12-18 įsakymo Nr. V-1051 5 punktas pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms nėra taikomas, dar nesudaro pagrindo teigti, kad sudaryti ar papildyti sutartis dėl minėtų paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo visais atvejais galima ištisus metus. Pažymėtina, kad sutarties su TLK dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo sudarymo sąlygos yra išvardintos LR Sveikatos apsaugos ministro 2009-12-18 įsakymo Nr. V-1051 III skyriuje. Šio skyriaus 11 punkte yra išvardintas baigtinis sąrašas atvejų, kuriems esant gali būti sudaryta sutartis dėl kompensuojamųjų paslaugų, kurių teikimo išlaidos einamaisiais metais nebuvo apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų, t. y. sutartis sudaroma, jeigu šios paslaugos atitinka LR Sveikatos apsaugos ministro 2009-12-18 įsakymo Nr. V-1051 9 punkte išvardytų programų nuostatas bei TLK patvirtintas prioritetines kryptis „ir bent vieną iš toliau nurodomų specialiųjų sąlygų: Asmens sveikatos priežiūros įstaiga (ASPĮ) siūlo tokias kompensuojamąsias paslaugas, kurių Teritorinės ligonių kasos veiklos zonos aptarnaujamiems gyventojams trūksta (vartojimo rodiklis mažesnis nei šalies vidurkis) ir kurias numatoma plėtoti, vadovaujantis Aprašo 9 punkte nurodytais dokumentais; ASPĮ siūlo kompensuojamąsias paslaugas, kurių teikimą nutraukė kita ASPĮ; paslaugoms teikti ir (ar) jų plėtrai skiriamos papildomos PSDF biudžeto lėšos. Kaip ieškovas nurodė ieškinyje ir tai nebuvo paneigta bylos nagrinėjimo metu, Panevėžio teritorinės ligonių kasos sutarties su VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“ priedo Nr.12 pasirašymo metu nebuvo nei vienos iš būtinųjų sąlygų, išvardintų LR Sveikatos apsaugos ministro 2009-12-18 įsakymo Nr. V-1051 11 str.

2. Atsakovai savaip interpretuoja teisės aktą ir iškraipo faktines bylos aplinkybes, kadangi LR Sveikatos apsaugos ministro 2009-12-18 įsakymo Nr. V-1051 5 p. numato sutarčių sudarymo ateinantiems kalendoriniams metams tvarką. Būtent šis punktas išskiria, kad ši nuostata (t. y. pateikti prašymą TLK iki rugpjūčio 1 d.) netaikoma pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Tačiau to paties įsakymo 12 p. nėra jokios nuorodos nei į įsakymo 5 p., nei jokios nuostatos, kad šio punkto reikalavimai netaikomi pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. O tai reiškia, kad ši norma imperatyviai taikoma visoms gydymo įstaigoms, ir, tiek sudarant sutartis ar jas papildant einamiesiems metams, ar pateikus prašymus po einamųjų metų rugpjūčio 1 d., t. y. ateinantiems kalendoriniams metams, ir joje yra aiški nuoroda į 11 p., kuriame, be kita ko yra išvardintos ir 3 būtinosios sąlygos, iš kurių bent vieną privalo atitikti ASPĮ, pageidaujanti sudaryti sutartį su TLK einamaisiais metais. Nagrinėjamu atveju nebuvo nei vienos iš 3 būtinųjų sąlygų sutarčiai einamaisiais metais sudaryti.

3. Delegavusi psichikos sveikatos paslaugas gydymo įstaiga šių paslaugų pati neteikia, o tai reiškia, kad kitos teikiančios psichikos sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigos aptarnaujamų gyventojų skaičius turi atitikti apdraustųjų, pasirinkusių pirminės sveikatos priežiūros įstaigas savivaldybės teritorijoje, skaičių. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad ieškovas UAB „Ignalinos sveikatos centras“ turi aptarnauti (teikti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas) visus Ignalinos rajono savivaldybės gyventojus, nepriklausomai nuo to, kurioje gydymo įstaigoje jie prisirašę.

4. LR Sveikatos apsaugos ministro 2009-12-18 įsakymo Nr. V-1051 11 punkte numatyta būtina sąlyga yra ne sutarties sudarymas einamaisiais metais, o išlaidų apmokėjimas einamaisiais metais už pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą. Byloje nėra duomenų, kad VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“ einamaisiais 2010 metais laikotarpyje nuo 2010 sausio iki balandžio mėn. būtų suteikusi pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas ir būtų gavusi apmokėjimą už šių paslaugų suteikimą. Todėl visiškai nelogiški yra atsakovo išvedžiojimai, kad vien faktas, kad sutartyje yra numatyta, jog pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas atsakovo pacientams teikia ieškovas, sudarė pagrindą sudaryti ginčijamą priedą Nr.12 prie sutarties Nr.10-154. Ieškovo manymu, tai tik patvirtina aplinkybę, kad nebuvo teisinio pagrindo sudaryti ginčijamą priedą.

5. Apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai, susiję su galimais procesinių teisės normų pažeidimai, skelbiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi įtakos pačiam sprendimui ir bylos baigčiai.

Atsiliepimas

Atsakovas VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“ pateikė atsiliepimą į atsakovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. – 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.

Nurodo, kad sutinka su visais apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat teismas sprendžia, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

Valstybės biudžetinės įstaiga Panevėžio teritorinė ligonių kasa (toliau- Panevėžio teritorinė ligonių kasa) ir Viešoji įstaiga (VšĮ) „Ignalinos rajono poliklinika“ savo apeliaciniuose skunduose, kuriais prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą, nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, priimdamas ir paskelbdamas jų ginčijamą sprendimą, esmingai pažeidė procesines teisės normas, nes sprendimas faktiškai nebuvo paskelbtas viešai, tik buvo pranešta, kad toks sprendimas priimtas, net nežinoma tiksli šio sprendimo priėmimo data, neaiški teismo posėdžio protokolo pabaiga.

LR CPK 329 str. 1 d. nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

Teisėjų kolegija šioje konkrečioje byloje sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pažeidimai, skelbiant atsakovų ginčijamą teismo sprendimą, nesudaro pagrindo naikinti šį sprendimą. Teismo sprendimo data buvo ištaisyta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi (t. 3, 158 b. l.) teismo iniciatyva, nustatant, kad sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4359-589/2010 priimtas 2010 m. rugsėjo 14 dieną. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs Panevėžio teritorinės ligonių kasos atskirąjį skundą, 2011 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtino, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis yra teisėta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4359-589/2010 pagal ieškovo UAB „Ignalinos sveikatos centras“ ieškinį atsakovams Panevėžio teritorinei ligonių kasai, VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“, trečiajam asmeniui Ignalinos rajono savivaldybės administracijai dėl priedo prie sutarties pripažinimo negaliojančiu, buvo priimtas 2010 m. rugsėjo 14 d., nes 2010 m. rugsėjo 15 d., 07.44 val., šis sprendimas jau buvo patalpintas „LITEKO“ duomenų sistemoje, sprendimo nuorašai ir 2010 m. rugsėjo 27 dienos nutarties nuorašai išsiųsti proceso dalyviams (t.3, 147-150 b. l., 159-162 b. l.). Tiek savo apeliaciniuose skunduose, tiek ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjant teisme nė vienas iš apeliantų nenurodė, kad dėl tokio sprendimo paskelbimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, arba, kad toks sprendimo paskelbimas esmingai sutrukdė šalims ginti savo procesines teises.

LR CPK 328 str. nustatyta, kad negalima panaikinti sprendimo vien dėl formalių pagrindų, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra nustatyta LR CPK 329 str. numatytų pagrindų.

Išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sudarymą ir jų pakeitimą, sprendimas yra aiškiai motyvuotas, todėl apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais jo naikinti nėra pagrindo.

Byloje buvo nustatyta, kad 2010 m. vasario 26 d. Panevėžio teritorinė ligonių kasa sudarė sutartį Nr.10-154 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo“ su VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“, kuria sutarties šalys susitarė dėl pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų, prevencinių sveikatos programos paslaugų ir greitosios medicinos pagalbos paslaugų (t. 1, 107-121 b. l.). Minėtos sutarties trečio priedo 2-ame punkte nurodyta, kad „pirminė ambulatorinė psichikos sveikatos priežiūra teikiama UAB Ignalinos sveikatos centre“. Tame pačiame priedo punkte nurodyta, kad „pasikeitus asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydytojų skaičiui, šis sutarties punktas netikslinamas“.

2010 m. kovo 2 d. Panevėžio teritorinė ligonių kasa ir UAB „Ignalinos sveikatos centras“ sudarė sutartį Nr. 10-181 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo“, kuria sutarties šalys susitarė dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir prevencinių sveikatos programų paslaugų teikimo Panevėžio teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu ir šių paslaugų apmokėjimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (t. 1, 26-37, 137-152 b. l.). Minėtos sutarties pirmo priedo 2-ame punkte nustatyta, kad „Pirminė ambulatorinė psichikos sveikatos priežiūra teikiama UAB „Ignalinos sveikatos centre“ ir kad „pasikeitus asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydytojų skaičiui, šis sutarties punktas netikslinamas“.

Abi sutartys savo bendrosiomis nuostatomis ir forma yra panašios: sutarčių įsigaliojimo pradžia - 2010 m. sausio 1 d., pabaiga – 2010 m. gruodžio 31 d.; sutarčių prieduose nustatyta „Pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų nomenklatūra“, „2010 metų sutartinės sumos, skirtos teikiamoms paslaugoms apmokėti, detalizavimas“, numatyta, kad pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos pagal prisirašytų gyventojų skaičių Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir įkainiais.

Ginčas byloje yra kilęs dėl to, kad 2010 m. balandžio 12 d. Panevėžio teritorinė ligonių kasa ir VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika pasirašė priedą Nr.12 prie 2010 m. vasario 26 d. sutarties Nr. 10-154, kuriuo susitarė papildyti 2010 m. vasario 26 d. sutarties Nr. 10-154 antro priedo („Pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų nomenklatūra“), pirmąjį skyrių („Paslaugų grupė“) 8-tu (suaugusiųjų psichiatras), 9-tu (vaikų ir paauglių psichiatras), 10-tu (psichologas), 11-tu (psichikos sveikatos slaugytoja) ir 12-tu (socialinis darbuotojas) punktais. Priedą pasirašiusios šalys nustatė, kad šis priedas galioja nuo 2010 m. balandžio 12 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. (t.1, 195 b. l.). Apie šio priedo pasirašymą, o tuo pačiu 2010 m. vasario 26 d. sutarties Nr. 10-154 antro priedo pakeitimą Panevėžio teritorinė ligonių kasa ieškovui UAB „Ignalinos sveikatos centras“ pranešė 2010-04-12 raštu Nr. 12U-144 (t.1, 7 b. l.).

Teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių, kurių pagrindu apmokamos apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos, sudarymą reglamentuoja LR Sveikatos draudimo įstatymas, kurio 26 str. 2-oje dalyje nurodyta, kad sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sudaromos, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Sveikatos draudimo įstatymu ir kitais įstatymais, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.

LR Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-1051 patvirtinto „Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo“ 2.2. punkte nustatyta, kad sutartis sudaroma vadovaujantis „sutarties šalių lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisminės gynybos principais“. Kadangi „Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašas“ reglamentuoja sutarties sudarymo sąlygas, sutarties sudarymo procedūrą bei sutarties struktūrą, tačiau nereglamentuoja sutarties pakeitimo tvarkos, tai pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą dėl sutarties pakeitimo, pagrįstai vadovavosi šiuo specialiuoju norminiu aktu ir bendromis civilinės teisės normomis, kurios, kaip jau minėta, yra nurodytos „Aprašo“ 2.1 ir 2.2. punktuose. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl sutarties tarp teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos pakeitimo, vadovavosi tiek Sveikatos draudimo įstatymo nuostatomis, tiek ir LR CK 6.223 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-414/2005).

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad Panevėžio teritorinė ligonių kasa ir VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika pasirašydamos 2010 m. balandžio 12 d. priedą Nr.12 prie 2010 m. vasario 26 d. sutarties Nr. 10-154, pakeisdamos šios sutarties antrą priedą, o tuo pačiu ir pačią 2010 m. vasario 26 d. sutartį Nr. 10-154, pažeidė „Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo“ 9-13 punktų, bei 2.2 punkto imperatyvias nuostatas bei LR CK 1.3 straipsnyje nustatytus civilinių teisinių santykių reglamentavimo principus, kadangi pakeičiant sutartį, nebuvo sąlygų, numatytų „Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo“ 9-13 punktuose, o 2010 m. vasario 26 d. sutarties Nr. 10-154 pakeitimas tiesiogiai ir akivaizdžiai pažeidė ieškovo UAB „Ignalinos sveikatos centras“ interesus ir sutarties Nr. 10-181 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo“, sudarytos 2010 m. kovo 2 d. tarp Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir UAB „Ignalinos sveikatos centras“ sąlygas.

Kadangi skundžiamame sprendime yra pakankamai aiškiai išdėstyti argumentai dėl „Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo“ 9-13 punktų taikymo, Teisėjų kolegija šių argumentų nebekartoja.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantų argumentus dėl to, kad atsakovas VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“, nuo 2009 m. gruodžio 1 d. delegavusi pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui UAB Ignalinos sveikatos centras“ turi būti laikoma kaip teikianti šias paslaugas ir gaunanti lėšas iš pirminės sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes tokių paslaugų VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“ nuo 2009-12-01 neteikė, o be to, tiek 2010 m. vasario 26 d. sutartyje Nr. 10-154, sudarytoje Panevėžio teritorinės ligonių kasos su VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“, tiek 2010 m. kovo 2 d. sutartyje Nr. 10-181, sudarytoje Panevėžio teritorinės ligonių kasos su UAB „Ignalinos sveikatos centras“ yra aiškiai nurodyta, kad „pirminė ambulatorinė psichikos sveikatos priežiūra teikiama UAB „Ignalinos sveikatos centre“, LR Sveikatos draudimo įstatymo 26 str. 1 dalyje nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros išlaidos iš pirminės sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų yra apmokamos sutarčių pagrindu.

Ieškovo ginčijamo sutarties priede Nr. 12 išdėstyti sutarties šalių (Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“) argumentai, kad sutartis keičiama „atsižvelgiant į 2010 m. vasario 11 d. VšĮ „Ignalinos rajono poliklinikos” raštą Nr. SD 3.5.-9 „Dėl pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo“, 2010 m. kovo 10 d. VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“ raštą Nr. SD3.5-148 „Dėl VšĮ „Ignalinos rajono poliklinikos psichikos sveikatos centro gydytojų psichiatro darbo“, 2010 m. vasario 26 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos raštą Nr. 251-3.21 „Dėl psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje“, 2010 m. balandžio 8 d. vykusio Panevėžio teritorinės ligonių kasos Stebėtojų tarybos nutarimą, užfiksuotą protokole Nr. ST-1“, o taip pat apeliantų skunduose pateikti argumentai, kad VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“ priedo pasirašymo metu jau turėjo gydytojus, galinčius teikti ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, kad 2010 m. vasario 26 d. buvo gautas Ignalinos rajono savivaldybės administracijos pasiūlymas teikti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas tiek UAB „Ignalinos sveikatos centras“, tiek ir UAB „Ignalinos sveikatos centras“, nėra pagrindas pakeisti sudarytų sutarčių, juolab, kad abejose sutartyse buvo nustatyta, kad pasikeitus gydytojų skaičiui sutartys netikslinamos ir abiejų 2010 metams sudarytų sutarčių VIII - oje dalyje („Sutarties nutraukimo pagrindai“) nurodyta, kad „sutartis gali būti nutraukta ar keičiama abipusiu šalių susitarimu“ (24 p.); „sutartis gali būti nutraukta Teritorinių ligonių kasų iniciatyva, kai įstaiga nevykdo šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų“ (26 p.); „vienašališkai šalys gali nutraukti sutartį tik jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar ją vykdo netinkamai ir tai yra esminis sutarties pažeidimas“ (27 p.). Byloje nėra nustatyta, kad buvo šios minėtose sutartyse nurodytos sąlygos 2010 m. vasario 26 d. sutarčiai Nr. 10-154 pakeisti, kuria buvo pažeistos ieškovo UAB „Ignalinos sveikatos centras“ teisės pagal 2010 m. kovo 2 d. Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir UAB „Ignalinos sveikatos centras“ sudarytą sutartį Nr. 10-181.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovai Panevėžio teritorinė ligonių kasa ir VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“ 2010 m. balandžio 12 dieną pasirašytu priedu Nr. 12 prie 2010 m. vasario 26 d. sutarties Nr. 10-154 šios sutarties sąlygas pakeitė nesant tam teisinio pagrindo ir pažeisdamos materialinės teisės normas, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimas, kuriuo pripažino negaliojančiu atsakovų Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“ 2010 m. balandžio 12 d. pasirašytą priedą Nr. 12 prie sutarties Nr. 10-154 „Dėl pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo“, pripažintinas teisingu, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai neįtakoja apskųsto teismo sprendimo, todėl nenagrinėtini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Kadangi atsakovų Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“ apeliaciniai skundai netenkinami, tai ieškovui UAB „Ignalinos sveikatos centras“ iš jų priteistinos advokato atstovavimo išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 6000,00 Lt advokato pagalbos išlaidų, iš kurių 1500,00 Lt už atsiliepimo į atsakovų apeliacinius skundus surašymą (t. 3, b. l 236-237) bei 4500,00 Lt už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 234-235).

Atsižvelgiant į kriterijus, nurodytus LR Teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, konstatuotina, kad ieškovo turėtos 1500,00 Lt išlaidos už atsiliepimo į atsakovų apeliacinius skundus surašymą yra pagrįstos, atitinkančios minėtose rekomendacijose nustatytus dydžius. Tuo tarpu 4500,00 Lt išlaidos už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į rekomendacijų 8.18. punktą, į tai, kad ieškovo atstovė advokatė Rasa Gradauskienė apeliacinės instancijos teisme dalyvavo tik viename teismo posėdyje, vykusiame apie 2 valandas, pripažintinos nepagrįstai didelės ir mažintinos iki 500,00 Lt, viso priteisiant ieškovui UAB „Ignalinos sveikatos centras“ iš kiekvieno atsakovo po 1000,00 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 2d.).

Iš atsakovų Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“ priteistina valstybei po 5,10 Lt (t. 3, b. l. 221) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „Ignalinos sveikatos centras“ (įmonės kodas 301358544, buveinė – Ligoninės g. 13A, Ignalina) iš atsakovų Panevėžio teritorinės ligonių kasos (įmonės kodas 188784179, buveinė – Respublikos g. 66, Panevėžys) ir VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“ (įmonės kodas 195550162, buveinė – Ligoninės g. 13, Ignalina) po 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovų Panevėžio teritorinės ligonių kasos (įmonės kodas 188784179, buveinė – Respublikos g. 66, Panevėžys) ir VšĮ „Ignalinos rajono poliklinika“ (įmonės kodas 195550162, buveinė – Ligoninės g. 13, Ignalina) valstybei po 5,10 Lt (penkis litus 10 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Danutė MatiukienėTeisėjai Laisvė AleknavičienėZigmas Kavaliauskas