Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. D. (A. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), nurodančio gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. spalio 16 d., apie 09 val. 50 min., A. D. (A. D.), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,02 promilės girtumas, parduotuvėje „LIDL“, esančioje Žemaitės g. 16, Vilniuje, prekybos salėje paėmė saują sveriamų riešutų, kurių bendra vertė 0,22 €, ir valgydamas nuskubėjo į parduotuvės tualetą, paprašius susimokėti už paimtus riešutus, pastarasis atsikalbinėjo, keikėsi necenzūriniais žodžiais (administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti necenzūriniai žodžiai necituotini), grasino parduotuvės apsaugos darbuotojui susidorojimu, elgėsi įžūliai. Šiais veiksmais A. D. (A. D.) padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 50 straipsnyje ir 174 straipsnyje.

Be to, A. D. (A. D.) buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2016 m. spalio 16 d., apie 09 val. 50 min., būdamas parduotuvės „LIDL“, esančios Žemaitės g. 16, Vilniuje, patalpose, į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus nutraukti neteisėtą veiką ir nesikeikti nereagavo.

Nors sutinkamai su ATPK 272 straipsnio 2 dalies reikalavimais, nagrinėjant ATPK 50 straipsnyje, 174 straipsnyje, 187 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. D. (A. D.) buvo tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 2), bet jis į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Kadangi policijos pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių priimti procesinį sprendimą šioje byloje, todėl vadovaujantis bendraisiais proceso tikslingumo ir proceso greitumo principais, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama A. D. (A. D.) nedalyvaujant.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus, A. D. (A. D.) su jam inkriminuojamais administraciniais teisės pažeidimais sutiko, savo kaltės neneigė, dėl netinkamo savo elgesio gailėjosi (b.l. 2).

Be A. D. (A. D.) prisipažinimo, užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo protokole esančiame paaiškinime (b.l. 2), jo kaltė padarius jam inkriminuojamus pažeidimus, numatytus ATPK 50 straipsnyje ir 174 straipsnyje, įrodyta ir UAB „Lidl Lietuva“ pareiškimu (b.l. 3), A. D. (A. D.) paaiškinimu (b.l. 9) bei policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 4, 5), iš kurių turinio matyti, jog 2016 m. spalio 16 d., apie 09 val. 50 min., parduotuvėje „LIDL“, esančioje Žemaitės g. 16, Vilniuje, buvo sulaikytas A. D. (A. D.), kuris, būdamas neblaivus, prekybos salėje paėmė saują sveriamų riešutų ir valgė juos nesusimokėjęs. Paprašius sumokėti už paimtus riešutus, pastarasis atsikalbinėjo, elgėsi įžūliai, keikėsi necenzūriniais žodžiais (tarnybiniuose pranešimuose nurodyti necenzūriniai žodžiai necituotini), grasino parduotuvės apsaugos darbuotojui susidorojimu. Byloje esanti alkoholio kiekio matuoklio šaknelė patvirtina, kad A. D. (A. D.) 2016 m. spalio 16 d., 10 val. 57 min., buvo nustatytas 1,02 promilės girtumas (b.l. 7).

2016 m. spalio 16 d. A. D. (A. D.) buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK ATPK 50³ straipsnį, pagal kurį asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tuo atveju, kai nustatoma, jog jis tyčia sunaikino ar sužalojo turtą, nepadarydamas nukentėjusiajam žymios žalos, o pagal ATPK 50 straipsnį – kai pagrobė smulkų svetimą turtą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatas organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Įvertinus visas administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, teismo vertinimu, A. D. (A. D.) neteisingai yra inkriminuojamas ATPK 50³ straipsnyje numatytas pažeidimas, kadangi iš pateiktos medžiagos negalima daryti išvados, jog A. D. (A. D.), suvartodamas parduotuvės prekybos salėje paimtas prekes – sveriamus riešutus, turėjo tikslą tyčia sugadinti svetimą turtą. Tačiau teismas A. D. (A. D.) veiksmuose įžvelgia ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius, kadangi A. D. (A. D.), suvalgęs riešutus ir už juos nesumokėjęs, pagrobė svetimą, neviršijantį 3 MGL dydžio, turtą vagystės būdu. Įvertinus šias aplinkybes, A. D. (A. D.) veiksmai turi būti perkvalifikuoti iš ATPK 50³ straipsnio į ATPK 50 straipsnį (ATPK 284 straipsnio 2 dalis).

Taigi, A. D. (A. D.) veika atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, kadangi jis vagystės būdu pagrobė smulkųjį svetimą turtą, kurio vertė neviršija 3 MGL dydžio sumos, be to, pastarojo veika atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, kadangi jis, būdamas neblaivus, viešoje vietoje keikdamasis necenzūriniais žodžiais bei elgdamasis įžūliai, pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

A. D. (A. D.) taip pat buvo inkriminuota, kad įvykio metu, tai yra 2016 m. spalio 16 d., jis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, o būtent, „<...>į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus nutraukti neteisėtą veiką, tai yra nesikeikti, nereagavo <...>, tai yra A. D. (A. D.) dar buvo inkriminuojama, kad jis taip pat padarė ir administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.

Pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas asmuo, kuris nevykdė teisėto šiame įstatyme nurodytų pareigūnų nurodymo ar reikalavimo, taip pat tas, kuris žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu įžeidė įstatyme nurodyto pareigūno garbę ir orumą.

Nors administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, kad A. D. (A. D.) į policijos pareigūnų reikalavimus nusiraminti ir nesikeikti nereagavo, tačiau nei iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, nei iš kitų teismui pateiktos medžiagos duomenų nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neteisėtas veikimas. Iš byloje esančių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, jog A. D. (A. D.) įvykio metu buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Tai, kad A. D. (A. D.), būdamas neblaivus, viešoje vietoje elgėsi įžūliai, grasino apsaugos darbuotojui, garsiai šūkavo ir keikėsi necenzūriniais žodžiais, įvertintina kaip nedidelis chuliganizmas, be to, pastarojo išsakyti necenzūriniai žodžiai nėra konkretizuoti ir byloje nėra duomenų, kad jie būtų buvę išsakyti policijos pareigūnų atžvilgiu. Teismas, vertindamas bylos medžiagą, konstatuoja, jog A. D. (A. D.) veiksmus, kurie pasireiškė įžūliu elgesiu ir šaukimu necenzūriniais žodžiais, nėra pagrindo vertinti kaip teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo, todėl pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį administracinio teisės pažeidimo byla A. D. (A. D.) atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

A. D. (A. D.) atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta padaręs pažeidimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad pažeidimus jis padarė, būdamas neblaivus (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas) bei kad jis per metus padarė ne vieną tokios pačios rūšies pažeidimą, už kuriuos jam jau buvo paskirtos administracinės nuobaudos (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

ATPK 20 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, o ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Taigi, ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga ir protinga. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad teisingumo principas reiškia ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), t.y. pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013; 2AT-29-2013).

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pagrobtą turtą ir itin nedidelę jo vertę (pagrobto turto vertė apie 0,22 €), į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, jo asmenybę – baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 10-11), todėl vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsniu bei teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. D. (A. D.) skiriant švelnesnę nuobaudos rūšį nei numatyta ATPK 50 straipsnio sankcijoje bei ATPK 174 straipsnyje numatytą baudą, savo dydžiu kiek didesnę už įstatymo sankcijoje numatytų minimalaus ir maksimalaus baudų dydžių vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 50 straipsniu, 174 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 284 straipsnio 2 dalimi, 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

A. D. (A. D.) patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį ir 174 straipsnį ir paskirti jam:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, – įspėjimą;pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį – 60 € (šešiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalies reikalavimais, paskirtąsias administracines nuobaudas subendrinus, A. D. (A. D.) paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 60 € (šešiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalį administracinio teisės pažeidimo bylą A. D. (A. D.) atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.