Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-01-19 · Byla Nr. ATP-20-116/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-19
Bylos Nr.
ATP-20-116/2012
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00323-2011-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaclovas Iždonas
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-20-116/2012Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00323-2011-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 40.1.2., 79.1.
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto R. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimo, kuriuo R. L. paskirta administracinė nuobauda – 3000 litų bauda, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nuo 2011-02-02 iki 2011-02-06 (duomenys neskelbtini) kaime, Šalčininkų rajone, nelegaliai priėmė į darbą D. B.. Šia savo veika R. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 41³ str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. L. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde R. L. nurodo, kad teismas savo sprendimą turi motyvuoti, t. y. nutarime turi būti nurodytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir motyvuotas jų įvertinimas. Teigia, kad teismas nustatė, jog D. B. jo įmonės naudai atliko tam tikrus veiksmus, dirbo atlygintinai, tačiau nenurodė, kokią reikšmę šios aplinkybės turi teisiniam jo veikos kvalifikavimui. Nurodo, kad teismas nutarime visiškai nemotyvavo, kodėl teisiniai santykiai tarp jo ir D. B. laikytini būtent darbo teisiniais santykiais, o ne civiliniais, ir mano, kad tai yra pagrindinis klausimas šioje byloje.

R. L. teigia, kad teismas, priimdamas nutarimą, nesiaiškino objektyviųjų pažeidimo sudėties požymių ir neatskleidė nelegalaus darbo sąvokos. Pažymi, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Nurodo, kad jis su D. B. susitarė dėl atitinkamo išpjauto miško ploto išvalymo rūšiuojant pjovimo atliekas. Teigia, kad D. B. neturėjo paklusti jokiai nustatytai darbo tvarkai (nebuvo nustatyta nei dienos pradžia, nei pabaiga, pažymi, kad tokie duomenys byloje apskritai nebuvo nustatinėjami). Teismas nustatė, kad D. B. faktiškai atliko tam tikrus veiksmus jo įmonės naudai ir už tai gavo atlygį. Mano, kad veiksmų atlikimas ir šių atlygintinumas yra tiek darbo teisiniams santykiams, tiek ir civiliniams teisiniams santykiams būdingi bruožai. Todėl, remiantis nustatytais požymiais, teismui nebuvo pagrindo teigti, kad susiklostė būtent darbo teisiniai santykiai. Apeliantas nurodo, kad tam tikro išpjauto miško ploto išvalymas reiškia tam tikro rezultato pasiekimą, o tai yra civilinių teisinių santykių skiriamasis bruožas. Darbo teisiniuose santykiuose akcentuojamas procesas, t. y. tam tikros specialybės ar kvalifikacijos reikalaujančių pareigų ėjimas, pavyzdžiui, miško pjovėjo pareigų, valytojos, virėjos. Teigia, kad papildomai darbo teisiniams santykiams būdingas tęstinumas, kuris užtikrinamas numatant ilgesnius darbo sutarties nutraukimo terminus ir kt. Nagrinėjamu atveju buvo reikalingas paslaugų teikėjas medienai išvalyti ir surūšiuoti. Atlikus užduotį, D. B. paslaugos būtų buvusios nebereikalingos, todėl šiuo atveju susiklosčiusiems santykiams nebūdingas tęstinumo požymis. Tai tik patvirtina tarp šalių susiklosčius civilinius, o ne darbo teisinius santykius. Todėl mano, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, taigi nėra ir administracinio teisės pažeidimo.

Taip pat apeliantas skunde teigia, kad nutarimas buvo priimtas pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutarimo panaikinimas apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra pagrindas 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminą skaičiuoti iš naujo. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo jam, fiziniam asmeniui, buvo paskirta administracinė nuobauda, o ne ekonominė sankcija. Pažymi, kad ATPK 35 str. 5 d. nuostata naują nuobaudos paskyrimo terminą sieja su ekonomine sankcija. Toks reguliavimas nustatytas siekiant užkirsti kelią tokiai situacijai, kai ūkio subjektui nepavykus paskirti ekonominės sankcijos, jis liks nenubaustas, nors jo padarytoje veikoje ir buvo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutarimu nebuvo spręstas ekonominės sankcijos skyrimo klausimas jo atžvilgiu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo iš naujo pradėti skaičiuoti administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas dėl negalimumo objektyviai ir operatyviai ištirti bylos aplinkybes, ir dėl to, negalėdamas paskirti administracinės nuobaudos, turėjo teisę pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Todėl skuboto ir neteisėto 2011-07-19 nutarimo priėmimas negali būti laikomas tinkama priemone nuobaudos skyrimo terminą pratęsti. Mano, kad ATPK 35 str. numatytojo 6 mėnesių termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas administracine teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

DK 98 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. L. neneigia, kad jis su D. B. susitarė dėl atitinkamo išpjauto miško ploto išvalymo rūšiuojant pjovimo atliekas, tačiau teigia, kad D. B. neturėjo paklusti jokiai nustatytai darbo tvarkai ir už darbą atsilygino atvežtomis šakomis. Konkrečiu atveju apelianto deklaruojamą versiją, kad teisiniai santykiai tarp jo ir D. B. laikytini ne darbo teisiniai santykiai, o civiliniai, teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybos taktiką, nes byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai patvirtina kitokias įvykio aplinkybes.

Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs įrodymus, t. y. pareigūnų tarnybinius pranešimus (2–3 b. l.), D. B. pirminį paaiškinimą (4 b. l.), paties apelianto paaiškinimą (6 b. l.), jų parodymus, duotus teismo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad D. B. pradėjo dirbti R. L. prašant, kad R. L. nuo 2011-02-02 iki 2011-02-06 nelegaliai priėmė dirbti D. B. R. k., (duomenys neskelbtini) r. esančiame miške miško tvarkymo darbams, į konkrečią darbo vietą D. B. nuveždavo R. L. vadovaujamos bendrovės automobilis, už atliktą darbą D. B. gavo 200 Lt atlygį, daro išvadą, kad tarp R. L. ir pas jį dirbusio D. B. buvo darbiniai santykiai, ir dėl to yra pagrindas R. L. laikyti darbdaviu, t. y. ATPK 41³str. numatyto pažeidimo subjektu.

Kadangi R. L., kaip darbdavys, su D. B. nepasirašė rašytinės darbo sutarties, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, neatliko kitų įstatyme nurodytų veiksmų, leido minėtam asmeniui dirbti nelegalų apmokamą darbą, jis pagal ATPK 41³ str. 1 d. nubaustas pagrįstai.

Apelianto skundo argumento, kad nutarimas priimtas pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, atmestinas kaip nepagrįstas. Remiantis ATPK 35 straipsnio 5 dalimi, administracinės nuobaudos skyrimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos, šiuo atveju – nuo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarties įsiteisėjimo dienos. Taigi, šioje byloje administracinės nuobaudos skyrimo terminas baigsis tik 2012 m. kovo 19 d. Kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas nebuvo pasibaigęs, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalėjo būti nutraukta.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, pakeisti jį ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos, vertinant įrodymus šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimą nepakeistą ir R. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vaclovas Iždonas