Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1001-240/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-10
Bylos Nr.
1-1001-240/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06749-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronislovas Liatukas
Kaltinamasis
R. R.
Advokatai
Gintaras Platūkis
Baudžiamoji byla Nr. 1-1001-240/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06749-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.25.6; 2.1.10.1; 2.1.8; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 10 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronislovas Liatukas,sekretoriaujant Loretai Dosinienei,dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei,kaltinamajam R. R., jo gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. R. 2020 m. vasario 15 d. apie 17.49 val. (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, nes vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu jam nustatyta 2,03 promilės etilo alkoholio neblaivumas, kol ties pastatu Nr. 43 atsitrenkė į stovintį automobilį.

Kaltinamasis R. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sutinka su visomis kaltinime nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Jokio būtinumo neblaiviam vairuoti automobilį nebuvo. Automobilis priklauso darbdaviui. Jo darbinės funkcijos buvo susijusios su automobilio vairavimu, todėl po įvykio neteko darbo. Taip pat paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą sulaikymo metu padavė pareigūnams, nežino, kur jis dingo, pas jį šio dokumento nėra, matyt jis jį pametė. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, gal tai padės rasti kitą darbą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. R. kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 str.).

Liudytojo L. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. vasario 15 d. apie 14 ar 15 val., (duomenys neskelbtini), paliko stovėti neapgadintą jam pačiam priklausantį automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 17.30 val. būnant namuose, žmona pasakė, kad lauke išgirdo smūgį. Išėjęs į lauką pasižiūrėti, pamatė viduryje kelio iš lėto apsisukinėjantį automobilį „Toyota Prius“, kurio dešinė pusė ties priekiniu ratu buvo apgadinta. Tuomet pamatė, kad jo paties automobilis „Nissan“ vienu ratu stovi ant šaligatvio ir jo kairės pusės galinė dalis yra stipriai apgadinta. Šalia automobilio pabirusios duženos. Automobilis „Toyota“ sustojo, nes atsitrenkė į šaligatvį, nebeturėjo kaip važiuoti toliau. Pribėgus prie automobilio „Toyota“, iš vairuotojo vietos išlipo vyriškis. Daugiau automobilyje žmonių nebuvo. Vairuotojas iš automobilio išlipo sunkiai, matėsi vizualiai esantis stipriai neblaivus, judesiai buvo nekoordinuoti. Jie nesikalbėjo. Pamatęs, kad vairuotojas neblaivus, paskambino bendrajam pagalbos centrui. Policijos laukė apie 40 minučių. Kol laukė pareigūnų, matė, kad vairuotojas kalbėjo telefonu, buvo kalbinamas susirinkusių kaimynų, po to atsisėdo ant automobilio „Toyota“ galinės sėdynės. Visą laiką buvo L. Z. akiratyje, jokių gėrimų nevartojo. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į automobilio „Toyota“ draudiką (b. l. 44).

Liudytojo T. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Įmonės vardu yra registruotas automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį prieš keletą mėnesių yra perdavęs naudotis R. R., kuris yra oficialiai įdarbintas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pastarosios įmonės direktorius taip pat yra T. L.. Automobilis R. R. buvo duotas kaip darbo įrankis. Darbe jis buvo drausmingas, iki įvykio automobilio neblaivus nebuvo vairavęs. R. R. dirbo (duomenys neskelbtini), turėjo vairuotojo pažymėjimą. 2020 m. vasario 15 d. apie 17.51 val. jam paskambinęs R. R. pasakė, jog būdamas neblaivus vairavo jam patikėtą automobilį „Toyota Prius“ ir sukėlė eismo įvykį. Pasakojo, kad vartojo alkoholį su draugu, su automobiliu važiuoti neplanavo, tačiau prieš važiuojant namo nesant internetinio ryšio neturėjo galimybės išsikviesti taksi (b. l. 46).

Kauno AVPK KPV EĮRS tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2020 m. vasario 15 d. 17.46 val. (duomenys neskelbtini) važiuojantis automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas neblaivaus vairuotojo R. R., kuriam nustatytas 2,03 promilių girtumas, atsitrenkė į stovintį automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai (b. l. 1).

Kauno AVPK PR 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog 2020 m. vasario 15 d. 18.10 val. iš Kauno AVPK budėtojo gavo, pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, vairuotojas galimai yra neblaivus. Atvykus į nurodytą vietą, rado du apgadintus automobilius. Į stovintį kelkraštyje automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). „Nissan Qashqai“ automobilio savininkas L. Z. paaiškino, kad būdamas savo namuose išgirdo triukšmą lauke, išėjęs į gatvę pastebėjo, jog įvyko eismo įvykis, o Toyota vairuotojas bando šalintis, todėl jį sulaikė. Nuo Toyota vairuotojo R. R. sklido aštrus alkoholio kvapas, todėl patikrinus alkoholio matuokliu Alkotest 6810 Nr ARYE-0403 blaivumą, pirmu tikrinimu 18.31 val. buvo nustatytas 2,05 promilių girtumas, antru tikrinimu 18.51 val. buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas. Vairuotojas jokių dokumentų nepateikė. Vairuotojas R. R. buvo perduotas Kauno AVPK KPV EĮRS tolimesniems procesiniams veiksmams (b. l. 9).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu su jo priedu – fotolentele, eismo įvykio vietos planu, kuriuose užfiksuotas 2020 m. vasario 15 d. Kaune, Žemaičių g. ties namu Nr. 43 įvykęs eismo įvykis (b. l. 9–12, 19, 20–24).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti automobilių „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio „N. Q.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai ir techninė būklė po eismo įvykio (b. l. 13–18).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu, iš kurio matyti, kad automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 29).

Alkotesterio kvitais, iš kurių matyti, kad alkotesteriu Nr. ARYE-0403 R. R., 2020 m. vasario 15 d. 18.31 val. nustatytas 2,05 promilių girtumas, o pakartotinio tikrinimo metu 18.51 val. nustatytas 2,03 promilių girtumas (b. l. 41).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. R. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nes alkoholio matuokliu jam nustatytas 2,03 promilių neblaivumas. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai: paties R. R. parodymai, liudytojų L. Z. bei T. L. parodymai, alkotesterio parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos planas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga. R. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

R. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

R. R. padarė nesunkų nusikaltimą, jį padarė būdamas neteistas, daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe už administracinius nusižengimus, padarytus pasirodžius viešose vietose esant neblaiviam.

Kaltinamasis padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,03 promilių neblaivumas. Kaltinamojo R. R. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. R. R., neblaivus sėsdamas prie automobilio vairo, visiškai ignoravo galimus kilti padarinius, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, kas rodo kaltinamojo neatsakingumą, kuris vertintinas sprendžiant kaltinamajam skiriamą bausmę.

Atsižvelgiant į R. R. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pobūdį, teismo vertinimu kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Baudos dydis nustatytinas artimas minimaliam.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Nustačius, kad R. R. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, skirtinos BK 68 ir 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės siekiamus BK 68 straipsnyje numatytus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje (BK 68 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d., TAR, 2019, Nr. 2019-00859) nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas specialiosios teisės atėmimo terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl neteisėtų R. R. veiksmų padariniai nebuvo esminiai, eismo įvykio metu jokie asmenys sužaloti nebuvo, civilinių ieškinių jo atžvilgiu nėra pareikšta. Be to, vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jis yra teisiamas pirmą kartą. Įvertinus šias aplinkybes, uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones kaltinamajam nustatytinas dvejų metų terminui. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamajam 2020 m. vasario 17 d. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (b. l. 68–69). Kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas kaltinamojo atžvilgiu nebuvo paskirta, šis dokumentas iš kaltinamojo nepaimtas. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patikrinimo metu vairuotojas (t. y. R. R.) jokių dokumentų nepateikė (b. l. 9). Tuo tarpu pagal teisme kaltinamojo pateiktą versiją, šį dokumentą sulaikymo metu pareigūnams jis rodė, tačiau dabar nežino, kur jis yra, gali būti, kad pametė. Pažymėtina, kad kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas savo turiniu faktiškai atitinka skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, nes visais šiais atvejais asmeniui yra taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai. Atsižvelgiant į tai, kad kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo paėmimas – kaltinamojo atžvilgiu nebuvo taikyta ir šis dokumentas po įvykio iš jo nebuvo paimtas, kas laikytina, jog galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones jam iš dalies nebuvo suvaržyta, teismas sprendžia, jog kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Byloje nustatyta, kad R. R. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Iš baudžiamojoje byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 29). 2020 vasario 17 d. tyrėjo nutarimu šis automobilis yra grąžintas minėtos įmonės įgaliotam asmeniui (b. l. 35). Tokiu atveju teismas iš kaltininko gali išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis, automobilio Toyota Prius, gamybos periodas 2004-2009 m., vidutinė kaina Lietuvoje be PVM yra 2 223 eurų (b. l. 31). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš kaltinamojo R. R. konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 2 223 eurai.

Kaltinamajam R. R. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktas, turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – grąžintas valdytojui-savininkui, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas valdytojui-savininkui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. R. galutinę bausmę – 34 MGL, t. y. 1 700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Baudą privaloma sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti jam, kad sumokėjęs baudą, jis privalo pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti R. R. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- konfiskuoti automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 223 Eur (du tūkstančius du šimtus dvidešimt tris eurus).

R. R. konfiskuotiną pinigų sumą – 2 223 Eur – turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinkto banko surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6610, o dokumentus, patvirtinančius konfiskuotinos pinigų sumos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Baudžiamųjų bylų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – grąžintą valdytojui-savininkui, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti šios transporto priemonės valdytojui-savininkui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Bronislovas Liatukas