Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

sekretoriaujant Irmai Znatavičiūtei, dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei, nukentėjusiajam M. S., gynėjui advokatui Jonui Pliugžmai, kaltinamajam D. G., kaltinamojo atstovei pagal įstatymą A. S., Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui T. C., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. G., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2d. 3p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – patėviui M. S., o būtent: jis 2013 m. birželio mėn. 15 d. apie 23.00 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su M. S. metu, tyčia peiliu sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į nugaros sritį, tuo padarydamas M. S. kiauryminę durtinę žaizdą kairėje krūtinės ląstos pusėje (nugaroje, žemiau mentės) su oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje ir poodyje – sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. D. G. sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – patėvio M. S. sveikatą.

Kaltinamasis D. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad su nukentėjusiuoju anksčiau buvo blogi santykiai. Įvykio dieną, datos neatsimena, bet tai įvyko praeitais metais vasarą, jis namo grįžo išgėręs. Jam buvo 14 metų, kartais vartodavo alkoholį. Tą kartą buvo išgėręs 1 ar 2 litrus alaus. Grįžęs namo jis kalbėjosi su mama ir patėviu. Jie rėkė, kad jis grįžo išgėręs. Po to patėvis nuėjo į kambarį, o jis nuėjo pavalgyti. Jis (kaltinamasis) buvo susinervinęs, virtuvėje pavalgė, tada paėmė peilį, grįžo į kambarį Tuo metu patėvis kambaryje sėdėjo ir jis dūrė nukentėjusiajam į nugarą. Iš pradžių jis nesuprato, kas atsitiko, vėliau jį surišo ir iškvietė medikus bei policiją. Su patėviu iki to įvykio nesutardavo dėl jo blogo elgesio, o mamos jis klausydavo. Šiuo metu gyvena kartu, sutaria. Stengiasi nieko neprisidirbti, klauso mamos ir patėvio. Suprato, kad blogai pasielgė, gailisi, patėvio atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis M. S. parodė, kad jis iki įvykio šeimoje gyveno virš pusės metų. D. buvo atėjęs vieną kartą girtas, tai buvo supykęs ant jo. Tą dieną D. grįžo išgėręs, jis su D. mama pradėjo jam priekaištauti, kad šis grįžo išgėręs. Po to D. nuėjo pavalgyti, o jis sėdėjo ant lovos ir žiūrėjo televizorių. Paskui D. atėjo į kambarį, kažką pasakė, bet jis (nukentėjusysis) patylėjo, kažkiek pasėdėjo kartu ir tada jis pajuto dūrį į nugarą. Labai greitai viskas įvyko. Jis nematė, kaip D. jam dūrė, nes jis buvo jam už nugaros. Dėl sužalojimo jis ant D. nepyksta, šis jo atsiprašė, jis jam atleido. Gyvena kartu, sutaria neblogai. Daugiau tokių ūmių jo poelgių nebuvo.

Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą A. S. apklausta liudytoja teisiamajame posėdyje parodė, kad ji viena augino D., jis buvo geras berniukas, klausydavo, mokykloje nebuvo problemų, jis buvo ramus. Jo elgesys pasikeitė į blogesnę pusę brendimo laikotarpiu, grįždavo parūkęs, metė karatė treniruotes. Ji bendravo su juo, kalbėjosi, kad jis negerai elgiasi. Jis sakydavo, kad nerūko, lanko mokyklą. Pas jį agresijos nėra, bet kai apsvaigęs nuo alkoholio, tai būna piktas. Jo santykiai su seserimi yra geri. Po to įvykio jo elgesys pasikeitė, bendrauja su M., daugiau konfliktų nebūna. Tą dieną D. grįžo gal pusę vienuoliktos, ji iškart pamatė, kad jis apsvaigęs ir supyko, paklausė, kodėl gėrė, ir M. jam tą patį pasakė, bet D. sakė, kad negėrė. D. nuėjo į virtuvę, pavalgė, paskui atėjo į kambarį. Ji tuo metu jau gulėjo, o M. sėdėjo ir žiūrėjo televizorių. D. atsisėdo jam už nugaros, kažkiek pasėdėjo, ir tada dūrė M. į nugarą. Ji griebė už peilio, kurį D. laikė rankoje, ir jį atėmė. Po to iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Ji vėliau klausė D., kodėl šis taip pasielgė, bet jis sakė, jog nesuprato ką darė, jis prisiminė įvykio aplinkybes ir labai apgailestavo.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. C. parodė, kad dirba vyr. patruliu. Pamena, jog buvo iškvietimas dėl sužalojimo peiliu. Jis tą dieną dirbo kartu su R. P., gavę pranešimą, nuvyko į vietą, rado sužeistą jauną vyrą, o kitą jaunuolį sulaikė. Sulaikytasis buvo šoko būsenoje, neatsimena, ar jis buvo neblaivus. Jis ir kolega šnekėjosi ir su mama ir su sužeistuoju. Jis pokalbio detalių nepamena, bet pamena, kad buvo kažkoks konfliktas, lyg tai dėl to, kad jaunuolis grįžo namo išgėręs.

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyresniojo patrulio R. P. 2013-06-15 Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog apie 22.53 val. iš VPKOVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sūnus sužalojo tėvą. Atvykus nustatyta, jog D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini), tarpusavyje susibarė bei susistumdė, ginčo metu D. G. virtuviniu peiliu įdūrė M. S. į kairės pusės mentę. Prie tarnybinio pranešimo pridėtas juodos spalvos virtuvinis peilis (b.l. 2).

2014-02-06 Garso įrašo apžiūros protokolas patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta iš Bendrojo pagalbos centro gauta garso įrašo, daryto 2013-06-15 22:51:12 val., kopija. Apžiūros metu garso įrašas perklausytas ir dviejų asmenų: moters, dirbančios BPC, ir moters, pranešusios apie įvykį, pokalbis stenografuotas. Iš pokalbio turinio seka, kad moteris, prisistačiusi A. S., pranešė, jog penkiolikos metų sūnus dūrė peiliu vyrui į nugarą (b.l. 10).

2013-09-20 apžiūros protokolas patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas peilis paimtas 2013-06-19 bute esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtu peiliu galimai D. G. sužalojo patėvį M. S.. Apžiūros metu nustatyta, jog peilis per visą ilgį 21 cm, jo geležtė 11,5 cm ilgio. Peilis panašus į buityje naudojimus įrankius (b.l.13-15).

Specialisto išvada Nr. G 2860/13 (01) patvirtina, kad M. S. padaryta kiauryminė durtinė žaizda kairėje krūtinės ląstos pusėje ( nugaroje, žemiau mentės) su oro susikaupimu kairėje krūtinplėvėje ir poodyje, paveikus daiktu, turėjusiu aštrų galą. Dėl krūtinės ląstos ertmės kiauryminio sužalojimo nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu, paveikus daiktu, turėjusiu aštrų galą. Sužalojimuose užsifiksavo plačios grupinės priklausomybės požymiai, todėl tiksliau identifikuoti žalojantį įrankį nėra galimybės (b.l. 31-31).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė patvirtina, jog 2013-06-15 22:38 val. buvo gautas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini) dėl M. S. sužalojimo, atvykus nustatyta diagnozė: nugaros durtinė žaizda (b.l. 52).

Alkoholio matuoklio kvitas patvirtina, kad 2013-06-15 23:21 val. D. G. patikrintas dėl blaivumo, tikrinimo metu nustatytas lengvas girtumo laipsnis - 0,66 prom. (b.l. 82).

Ištyręs ir įvertinęs teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad padaryta nusikalstama veika yra įrodyta. Kaltinamasis D. G. kaltu prisipažino, paaiškino, kad jis dūrė peiliu M. S. į nugarą. Apie konfliktą ir sužalojimo aplinkybes teisme parodymus davę nukentėjusysis M. S. ir kaltinamojo atstovė pagal įstatymą A. S. patvirtino, kad sužalojimą nukentėjusiajam padarė D. G.. Specialisto išvada patvirtina, kad M. S. buvo padaryta kiauryminė durtinė žaizda kairėje krūtinės ląstos pusėje su oro susikaupimu kairėje krūtinplėvėje ir poodyje, paveikus daiktu, turėjusiu aštrų galą, o dėl krūtinės ląstos ertmės kiauryminio sužalojimo nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Policijos pareigūno R. P. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad sulaikant D. G., įvykio vietoje buvo paimtas– peilis, kuris pagal bylos aplinkybes atitinka tą nusikalstamos veikos įrankį, su kuriuo kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį. Tai, kad D. G. padarė nusikaltimą įrodo Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuris patvirtina, kad D. G. motina A. S. pranešė apie įvykį, nurodė, jog jos sūnus įdūrė nukentėjusiajam peiliu į nugarą. Minėtame tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija bei teisme apklausto liudytojo J. C. parodymai patvirtina aukščiau aptartas faktines aplinkybes dėl nukentėjusiojo sužalojimo. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota informacija patvirtina, jog pagal iškvietimą atvykę medikai nukentėjusiajam nustatė durtinę žaizdą. Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo D. G. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. yra teisinga, kadangi yra įrodyta, jog jis sunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – patėviui M. S., tai yra, asmeninio konflikto metu tyčia peiliu sudavė nukentėjusiajam į nugaros sritį, tuo padarydamas sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Dėl bausmės

Kaltinamasis D. G. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino dūręs peiliu nukentėjusiajam M. S. į nugaros sritį ir dėl to labai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, todėl teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). D. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis D. G. padarė baigtą tyčinį labai sunkų nusikaltimą. Jis teisiamas pirmą kartą (b.l. 93), administracine tvarka nebaustas (b.l 91), mokosi. D. G. nusikalto būdamas nepilnametis (14 metų amžiaus), todėl skiriant bausmę atsižvelgiama į gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šeimos aplankymo akte nurodyta, jog kaltinamojo gyvenimo sąlygos yra pakankamai geros, A. S. nurodė, kad sūnaus D. elgesys labai pasikeitė, jis tapo rūpestingesnis ir atsakingesnis, laiku grįžta namo (b.l 66). Iš esmės tokias pačias aplinkybes apie pakitusį kaltinamojo elgesį A. S. nurodė ir teisiamojo posėdžio metu, taip pat patvirtino, jog D. G. po įvykio lankėsi pas psichologą. D. G. psichiatrijos ligoninėje negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, psichikos sveikatos centro įskaitoje ir priklausomybės ligų sąrašuose neįrašytas (b.l 85-87). Byloje duomenų apie jo sveikatos būklę, galinčią turėti reikšmės skiriant bausmę, nėra. Už Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. numatytą nusikaltimą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 12 metų, o kadangi nusikalto nepilnametis, pagal BK 90 str. 5 d. ir 91 str. 3 d. nuostatas kaltinamajam gali būti skirta laisvės atėmimo bausmė nuo 1 metų iki 10 metų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančą aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.), taip pat į Lietuvos Respublikos BK 80, 81, 82, 90 bei 91 straipsnių nuostatas ir daro išvadą, kad kaltinamajam D. G. skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už bausmės vidurkį. Be to, teismas atsižvelgdamas į aptartas kaltinamąjį D. G. charakterizuojančias aplinkybes, laiko, jog baudžiamojo įstatymo nustatytus bausmės tikslus galima pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidėjus.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1236,33 litų žalos atlyginimo už nukentėjusiojo M. S. gydymą. Nustatyta, jog už nukentėjusiosiojo gydymą Valstybinė ligonių kasa asmens sveikatos priežiūros įstaigai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 1236,33 litų (b.l. 36-39). Kaltinamasis D. G. ir civilinė atsakovė A. S. civilinį ieškinį pripažino. LR CK 6.283 str. 1 d. numato, jog žalą padarytą asmeniui, jeigu jis buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. nustato jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi teisę į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio. Byloje įrodyta, jog dėl atsiradusios žalos yra atsakingas kaltinamasis D. G., kuris ir turi pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl nukentėjusiosios sužalojimo. Nors kaltinamasis yra nepilnametis, tačiau teisme jis pripažino, kad gauna stipendiją, tai yra, turi pajamų, tuo pačiu jeigu nepilnamečio pajamų neužtektų civiliniam ieškiniui padengti, tokia pareiga tenka jo atstovei pagal įstatymą motinai A. S. (CK 6.276 str. 2 d.).

Kaltinamajam D. G. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliekama iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Daiktas – peilis, kaip menkavertis, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir skirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, įpareigojant D. G. nurodytu laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą ar dirbti, uždrausti D. G. lankytis vietose (išskyrus kavines, restoranus ar kitas maitinimo įstaigas), kur vartojamas alkoholis.

Palikti D. G. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš D. G., o jam neturint turto ar pajamų, iš civilinės atsakovės A. S., Vilniaus teritorinei ligonių kasai 1236,33 Lt (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt šešis litus 33 centus) žalai atlyginti.

Daiktą – peilį, saugomą Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.