Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui U. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje U. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugsėjo 27 d. apie 14.17 val., Vilniuje, Rinktinės g. ties namu Nr. 15, U. V., vairuodama transporto priemonę Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti nebuvo atidus, manevruodamas namų kieme kliudė ir apgadino kitą stovėjusį automobilį Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiajam asmeniui, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais savo veiksmais U. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 106; 231.1, 234 (redakcija galiojusi iki 2014-10-11) punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo U. V. kaltės dėl padarytų pažeidimų nepripažino ir paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 27d. po 14 val. jis su automobiliu Audi 80 išvažinėjo iš daugiabučio kiemo. Jo automobilis nebuvo apgadintas, todėl mano, kad jokio eismo įvykio nesukėlė.

Liudytojas G. M. parodė, kad iš Vilniaus PK gavo apvedimą atlikti automobilio Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini) apžiūrą. Po kiek laiko po eismo įvykio atliko automobilio apžiūrą, nurodyti negali. Ant automobilio žymių apgadinimų nerado. Šviežių remonto žymių taip pat nematė.

Liudytojas V. G. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 27d. apie 14 val. jis su sutuoktine įsėdo į savo automobilį ir pamatė kaip atbuline eiga važiuojantis automobilis Audi galine kaire puse atsitrenkia į stovinčio automobilio Volvo galinę dešinę pusę, kuris šiek tiek sujudėjo, pavažiuoja į priekį, pasitaiso ir vėl atbuline eiga išvažiuoja. V. G. nufotografavo išvažiuojantį automobilį. Automobiliui Audi važiuojant pro V. G. automobilį, V. G. prasidarė automobilio langą ir sušuko, kodėl jis nieko nedaro ir išvažiuoja, tačiau vairuotojas atsakė, kad nieko nebuvo ir iš įvykio vietos išvažiavo. Tada V. G. apie įvykį pranešė policijai.

Byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 1), tarnybinis pranešimas, kuriame vyr. patrulis M. A. nurodo, kad eismo įvykio vietoje buvo rastas apgadintas automobilis Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) Minėtą automobilį, pasak liudytojo, kurio vietoje nebuvo, apgadino automobilis Audi, v. n. (duomenys neskelbtini). Volvo vairuotojas R. A. paaiškino, kad jo automobilio galinis bamperis dešinėje pusėje jau buvo apgadintas prieš savaitę, o įvykio dieną buvo tik nubraukti dažai toje pačioje vietoje, kur bamperis buvo apgadintas prieš tai. Tikslaus apgadinimo aukščio išmatuoti nebuvo galimybės, nes neaišku, kurie sugadinimai kada atsirado (b. l. 4), U. V. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad vairuodamas automobilį į įvykį nebuvo pakliuvęs (b. l. 6), V. G. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad pastebėjo, jog automobilis Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į automobilį Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilio savininką V. G. įspėjo apie padarytą incidentą, tačiau vairuotojas, pasakęs, kad „nieko tokio“, pasišalino iš įvykio vietos. Apie situaciją informavo policiją (b. l. 7), R. A. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad automobilio bamperis buvo įlenktas, tačiau įvykio vietoje rado nubrauktus dažus, ko prieš tai nebuvo. Kas apgadino automobilį, nurodyti negali (b. l. 8), K. V. paaiškinimas (b. l. 9), foto lentelė (b. l. 10-11), foto lentelė (b. l. 12), nuotrauka iš eismo įvykio vietos, kurią pateikė liudytojas V. G. (b. l. 13), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame konstatuota, kad automobilis Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini), be išorinių apgadinimo žymių (b. l. 14), papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad apgadintas automobilio Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) užpakalinis bamperis (b. l. 15), eismo įvykio vietos schema (b. l. 16), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 22), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 23-25), vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Nors U. V. savo kaltės dėl eismo įvykio nepripažino, tačiau jo kaltė surinktais įrodymais pilnai įrodyta. Iš byloje esančio R. A. paaiškinimo ( b. l. 8) matyti, kad jis 2014 m. rugsėjo 27d. apie 11.40 val. prie namo paliko automobilį Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) kurio dešinės pusės galinis bamperis buvo įlenktas jau seniau, tačiau atėjęs į įvykio vietą, pamatė, kad toje pačioje įlenkimo vietoje yra naujai nubraukti dažai. Iš V. G. pirminio paaiškinimo bei jo parodymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad jis nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, jog jis aiškiai matė, kai automobilis Audi baltos spalvos, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į tamsios spalvos automobilį Volvo ir pasitiesinęs, išvažiavo iš kiemo. Minėto liudytojo parodymais nėra pagrindo netikėti, nes nenustatytas liudytojo V. G. suinteresuotumas bylos baigtimi. Jis su U. V. nepažįstami, todėl minėto liudytojo parodymai pripažįstami patikimais U. V. kaltės įrodymais. Įvertinus surinktus ir išdėstytus įrodymus bei byloje esančius rašytinius įrodymus: M. A. tarnybinį pranešimą (b. l. 4), foto lenteles (b. l. 12), eismo įvykio vietos schemą su papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 15; 16), matyti, kad automobilio Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini), vairuotojas prieš pradėdamas važiuoti nebuvo atidus, manevruodamas namų kieme kliudė ir apgadino kito stovėjusio automobilio Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) galinį bamperį.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad U. V. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Byloje nustatyta, jog 2014 m. rugsėjo 27 d. apie 14.17 val., Vilniuje, Rinktinės g. ties namu Nr. 15, U. V., vairuodamas transporto priemonę Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini), manevruodamas namų kieme kliudė ir apgadino kitą stovėjusį automobilį Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiajam asmeniui, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo U. V. savo pirminiame paaiškinime nurodė, kad nepajautė, jog atsitrenkė į kitą automobilį, jokio įvykio nepajuto, tačiau U. V. taip pat nurodė, kad girdėjo, jog pašalinis asmuo kažką garsiai šaukė iš kito stovinčio automobilio. Liudytojas V. G. patvirtino, kad jis automobiliui Audi važiuojant pro V. G. automobilį, V. G. prasidarė automobilio langą ir sušuko, kodėl jis nieko nedaro ir išvažiuoja, tačiau vairuotojas atsakė, kad nieko nebuvo ir iš įvykio vietos išvažiavo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei eismo įvykio vietos schemos matyti, kad ant automobilio Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai – apgadintas galinis bamperis. Esant nustatytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad yra pagrindas konstatuoti, jog U. V. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, ir, tikslingai pasišalino iš įvykio vietos. Tokiais veiksmais U. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad U. V. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

U. V. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijoje, bei papildoma nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Nustatant nuobaudų dydį, atsižvelgtina į tai, kad U. V. kaltės dėl abiejų pažeidimų nepripažino, nesigailėjo dėl savo veiksmų bei yra nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.).

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

U. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 40 Eur (keturiasdešimties eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., skirti 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.