Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, nukentėjusiai R. K., nukentėjusios atstovui advokatui Gvidui Byčiui, kaltinamajam A. U., kaltinamojo gynėjai advokatei Irenai Haase, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

kaltinamasis A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs 1966 m. gegužės 2 d. Burgaičių kaime, Šakių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbęs, buvo registruotas darbo biržoje, šiuo metu dirbantis nekvalifikuotu statybos darbininku (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 321 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. U. 2014 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Grinaičių kaime, Sudargo seniūnijoje, Šakių rajone, Evangelikų kapinėse, tyčia, akmeniu sudaužė R. K. vyro V. K. ir jos sūnaus E. U. kapo akmeninę tvorelę, tuo išniekino kapą ir nukentėjusiajai R. K. padarė 2500 Lt turtinę žalą, – tai yra padarydamas nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 312 str. 1 d.

Kaltinamasis visiškai prisipažįsta padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 312 str. 1 d. Be to, kaltinamojo kaltė įrodyta protokolu-pareiškimu, įvykio vietos ir dokumentų apžiūros protokolais, kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis A. U. teisme parodė, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliau kada – pasakyti negali, nes nepamena, jam paskambinęs draugas ir paklausęs ar žinąs, kad Evangelikų kapinėse nebesą jo sūnėno E. U. kapo, kuris buvęs aptvertas marmurine tvorele, uždėtas antkapis. Kaltinamsis nuo kapinių gyvenąs maždaug 200-300 m atstumu, tai nubėgęs į kapines. Pamatęs, jog kapas, kuriame palaidotas jo brolio J. U. sūnus E. U. sulygintas, tvorelė nuimta, antkapis nukeltas arčiau V. K. kapo. Sūnėno palaidojimo vieta likusi neaptverta, be jokio antkapio. Labai susinervinęs dėl to, paėmęs nuo žemės akmenį ir juo trenkęs per naujai užtvertą tvorelę. Kaltinamasis tuo metu supykęs, kad R. K. prieš keisdama kapo vietą su juo nesitarusi. Po apklausos ikiteisminiame tyrime savo ranka papildęs, kad „per kapavietės tvorelę trenkęs du sykius, o matosi apgadinimų daugiau“, tačiau iš tikrųjų tai jis padarė visus kapo tvorelės sugadinimus. Apklausiamas ikiteisminiame tyrime įtariamuoju 2014-12-08 parodymus pakeitęs ir parodęs, kad nuėjęs prie kapo susinervinęs, žengdamas artyn paslydęs ir užvirtęs ant tvorelės, kuri gal ir įtrūkusi, tą kapo vietą R. K. pastoviai koregavusi, stumdžiusi tvoreles ir antkapį, nuo to tvorelė galėjusi sutrūkti, kad ta tvorelė ir anksčiau buvusi įtrukusi, nes padaryta iš prastos medžiagos, tačiau dabar tvirtina, jog tikri yra pirmi jo paaiškinimai dėl kapavietės sugadinimo tyčia. Suprato savo veiksmų beprasmiškumą, labia gailisi ir išgyvena, jog taip neapgalvotai pasielgė, atlygino dalį žalos R. K., įsipareigoja likusią dalį atlyginti iki 2015-01-23, tuo tiklsu sudarė rašytinį susitarimą. Susitaikė su nukentėjusiaja, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukti baudžiamąją bylą.

Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 2 d. pagrindu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, nutarta įrodymus tirti sutrumpinta tvarka.

L. Z. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-09-07 apie 9 val. jai paskambinusi pažystama R. K. ir paprašiusi, kad liudytoja nueitų į šalia jos namų esančias Evangelikų kapinaites ir apžiūrėtų R. K. vyro bei sūnaus kapą, kurį ji buvo iš vakaro sutvarkiusi. Liudytoja nuėjusi į kapines ir pamačiusi, kad apgadinta to kapo tvorelė bei pasakė tai R. K.. Maždaug prieš mėnesį laiko R. K. būnant pas liudytoją, atėjęs kaimynas P. U., kurį vadina Francu, ir iškeikęs R. K. visokiais necenzūriniais žodžiais, pasakęs, kad jokių tvorelių kapuose ši nedarysianti. R. K. neseniai buvusi aptvėrusi savo vyro ir sūnaus kapą. Liudytoja įtarusi, kad tvorelę galėjęs apgadinti tas pats asmuo, bet kas tai padaręs – nemačiusi (b. l. 18).

Nukentėjusi R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-09-07 iš savo pažįstamos Z. G. sužinojusi, kad sudaužytas jos mirusio vyro ir sūnaus kapo antkapis, labai susinervinusi, iš karto supratusi, kad prie to prisidėjęs jos uošvis F. U., jos antrojo vyro tėvas. Uošvis visą laiką jai priekaištavęs ir grasinęs, kad ilgai nesidžiaugs, kad ji jo sūnų J. U., mirusį 2012-11-09, palaidojusi prie savo sūnaus Sudargo Evangelikų kapinėse. Tas konfliktas lyg buvęs ir aprimęs, bet kai pradėjusi tverti ir užsitvėrusi kapavietę, jai pradėję grasinti. Kai uošvio kaimynė jai pranešusi, kad sudaužyta granitinė juodo akmens tvorelė, iš karto supratusi, kas tai galėjęs padaryti. 2014-09-08 ji išsikvietusi televizijos laidą „24 valandos“, kur buvusi nufilmuota laida ir joje uošvio sūnus A. U., buvęs girtas, prisipažinęs, kad sudaužęs tvorelę, pasakęs, „aš sudaužiau ir kiek statysi tiek sudrapulisiu“. Po šio fakto jai labai pašlijusi sveikata. Ji savo artimuosius pati laidojusi, iš paskutinių lėšų tvarkiusi, kad būtų gražu ir tvarkinga, o jie šitaip pasielgę. Jos niekas neatsiprašęs. Jai padaryta 2 500 Lt turtinė žala ir Lt neturtinė žala, kurias prašo priteisti iš kaltinamojo (b. l. 10, 12).

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, jog R. K. 2014-09-08 kreipėsi į Šakių RPK dėl kapų tvorelės sudaužymo (b. l. 2).

Be to, kaltinimas A. U. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 312 str. 1 d., grindžiamas šiais duomenimis:

- įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentelėmis užfiksuota nusikaltimo vieta: kapaviete Evangelikų kapinėse Burgaičių kaime, Sudargo seniūnijoje, Šakių rajone, kur matyti kapo tvorelės apgadinimai, suskaldymai (b. l. 3-9);

- dokumentų apžiūros protokole aprašytu peržiūrimos televizijos LNK (UAB “Laisvas nepriklausomas kanalas”) laidos „24 valandos“ 2014-08-08 fragmentu, iš kurio nustatyta, kad laidos žurnalistė kaltinamajam A. U. sako, kad “antkapių daužyti nereikia”, o kaltinamasis A. U. į tai atsako: “daužysiu, daužiau ir daužysiu, tiesiai pasakau” (b. l. 20, 21-23).

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo teismui pateikti: 2014-11-26 darbo sutartis, patvirtinanti, kad kaltinamsis dirba nekvalifikuotu statybos darbininku (duomenys neskelbtini) pagal terminuotą darbo sutartį iki 2015-03-01; (duomenys neskelbtini) pirmininko išskirtinai teigiama kaltinamojo charakteristika; 4 fotonuotraukos su buvusios apgadintos kapavietės tvorelės jau sutvarkytos vaizdais; 2014-10-25 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas, patvirtinantis, kad kaltinamsis akmens tvoros sutavrkymui ir atlyginimui už darbą turėjo 200 Lt išlaidų; susitarimas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, patvirtinantis, kad R. K. sutinka su 1015 Eur žalos atlyginimo suma, iš kurios 600 Eur R. K. atlyginta iki teisiamojo posėdžio, o likusi suma įsipareigojama atlyginti iki 2015-01-23, susitarta, jog kaltinamasis ir nuskentėjusioji susitaiko ir prašo A. U. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindu, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta Lietuvos Respublikos BK 312 str. 1 d., kadangi, veikdamas tyčia, akmeniu sudaužė svetimo kapo akmeninę tvorelę, taip išniekinęs kapą, tuo padarydamas nukentėjusiajai 2 500 Lt turtinę žalą.

Teismas kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė; kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atlygino iš dalies padarytą žalą, įsipareigodamas trumpu laikotarpiu atlyginti ją visiškai, ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.

Kaltinamajam nepaskirta kardomoji priemonė, kaltinamasis laikinai pagal Lietuvos Respublikos BPK 140 str. sulaikytas nebuvo.

Kaltinamasis ir nukentėjusioji prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jie susitaikė, dėl žalos atlyginimo susitarta raštu. Prokuroras tokį prašymą palaiko.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi. Jo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nesunkių (BK 312 str. 1 d.) nusikaltimų, kaltinamasis susitarė su nukentėjusiąja dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusioji nebekelia klausimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. A. U. anksčiau nėra teistas, su nukentėjusia susitaikė – tai patvirtino teisme ir pati nukentėjusi žodžiu bei raštu susitarime dėl žalos atlyginimo, nurodydama, jog pretenzijų A. U. neturi, jam atleidžia ir sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad A. U. ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra nustatytos visos Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Lietuvos Respublikos BK 38 str. 2 d. nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia A. U. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Teismo nuomone, atleidus A. U. nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra būtinumo jam skirti kokią nors baudžiamojo poveikio priemonę.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 312 str. 1 d., tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatomis, A. U. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu R. K. ir bylą nutraukti.

Išaiškinti A. U., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, tai šis sprendimas atleisti A. U. nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Tenkinti civilinės ieškovės R. K. civilinį ieškinį ir priteisti iš A. U. 415 Eur (keturis šimtus penkiolika eurų) dar neatlygintos turtinės žalos atlyginimo pagal jų 2015-01-13 susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Patvirtinti raštu sudarytą ir teisiamojo posėdžio metu teismui pateiktą A. U. ir R. K. susitarimą dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, kuriuo A. U. teismo posėdžio dieną sumokėjo R. K. 600 Eur ir įsipareigoja atlyginti R. K. likusią 415 Eur sumą iki 2015-01-23.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.