Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja B. B. išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės K. U. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) elektromontuotoju, profesinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 1 dalyje.

T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, 2015 m. kovo 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 87 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, teistas 2017 m. birželio 12 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 6 MGL (225,96 Eur) bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2017 m. birželio 24 d. apie 02.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su T. G., (duomenys neskelbtini), spręsdami konfliktą dėl jo vairuojamo automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo ir nepagrįstai manydami, kad nepilnametis nukentėjusysis P. L. (gim. 2001) yra susijęs su jo automobilį apgadinusiais asmenimis, neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę, o būtent: kartu su T. G. jėga įsodino nukentėjusįjį į savo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir reikalaudami nurodyti automobilį apgadinusius asmenis, neišleisdami nukentėjusiojo vežė šiam nežinoma kryptimi, taip sukeldami bejėgiškumo jausmą bei atimdami galimybę susisiekti su savo šeimos nariais ir kviestis pagalbos.

Ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 146 straipsnio 1 dalį.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. birželio 24 d. (valandos tiksliai nepamena) savo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su V. T. ir E. D., važiavo iš (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą, kurį vadina „p.“ (tikslaus vardo ir pavardės nežino). V. P.kažkas trenkė į automobilio dešinės pusės galinio lango trikampį stiklą ir jį išdaužė. Tuo metu pro automobilį gatve ėjo tik viena jaunimo grupelė. Kuris iš jaunuolių trenkė į langą jis nematė, todėl sustojęs ir išlipęs iš automobilio norėjo išsiaiškinti. Jaunuoliai pradėjo bėgti, bet vieną jis pagavo. Tą jaunuolį jis už drabužių nusitempė prie automobilio. Tuo metu nuo „p.“ namų prie automobilio priėjo pažįstamas T. G.. Kaip jis suprato, T. G. pažino tą jaunuolį. Tomui apkabinus tą jaunuolį per pečius ir pasakius, kad „dabar šis prisidirbo“, jis su Tomu pasodino jį ant galinės jo automobilio sėdynės. Ten sėdėjo V. T.. T. G. atsisėdo šalia jaunuolio. Taip jie pasielgė norėdami, kad jaunuolis pasakytų, kas išdaužė jo automobilio langą, todėl vežiojosi, kaip vėliau sužinojo P. L., po Piniavą ieškodami Pauliaus draugų. Dėl to, kad prieš vaikino valią įsisodino jaunuolį į savo automobilį jis prisipažįsta ir labai gailisi, ateityje taip tikrai nebesielgs (II t., b.l. 169-170).

T. G. 2017 m. birželio 24 d. apie 02.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su V. K., (duomenys neskelbtini), spręsdami konfliktą dėl V. K. vairuojamo automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo ir nepagrįstai manydami, kad nepilnametis nukentėjusysis P. L. (gim. 2001) yra susijęs su V. K. automobilį apgadinusiais asmenimis, neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę, o būtent: kartu su T. G. jėga įsodino nukentėjusįjį į savo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir reikalaudami nurodyti automobilį apgadinusius asmenis bei neišleisdami nukentėjusiojo, vežė šiam nežinoma kryptimi, taip sukeldami nepilnamečiui bejėgiškumo jausmą bei atimdami galimybę susisiekti su savo šeimos nariais ir kviestis pagalbos.

Ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 146 straipsnio 1 dalį.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. birželio 24 d. naktį, apie 02.00 val. (tikslaus laiko neprisimena), būdamas pas savo draugą P. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį ir laukė atvažiuojančio P. pažįstamo V. (V. K.), kurį jis pats buvo matęs tik kelis kartus. P. užmigus, jis išėjo į lauką parūkyti ir, išgirdęs, kaip kažkas dūžta, išėjo į Sodžiaus gatvę. Paėjęs į tą pusę, kurioje pasigirdo garsas, gatvėje pamatė stovintį automobilį BMW su išdaužtu langu (daugiau automobilių šalia nebuvo, šalia kurio stovėjo V. (V. K.) ir nukentėjusysis P. L.. Pagalvojęs, kad tai P. išdaužė V. mašinos langą, jis priėjo prie P., uždėjo P. ant pečių ranką, tiksliau apkabino per pečius, pasakė, kad „prisidirbo“ ir kartu su V. įsodino P. į V. automobilį, ant galinės keleivio sėdynės, kur jau sėdėjo kažkoks vaikinas. Pats jis įsėdo šalia P. Dėl girtumo jis nepamena, ar P. sakė, kad nori eiti namo ir niekur nevažiuos. Prisimena tik tai, kaip nukentėjusysis sakė, kad neišdaužė automobilio lango. Vilmanto vairuojamu automobiliu jie važinėjo po Piniavą ir ieškojo P. draugų. Paskui nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini). Ten sustojo, jis išlipo iš automobilio. Netrukus atvažiavo policija. Visiškai prisipažįsta, kad prieš valią įsodino P. į V. automobilį, dėl tokio savo elgesio labai gailisi, ateityje taip tikrai nebesielgs (II t., 140-141 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą I. R. parodymai, kad 2017 m. birželio 23 d. vėlai vakare jos vaikai: T. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. L., gim. (duomenys neskelbtini), išėjo iš namų, adresu (duomenys neskelbtini) rajone, sakydami, kad išeina švęsti Joninių prie upės - ten vyko bendruomenės renginys. P. L. į namus grįžo jau 2017 m. birželio 24 d. apie 03 val. ir atėjo vedinas policijos pareigūnų. Sūnaus veidas buvo kruvinas. Pareigūnams pasirūpinus, netrukus į namus atvyko greitoji medicinos pagalba ir ji su sūnumi išvyko į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę. Sūnui buvo nustatyta nosies ir viršutinės lūpos sumušimas. Susisiekusi su sūnumi T. R. ji sužinojo, kad jos vaikus užpuolė, persekiojo bei sužalojo keletas asmenų. Tadas paminėjo pažįstamą T. G., kuris, sūnaus teigimu, papurškė jam į veidą dujų. P. T., jis nuo užpuolikų pabėgo ir pasislėpęs iškvietė policiją, su kuriais vėliau susirado Piniavoje, užpuolikų automobilyje laikomą brolį Paulių. P. P. jai pasakojo, kad abu su broliu buvo persekiojami, puolami pažįstamo T. G. bei kitų nepažįstamų asmenų. P. buvo mušamas ne mažiau kaip trijų vaikinų, po to buvo pasodintas į užpuolikų automobilį BMW, kuriuo buvo vežiojimas, sūnų mušę asmenys norėjo surasti pabėgusį Tadą. Dar iš sūnaus pasakymo suprato, kad kartu su užpuolikais buvo pažįstama mergina E. D., tačiau, ar mergina ką nors darė, sūnus nežinojo (...). D. P. L. sukelto fizinio skausmo bei patirto streso civilinio ieškinio nereikš (I t., 63, 64 b. l.).

N. P. L. apklausos metu paaiškino, kad 2017 m. birželio 24 d. jam su broliu T. R. einant iš Jonių šventės (duomenys neskelbtini) prie jų sustojo du automobiliai. Vienas jų buvo BMW markės automobilis. Tiksliai negalėjęs nurodyti kito automobilio markės nukentėjusysis teigė, kad jo atžvilgiu smurtavo iš kito (galimai „pasato“) automobilio išlipę vyrai, kai tuo metu iš BMW markės automobilio išlipęs pažįstamas T. G. ir dar vienas jaunuolis nusivijo jo brolį. Vėliau, T. G. sugrįžo ir nusivedė jį į BMW automobilį. Nukentėjusysis teigė, kad važiuojant, kaip jam buvo aiškinama, surasti jo brolio, iš T. G. ir automobilį vairavusio vaikino (V. K.) pokalbio jis supratęs, kad smurtas prieš jį naudojamas dėl išdaužto BMW lango. Nukentėjusysis P. L. nurodė atpažinęs tik T. G., kuris išlipo iš BMW markės automobilio, nusivijo jo brolį (T. R.), o grįžęs nuvedė jį (jau sumuštą) prie BMW automobilio ir įsodino. Apklausų metu P. L. negalėjo patvirtinti, kad jo atžvilgiu smurtavo T. G. ir V. K. ir paaiškino, kad jį primušę vaikinai sėdo į automobilį ir nuvažiavo, kiek pamena link miesto pusės. Tuomet priėjo T. G., kuriam jis pasakė, kad eina namo. T. T. pasakė, kad jis niekur neis ir paėmęs už rankos nuvedė prie BMW automobilio. Vedamas jis Tomui dar kelis kartus sakė, kad jis eina namo, kad į automobilį nesės, bet T. vis tiek pasodino jį ir pasakė, kad važiuos ieškoti jo brolio T. Į automobilį jį pasodino vienas T., kito vaikino šalia nebuvo. Jam įsėdus, BMW vairuotojas irgi pasakė, kad dabar važiuosis ieškoti jo brolio. Kada sėdėjo automobilyje jis vairuotojui jau nieko nebesakė, nes buvo išsigandęs, todėl nebeprašė, kad jį išleistų, bet vairuotojas turėjo girdėti jo pokalbį su Tomu. Automobiliui nuvažiavus prie „Geltonojo“ tilto, atvyko policija (I t., 80-85 b. l.).

L. T. R. parodė, kad 2017 m. birželio 23 d. apie 18.00 val. jis su broliu P. (P. L.) nuėjo prie autobuso stotelės, esančios prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), kur susitiko draugus. Vėliau, buvo prie upės (duomenys neskelbtini) kur yra sodai bei ėjo prie „geltono“ tilto, esančio Piniavoje, kur vyko Joninių renginys (...). Einant link Lėvens gatvės jie buvo susitikę T. G., tačiau trumpas konfliktas su juo kilo vėliau, kai jie lydėjo taksi prie konferencijų salės „P. K.“ išsikvietusius draugus. Tuomet, einant pro T. G. mamos namus, Lėvens g., su T. G. jie apsižodžiavo. Vėliau, jam ir broliui einant link savo namų, Sodžiaus gatvėje iš nugaros privažiavo, kiek pamena du automobiliai. BMW sustojo prie jo. Koks kitas automobilis buvo, jis nematė. Jis su Pauliumi vienas nuo kito buvo gal per 2 metrus. Atsisukęs jis pamatė, kad iš kito automobilio, kuris sustojo prie pat Pauliaus, išlipę asmenys puolė brolį. Jis bėgo. Jį vijosi du. Pirmos apklausos metu nurodęs, kad jį pradėjo vytis T. G. su kitu, jam nepažįstamu, asmeniu, kurie purškė dujas, apklausiamas papildomai paaiškino, kad jį vijosi du asmenys, tačiau tikrai ne T. G.. T. R. paaiškino, kad dujomis purškė su T. G. buvęs asmuo. taip pat, liudytojas paaiškino, kad bėgdamas jis peršoko vieno kiemo tvorą ir tame kieme pasislėpė. Girdėjo, kad kažkur netoliese važinėja automobilis, suprato, kad ieškojo jo. Maždaug 15 minučių nesulaukęs brolio skambučio, jis paskambino pagalbos telefonu 112. Atvykus policijos pareigūnams jis vyko kartu su jais ieškoti BMW automobilio ir jo brolio. Automobilį pastebėjo važiuodami Lėvens gatve, prie „Geltonojo“ tilto. Kai jis pats buvo pakviestas prie automobilio, kuriame buvo sužalotas brolis, buvo labai išsigandęs, streso būsenoje, todėl, pamatęs, kad pas T. G. policijos pareigūnai atrado dujų balionėlį, patvirtino, kad būtent T. G. prieš jį naudojo dujas. Šios aplinkybės jis negali patvirtinti, nes „gerai apgalvojęs“ suprato, kad dujas purškė kitas asmuo. Pasakodamas P. L. sumušimo aplinkybes liudytojas negalėjo nurodyti, iš kurio automobilio išlipo brolį mušę asmenys ir paaiškino, kad jis matė tik pargriaunamą brolį (I t., 68-73 b. l.).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos vado E. R. ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos L. T. tarnybinių pranešimų matyti, kad po pokalbio su nukentėjusiuoju T. R. (gim. 1999) tapo aišku, kad nusikaltime dalyvavę asmenys iš įvykio vietos išvažiavo automobiliu BMW, valst. Nr. FGN, kuriame galimai yra ir fizinį smurtą patyręs nukentėjusysis P. L. (duomenys neskelbtini). Tikrinant turimą informaciją Panevėžio r., Piniavos k., Levens g., ties tiltu buvo pastebėtas T. R. nurodytas automobilis, šalia kurio stovėjo V. K., T. G., V. T. ir E. D. (duomenys neskelbtini) . Automobilyje su akivaizdžiomis smurtą rodančiomis žymėmis (kruvinas veidas) sėdėjo išsigandęs nukentėjusysis P. L.. Nukentėjusiajam paaiškinus, kad T. G. galimai purškė dujas, o kiti tuo pačiu automobiliu važiavę asmenys „gaudė“ ir pasiviję spardė jo brolį P. L., V. K., T. G., V. T. sulaikyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu. Buvo manoma, kad visi sulaikytieji pažeidė viešąją tvarką veikdami bendrininkų grupėje (I t., b.l. 60, 61)

2017 m. birželio 24 d. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima vieta yra (duomenys neskelbtini), prie tilto pėstiesiems per upę. Įvykio vieta yra tilto pradžioje prie Lėvens gatvės. Tęsiant įvykio vietos apžiūrą, apžiūrima vieta Sodžiaus gatvėje, prie namo Nr. 10, namo teritorija juosia gyvatvorė. Ant šalikelės rastas ir paimtas metalinis strypas (I t., 20-22 b. l.).

2017 m. birželio 24 d. apžiūros protokole nurodyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas stovintis adresu (duomenys neskelbtini) (policijos komisariato automobilių stovėjimo aikštelė). Automobilis yra neužrakintas, apžiūrėjus automobilį nustatyta, kad yra išdaužtas dešinės pusės galinių durelių trikampio formos langelis ir įstrižai durelių yra nubrozdinti durelių šonai (I t., 23-27 b. l.).

Liudytoja E. D. parodė, kad 2017 m. birželio 24 d. apie 01.00 val. ji, V. K., V. draugas T. (V. T.), kurį matė pirmą kartą, V. K. vairuojamu automobiliu BMW važiavo iš (duomenys neskelbtini) , pas V. pažįstamą P., netoli mokyklos, prieš automobilį ėjo penki šeši jaunuoliai, iš kurių ji atpažino T. (T. R.) ir P. (P. L.). Lėtai važiuojant pro vaikinus, kažkas labai ryškiai „užšvietė“ į akis ir tuo metu buvo išdaužtas automobilio keleivio dešinės pusės durelių mažasis stiklas. V. sustabdė automobilį ir išlipo. Jaunuoliai išsilakstė, bet V. spėjo pagauti P., kuri atsivedė prie automobilio. Matė, kad P. veidas buvo kruvinas, bet kad V. būtų trenkęs P. ji nematė. Visą tą laiką V. draugas T. miegojo automobilyje ant galinės keleivio sėdynės, atsibudo tik, kai išdaužė stiklą. T. V. pradėjo rėkti, kad skauda akis, bet iš automobilio nei jis, nei ji nebuvo išlipę. V. pasodino P. į automobilio galą, kur sėdėjo T. Gali būti, kad tuo metu prie automobilio priėjo ir T. G.. Tuo metu ji buvo išsigandusi todėl nepastebėjo, kaip T. G. įsėdo į automobilį. Visi nuvažiavo prie „Geltonojo“ tilto Piniavoje ir tik tuomet ji pamatė Tomą (...). V. V. bandė su Pauliumi kalbėti, kad šis atlygintų už išdaužtą langą, bet P. tik sėdėjo ir tylėjo. Bekalbant, prie stovinčio automobilio atvažiavo du policijos automobiliai, kur viename buvo ir P brolis T. (I t., 99-100, 101-102 b. l.).

L. V. T. paaiškino, kad į V. K. automobilį jis įlipo 2017 m. birželio 23 d. apie 22 val., kai jį atsitiktinai sutiko . (duomenys neskelbtini).g. V. K. vairuojamame automobilyje sėdėjo mergina, todėl jis įlipo į automobilio galą ir gėrė su savimi turėtą alkoholį. Išgėręs tris skardines (skarbonkes) alaus jis užmigo. Pabudo tik tuomet, kai pro pravirą automobilio langą kažkas į automobilį purškė dujas. Kadangi degino akis, jis užsimerkė tik jautė, kad į automobilį atsisėdo du žmonės ir automobilis pajudėjo. Automobiliui sustojus, jis išlipo ir nesuprato, kokioje vietovėje jis yra. Matė, kad yra prie miško. Pramerkęs akis jis pamatė, kad automobilio gale sėdi jaunuolis, kurio veidas sumuštas, ir dar vienas, taip pat pirmą kartą matytas, jaunuolis. Iš bylos duomenų žino, kad tai buvo T. G. ir P. L.. Mušimo žymes jis matė ant P. L. veido. Kodėl vaikinai įsėdo ar buvo pasodinti į Vilmanto automobilį, jis nežino. Paskui privažiavo policijos automobilis ir pareigūnai visus sulaikė. Kas vyko prie Vilmanto automobilio, ir kodėl į automobilį įsėdo T. G. ir P. L. jis pasakyti negali, nes nežino (I t., 137-140 b. l.).

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo V. K. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 1 dalyje yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo T. G. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 1 dalyje yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamieji sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinananti aplinkybė – nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, skirdamas bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamasis padarė vieną nusikaltimą, kuris yra baigtas, tyčinis. Kaltinamasis neteistas (II t., 147 b. l.), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (II t., 148-154 b. l.), psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas.

Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jam paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, V. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. birželio 24 d. 03 val. 30 min. iki 2017 m. birželio 25 d. 21 val. 32 min. (dvi paros). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į V. K. skirtiną bausmę.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina.

Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamojo T. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinananti aplinkybė - nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, skirdamas bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, kuris yra baigtas, tyčinis. Kaltinamasis teistas (II t., 105-114 b. l.), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (II t., 115-120 b. l.), psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas.

Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jam paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, T. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. birželio 24 d. 03 val. 42 min. iki 2017 m. birželio 25 d. 21 val. 42 min. (dvi paros). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į T. G. skirtiną bausmę.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina.

Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnio nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniai teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 21 (dvidešimt vieno) MGL dydžio, t. y. 790,86 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt eurų 86 ct) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. skirti 14 (keturiolikos) MGL dydžio, t. y. 527,24 Eur (penkių šimtų dvidešimt septynių eurų 24 ct) baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti V. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką - dvi laikino sulaikymo paras, 1 (vieną) laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio, t. y. 75,32 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 32 ct) baudai, ir laikyti, kad likusi nesumokėta bauda yra 10 (dešimt) MGL, t. y. 376,60 Eur (trys šimtai septyniasdešimt šeši eurai 60 ct).

Paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini), esančią D. B. A/S Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini), esančią N. B. AB Lietuvos skyrius, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank", (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos bankas (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys). Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 21 (dvidešimt vieno) MGL dydžio, t. y. 790,86 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt eurų 86 ct) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti T. G. 14 (keturiolikos) MGL dydžio, t. y. 527,24 Eur (penkių šimtų dvidešimt septynių eurų 24 ct) baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti T. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką - dvi laikino sulaikymo paras, 1 (vieną) laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio, t. y. 75,32 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 32 ct) baudai, ir laikyti, kad likusi nesumokėta bauda yra 10 (dešimt) MGL, t. y. 376,60 Eur (trys šimtai septyniasdešimt šeši eurai 60 ct).

Paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini), esančią D. B. A/S Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini), esančią N. B. AB Lietuvos skyrius, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank", (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos bankas (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys). Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

T. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

strypą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su suskilusiu ekranu, buto raktus, saugomus pas B. M., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti B. M.. geltono metalo grandinėlę, elektros laidą su geltona žalia izoliacija, saugomus pas V. K., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. K..dujų balionėlį, saugomą pas T. G., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti T. G.. P. L. lyginamuosius DNR pavyzdžius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. T. G. džemperį, džinsus, marškinėlius (maikutę), sportinius batus, saugomus pas T. G., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti T. G.. V. K. šortus, marškinėlius trumpomis rankovėmis, džemperį, sportinius batelius, saugomus pas V. K., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. K.. T. L. marškinėlius, sportines kelnes, sportinį megztinį, saugomus pas I. R., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti I. R..

I. V. K. ir T. G., kad jie, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.