Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-12-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1020-275/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-19
Bylos Nr.
2S-1020-275/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Rasa Gudžiūnienė, Algirdas Auruškevičius
Pareiškėjas
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Suinteresuotas asmuo
J. Č. Kolegija
Kategorijos
  • 118.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S29-1020/07Procesinio sprendimo kategorija 118.1.; 128.20.;122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2007 m. gruodžio 19 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė ir Algirdas Auruškevičius,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą dėl pavedimo sudaryti turto apyrašą, suinteresuotas asmuo J. Č.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas Vilniaus apskrities VMI kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė pavesti antstoliui sudaryti 1989-03-19 mirusios P. Ž. (Ž.) turto apyrašą. Nurodė, kad P. Ž. mirė 1989-03-19. Širvintų rajono 1-asis notarų biuras 2007-05-24 raštu Nr. 90 informavo, kad dėl mirusios P. Ž. (Ž.) į Širvintų rajono 1-ąjį notarų biurą nuo 1992-12-01 iki 2007-05-24 niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra pradėta. Vilniaus apskrities archyvas 2007-07-17 raštu Nr. (8.12.)-V5-2913 informavo, jog po P. Ž. mirties nuo 1989-03-19 iki 1992-12-01 nebuvo pradėta paveldėjimo byla. Kadangi įstatyminių ar testamentinių P. Ž. įpėdinių nėra, mirusiosios turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, kuriai atstovauja Vilniaus apskrities VMI. Po P. Ž. (Ž.) mirties liko nekilnojamasis turtas – ½ dalis sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Širvintų rajono apylinkės teismas 2007-09-25 nutartimi civilinę bylą pagal Vilniaus apskrities VMI prašymą dėl pavedimo sudaryti turto apyrašą nutraukė. Konstatavo, kad P. Ž., gyvenusi (duomenys neskelbtini), mirė 1989-03-19. Nurodė, kad Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. numatyta, kad Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Atsižvelgiant į tai, palikimo, atsiradusio po P. Ž. mirties, paveldėjimo procedūroms taikomos 1964 m. CK normos. 1964 m. CK 587 str. nurodyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Teismas taip pat konstatavo, kad palikimo atsiradimo metu galiojusiame CK nebuvo numatyta galimybė priimti palikimą sudarant turto apyrašą ir esant tokioms aplinkybėms bylą nutraukė, nes ji yra nenagrinėtina teisme (CPK 293 str. 1 p.).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Pareiškėjas Vilniaus apskrities VMI atskiruoju skundu prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2007-09-25 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad inspekcijos duomenimis, po P. Ž. (Ž.) mirties 1989-03-19 liko nekilnojamasis turtas – 1/2 dalis sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi palikėja neturėjo nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, todėl Civilinio kodekso 593 str. (1964 m redakcija) pagrindu jos turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, kuriai atstovauja inspekcija. Valstybės paveldėto turto perėmimo, apskaitymo, saugojimo ir realizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“. Taisyklių 44 p. nustatyta, kad mokesčių inspekcija, gavusi pranešimą apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ir palikimo apsaugos. Apyrašo sudarymo metu privalo dalyvauti mokesčių inspekcijos pareigūnas. Taigi, šis Taisyklių punktas vienareikšmiškai nustato mokesčių inspekcijai pareigą kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl palikėjo turto apyrašo sudarymo ir palikimo apsaugos. Taisyklių nuostatos suteikia ne tik teisę, bet tuo pačiu įpareigoja inspekciją atstovauti valstybei perimant bei tvarkant valstybei perėjusį palikimą, t.y. administruoti valstybei paveldėjimo teise perėjusį turtą. Valstybės paveldėtą turtą administruojančios inspekcijos teisinė padėtis skiriasi nuo kitų įpėdinių teisinės padėties. Visiems įpėdiniams, išskyrus valstybę, Civilinio kodekso normos suteikia teisę ne tik priimti palikimą, bet ir jo atsisakyti, t.y. šie įpėdiniai gali išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo. Valstybei, kuriai atstovauja inspekcija, tiek senojo Civilinio kodekso (1964 m. redakcija), tiek naujojo Civilinio kodekso nuostatos tokios teisės nesuteikia. Taigi, inspekcija nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, jog ji yra įpareigota visais atvejais prisiimti mirusio asmens teises (valdyti, naudoti paveldėtą turtą ir juo disponuoti bei kt.) ir pareigas. Viena iš tokių pareigų yra pareiga atsiskaityti su mirusio asmens kreditoriais. Todėl visais atvejais valstybei paveldint turtą, būtina sudaryti palikėjo turto apyrašą, kuriame turi būti visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę, taip pat įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant jo kreditorius ir skolininkus. Taigi, sudarius palikimo apyrašą nustatoma palikimo sudėtis ir valstybės paveldimo turto vertė. Lietuvos Respublikos CK 5.62 str. 3 d. nustatyta, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės. Vadinasi, inspekcija už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, kuris nurodytas antstolio nurodytame turto apyraše, todėl teismas nutartimi turėjo pavesti antstoliui, aptarnaujančiam šio teismo teritoriją, sudaryti 1989-03-19 mirusios P. Ž. (Ž.) turto apyrašą ir nurodyti jo sudarymo terminą. Pažymėtina, kad panaši tvarka dėl palikėjo turto apyrašo sudarymo buvo nustatyta ir anksčiau galiojusiuose norminiuose aktuose, reglamentuojančiuose valstybės paveldėto turto tvarkymą ir realizavimą, t.y. Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996-08-06 įsakymu Nr. 72 patvirtintoje „Konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas paimto arba perduoto turto ir lobių perėmimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo, realizavimo ir grąžinimo instrukcijoje“ bei TSRS finansų ministerijos 1984-12-19 instrukcijoje Nr. 185 „Dėl konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto turto ir lobių apskaitos, įkainojimo ir realizavimo tvarkos“. Pagal Instrukcijos 6.3 punktą, notaras, nusiųsdamas atitinkamai mokesčių inspekcijai paveldėjimo teisės liudijimą apie palikimo perėjimą valstybei, turėjo pridėti pasirašytą notaro ir suinteresuotų asmenų turto apyrašą. 1992-09-15 Notariato įstatymo 26 str. 2 p. buvo numatyta, kad notaras imasi priemonių paveldimam turtui apsaugoti. Siekdamas apsaugoti paveldimą turtą, notaras turėjo jį aprašyti ir perduoti saugoti įpėdiniams ar kitiems suinteresuotiems asmenims (Teisingumo ministro 1999-12-20 įsakymu Nr. 362 patvirtintų Laikinųjų notarinių veiksmų atlikimo metodinių taisyklių 36 p.). Tačiau įstatymų leidėjui pakeitus Notariato įstatymo 26 str. (2001-06-12 įstatymo Nr. IX-371 redakcija) notarai negali atlikti notarinio veiksmo - imtis priemonių paveldimam turtui apsaugoti, nes šią funkciją nuo 2001-07-01 atlieka teismai (CK 5.53 str., 5.64 str.). Įsigaliojus naujiesiems CK ir CPK teismas nebeliko vien ginčų sprendimų institucija, nes šalia šios pagrindinės funkcijos pradėjo atlikti ir apsaugines funkcijas, reikšmingas asmenų teisių apsaugai (paveldėjimo procedūrų taikymas). Tai reiškia, kad teismai perėmė iš notarų dalį asmens teisių apsaugos srities funkcijų, kurias notarai atlikdavo iki naujojo CK įsigaliojimo ir šiuo metu tik teismas kompetentingas spręsti dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, nutraukęs civilinę bylą, neteisėtai atsisakė vykdyti savo funkciją ir nepagrįstai suvaržė inspekcijos teises paimti valstybei paveldėjimo teise pereinantį palikimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 str. 1 d. nustatyta, kad byla nutraukiama teismo nutartimi. Jeigu byla nutraukiama dėl to, kad ji nenagrinėtina teisme, teismas privalo nurodyti, į kokią instituciją ieškovas ar pareiškėjas turi kreiptis. Pažymėtina, kad teismas savo 2007-09-25 nutartimi nutraukė bylą būtent šiuo pagrindu, tačiau nenurodė į kokią instituciją turi kreiptis Inspekcija sudaryti 1989-03-19 mirusios P. Ž. (Ž.) turto apyrašą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama taikyti ne LR Civilinio kodekso, o LR Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias prašymų dėl paveldėjimo procedūrų taikymo nagrinėjimą, t.y. prašė nagrinėti pareiškimą vadovaujantis LR CPK 579 str. Tokio pobūdžio prašymų nagrinėjimas numatytas civilinio proceso kodekse, todėl teismo nutarties išvada, jog civilinė byla pagal tokį prašymą nenagrinėtina teisme, nepagrįsta.

Pareiškėja siekia įvykdyti savo pareigą - priimti palikimą, likusį po P. Ž. mirties. Turto apyrašo sudarymas pripažintinas priemone, kuri reikalinga paveldimam turtui apsaugoti. Tai, kad 2001-06-12 įstatymo Nr. IX -371 redakcija buvo pakeistas Notariato įstatymo 26 straipsnis ir jame nebeliko notaro veiksmams 1992-09-15 Notariato įstatymo 26 str. 1 d. 2 p. priskiriamos pareigos imtis priemonių paveldimam turtui apsaugoti, leidžia daryti išvadą, kad notaras turi teisę atsisakyti atlikti tokį notarinį veiksmą kaip aprašyti paveldimą turtą ir perduoti jį saugoti. Tai, kad 2001-06-12 Notariato įstatymo pakeitimu nebuvo nustatyta, jog notaras turi imtis priemonių paveldimam turtui, į kurį palikimas atsirado iki Naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo, apsaugoti, leidžia daryti išvadą, kad pakeitus 1992-09-15 Notariato įstatymo 26 str., neliko įstatymo, reglamentuojančio klausimą, kas turi vykdyti palikimo, kuris atsirado iki Naujojo kodekso įsigaliojimo, apsaugą. Pripažintina, kad nesant įstatymo, reglamentuojančio šį procesinį santykį, taikytinas įstatymas, reglamentuojantis panašius santykius (LR CPK 3 str. 6 d.). Taigi, nesant galimybės asmeniui, norinčiam priimti palikimą, kreiptis į notarą su prašymu sudaryti turto aprašą, pripažinta, kad tokį aprašą gali sudaryti antstolis, kuris turi pareigą vykdyti teismo priimtas nutartis.

Nagrinėjant tokį prašymą, suinteresuotu asmeniu byloje turėtų būti nurodytas antstolis, kuriam teismas paves atlikti tam tikrą darbą, tačiau pareiškėjas nenurodė konkretaus antstolio suinteresuotu asmeniu. Atsižvelgiant į tai, kad pareikštas prašymas nėra pilnai konkretus, svarstytina, ar, tenkinant prašymą, nebūtų išspręsta dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų (LR CPK 329 str. 2 d. 2 p. ). Pareiškėja nurodė, kad prašo pavesti antstoliui, aptarnaujančiam Širvintų rajono apylinkės teismo teritoriją, sudaryti P. Ž. turto apyrašą. Tai, kad nurodyta antstolio veiklos teritorija, pripažintina aplinkybe, kuris leis pasirinkti pareiškėjai bet kurį antstolį, aptarnaujantį Širvintų apylinkės teismo teritoriją, šios nutarties įvykdymui.

LR CK 5.53 str. 3 d. numato, jog terminą turto apyrašui sudaryti nustato teismas. Atsižvelgiant į tai, kad šis terminas negali būti ilgesnis, nei 1 mėnuo, nustatytinas 1 mėn. terminas antstoliui šiam darbui atlikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 2 p., kolegija

nutaria:

Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir prašymą patenkinti.

Pavesti antstoliui, kuris yra Širvintų rajono apylinkės teismo veiklos teritorijoje, sudaryti turto, priklausiusio P. Ž., mirusiai 1989-03-19, gyvenusiai (duomenys neskelbtini), ir likusio po jos mirties, apyrašą per 1 mėn. nuo šios nutarties pateikimo antstoliui dienos.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Rasa GudžiūnienėAlgirdas Auruškevičius