- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-18
- Bylos Nr.
- 1A-178-245/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Danutė Giačaitė, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- R. A.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-178-245/2015
Teisėjas Laimutis Vaitkus Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00548-2014-7
2015 m. vasario 18 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, nuteistojo R. A. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. A. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 str. 1 d., ir jam skirta bausmė – 51 (penkiasdešimt viena) para arešto.
Vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis, skiriama bausmė sumažinta 1/3 dalimi, t. y. iki 34 (trisdešimt keturių) parų arešto.
Iš R. A. valstybės naudai priteista 57,92 Eur (200 Lt) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Iš R. A. Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteista 77,32 Eur (266,91 Lt) turėtų proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, t. y. neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno, laikė ir nešiojo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens įgijo šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos graižtvinį 6 mm kalibro 640 modelio Alfa revolverį Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamą „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams ir 21 šovinį pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo Flober tipo, skirtus įvairių modelių 6 mm kalibro graižtviniams revolveriams, priskiriamus „C“ kategorijos šaudmenims, kuriuos, neturėdamas leidimo, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje neteisėtai laikė ir, neturėdamas leidimo, neteisėtai nešiojo iki tol, kol 2014-08-22, apie 18:25 val., prie parduotuvės „Gulbelė“, esančios (duomenys neskelbtini), surado Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio pareigūnai.
Šalies argumentai
R. A. apeliaciniame skunde prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-10-29 nuosprendį pakeisti, t. y. skirti mažesnę bausmę. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nesilaikė BK 49 str., 54 str., 59 str. reglamentuotų bendrųjų bausmės skyrimo reikalavimų, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. Savo kaltę pripažįsta, su veikos kvalifikacija sutinka, tačiau nurodo, jog teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai konstatavo jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Vien faktas, jog nusikalstamos veikos darymo metu buvo apsvaigęs, nėra sunkinanti aplinkybė, juolab kad ir nusikalstama veika nėra spontaninio pobūdžio, tai trunkamoji veika. Jis nuo pat pirmos apklausos momento pripažino nusikaltimo padarymo faktą, siekė, kad kuo greičiau būtų priimtas sprendimas, taigi teismas formaliai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir skyrė per griežtą bausmę. Apelianto teigimu, teismas neatkreipė dėmesio, jog neteisėta veika truko trumpą laiko tarpą, nebuvo pažeista viešoji tvarka ar sutrikdyta visuomenės rimtis, o pati veika yra tik įstatymo nežinojimas, kadangi disponavimas tokio pobūdžio šaunamaisiais ginklais tik neseniai yra kriminalizuotas. Jei policijos pareigūnai ar pardavėjas būtų nurodę, jog šį ginklą reikia užregistruoti policijos įstaigoje, jis taip ir būtų padaręs. Atsižvelgiant į jo atsakomybę švelninančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstamos veikos trukmę, pobūdį, motyvų ir tikslų nebuvimą, turėtų būti skiriama ženkliai mažesnė nei arešto bausmės vidurkis bausmė.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, gynėja advokatė prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
R. A. apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistasis R. A. neneigia savo kaltės dėl BK 253 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, sutinka su jam inkriminuotos veikos kvalifikacija, tačiau nepritaria paskirtos bausmės individualizavimui, todėl apygardos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bausmių skyrimo taisykles.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas nustatė vieną R. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Be to, buvo vertinama ne tik nuteistojo asmenybė, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnis, pavojingumas visuomenei, kaltės forma, rūšis, nusikalstamos veikos stadija, bet ir R. A. gyvenimo sąlygos, jo sveikatos būklė, anksčiau taikytų poveikio priemonių veiksmingumas, jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Visų šių įvertintų aplinkybių visuma leido teismui R. A. taikyti realią arešto bausmę. Atkreiptinas dėmesys, jog BK 253 str. 1 d. įtvirtinta sankcija numato dvi alternatyvias bausmes – areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Taigi R. A. buvo parinkta švelnesnė bausmė, nors jis buvo teisiamas turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Be to, BK 49 str. 3 d. už nusikaltimo padarymą numato teisėjui diskreciją arešto bausmę skirti nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų. R. A. buvo parinkta beveik sankcijos vidurkiui lygi bausmė – 51 para arešto. Kadangi byla buvo užbaigta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, R. A. savo kaltę pripažino, todėl apylinkės teismas pagrįstai taikė BK 64¹ str. nuostatas ir skirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto teiginį, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai konstatavo jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos medžiaga liudija, kad R. A. buvo sulaikytas 2014-08-22, apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini). Nuteistojo pradarytoje rankinėje pastebėjus ginklo buožę, rankinė policijos pareigūnų buvo apžiūrėta, o R. A. pristatytas į Vilkaviškio rajono policijos komisariatą, kur jam nustatytas 2.19 promilių girtumas (b. l. 29). Taigi R. A. su savimi nešiojosi ginklą, neturėdamas tam leidimo, būdamas neblaivus. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog ginklą įsigijo tą pačią dieną, t. y. 2014-08-22, Marijampolėje, prie turgaus (b. l. 40), teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog ginklą pirko tą pačią dieną, kai buvo sulaikytas, maždaug prieš 1-1,5 val., tačiau nurodė, jog jį įsigijo prie Vilkaviškio turgaus. Nors ginklo įsigijimo vieta nėra tiksliai nustatyta, tačiau akivaizdu, jog įvykio dieną R. A. buvo girtas, ką pats pripažįsta. Teisme jis pripažino ir tai, kad būdamas blaivus gal būtų elgęsis kitaip. Vidutinio girtumo laipsnį pasiekęs žmogus suvokia, kas vyksta aplinkui, tačiau nesugeba kritiškai vertinti savo veiksmų ir dėl to padaro veikas, kurių motyvų vėliau negeba paaiškinti. Kodėl pirko ginklą, R. A. negebėjo paaiškinti, teigė gal būtų kaime pašaudęs į butelius. Taigi, darytina išvada, kad nustatytas vidutinis girtumo laipsnis turėjo įtakos jo mąstysenai bei neleistinam elgsenai, todėl BK 60 str. 1 d. 9 p. numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nuteistajam inkriminuota pagrįstai.
Apeliantas skunde taip pat pažymi, jog neteisėta veika truko trumpą laiko tarpą, nebuvo pažeista viešoji tvarka ar sutrikdyta visuomenės rimtis, o pati veika yra tik įstatymo nežinojimas, tačiau, apygardos teismo vertinimu, minėti teiginiai nemažina veikos pavojingumo. Kiek laiko iš tiesų truko ši neteisėta veika, ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams nepavyko išsiaiškinti, todėl teigti, kad veika truko trumpą laiko tarpą, nėra objektyvaus pagrindo. Ginklo įsigijimo aplinkybes R. A. tyrimo metu aiškino skirtingai, apylinkės teisme pateikė dar kitokią poziciją, todėl tęstinio nusikaltimo pradžia nėra tiksliai nustatyta. Jei turėtu ginklu būtų pasinaudota, veikos kvalifikacija atitinkamai sunkėtų, todėl tai, kad šiuo atveju nebuvo pažeista viešoji tvarka ar sutrikdyta visuomenės rimtis, nėra tinkamas argumentas, siekiant sušvelninti taikytą atsakomybę. Įstatymo nežinojimas taip pat nėra atsakomybę švelninanti aplinkybė. R. A. yra pilnametis, neturintis psichikos sveikatos sutrikimų, todėl preziumuojama, jog suvokia įstatymų imperatyvus, kurių privalo laikytis.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog R. A. asmenybė nėra teigiama. Nors jis yra jauno amžiaus, gim. 1992 m., tačiau anksčiau teistas jau keturis kartus, šis teistumas penktasis, be to, nuosprendžio priėmimo metu Marijampolės apylinkės teisme buvo nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis buvo kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d. Taigi apelianto nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, jis dažnai susiduria su teisėsaugos institucijų pareigūnais dėl savo netinkamo elgesio. R. A. ne kartą baustas ir administracine tvarka (b. l. 61-63), atkreiptinas dėmesys, jog visi pažeidimai, išskyrus vieną, padaryti apsvaigus nuo alkoholio, kas tik patvirtina, jog nuteistasis turi alkoholio vartojimo problemų ir tai neigiamai atsiliepia jo elgesiui. Pažymėtina ir tai, kad R. A. niekur nedirba, darbo biržoje nėra registruotas (b. l. 68), mokosi suaugusiųjų vidurinėje mokykloje, nors pagal metus jau turėtų būti įgijęs ne tik vidurinį išsilavinimą, bet ir konkrečią profesiją. Visi šie duomenys nuteistojo asmenybę charakterizuoja neigiamai, kaip negebančią savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis ir būdais.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės paskirtį (BK 41 str. 2 d.), kitas baudžiamajame įstatyme įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas ir R. A. parinktą arešto bausmę individualizavo tinkamai. Jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima dar labiau švelninti paskirtą bausmę, apygardos teismas nenustatė. Paskirtoji bausmė yra proporcinga apelianto padarytai nusikalstamai veikai, ji yra adekvati ir ne per griežta.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam R. A. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš 2015-02-03 pažymos Nr. TP-7-(2.10)-508 matyti, kad advokatė Rasa Kalkauskienė, pateikusi advokato orderį Nr. 381966, teikia antrinę teisinę pagalbą R. A. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 23,16 Eur (b. l. 103).
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo R. A. nepriteistinos. Lietuvos Respublikos BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.