Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo R. R. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. liepos 5 d. nutarties, kuria įtariamajam R. R. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams nuo 2005 m. liepos 12 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. įtariamas tuo, kad naktį iš 2005 m. sausio 6 į 7 dieną, nenustatytą valandą, Biržuose, (duomenys neskelbtini), A. Ž. bute, iš pykčio, kilusio tarpusavio ginčo metu, suduodamas kirviu ne mažiau kaip 15 smūgių A. Ž. į veidą ir kaklą, padarydamas daugybines kirstines žaizdas veide ir kakle su dešinio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio, dešinės pusės viršutinių I-VI dantų lūžiais, skeveldriniu kaukolės pamato lūžiu dešinėje vidurinėje dauboje, skydinės kremzlės lūžiu, kairio raktikaulio lūžiu ir galvos smegenų sumušimu, kas komplikavosi ūmia mažakraujyste ir trauminiu šoku, sukėlusiais nukentėjusiojo mirtį, tyčia nužudė A. Ž. ir pagrobė jo Lietuvos Respublikos piliečio pasą bei AB banko „Hansabankas“ mokėjimo kortelę. Tuo jis įtariamas padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 129 str. 1 d. ir 302 str. 1 d.

Biržų rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 12 d. nutartimi R. R. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurio terminas vėliau pratęstas.

Panevėžio apygardos teismas 2005 m. liepos 5 d. nutartimi R. R. suėmimo terminą dar kartą pratęsė 3 mėnesiams. Teismas nurodė, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad R. R. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. R. R. įtariamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, jis anksčiau teistas septynis kartus, pripažintas pavojingu recidyvistu, teistumai neišnykę, neturi pakankamai pragyvenimo lėšų, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog R. R., būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus. Be to, Panevėžio apygardos teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo, kuriuo įtariamas R. R. , sunkumą bei už jį numatytos bausmės dydį, taip pat į tai, kad įtariamojo gyvenamoji vieta yra nakvynės namai, jis neturi šeimos, padarė išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad R. R., siekdamas išvengti bausmės, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo.

Teismas konstatavo, kad byla sudėtinga, kadangi R. R. nuo 2005-01-17 iki 2005-04-22 gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir tik 2005-05-24 jam atlikta 2005-01-18 paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė, kuri į pateiktus klausimus neatsakė. Dėl to R. R. būtina atlikti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Be to, byloje iki šiol neatliktas DNR tyrimas, kuris paskirtas 2005-01-17.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nei suėmimas nebus galima pasiekti LR BPK 119 str. numatytų tikslų, todėl kardomąją priemonę suėmimą pratęsė.

Įtariamasis R. R. skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo nutartimi jam pratęstą kardomąją priemonę suėmimą. Teigia, jog jam inkriminuota veika turi būti kvalifikuojama ne pagal LR BK 129 str., bet pagal LR BK 130 straipsnį. R. R. skunde taip pat nurodo, kad serga labai sunkiomis nepagydomomis ligomis. Be to, jis atkreipia dėmesį, jog Biržų rajono apylinkės prokuratūros pranešimą apie būtinumą skirti ekspertizę gavo pavėluotai, todėl negalėjo pasinaudoti savo teise užduoti ekspertams norimus klausimus.

Teismo posėdyje prokuroras prašo suimtojo skundą atmesti, gynėja prašo skundą tenkinti.

Įtariamojo R. R. skundas atmetamas.

Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas R. R. paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminą, šios kardomosios priemonės skyrimui bei pratęsimui baudžiamojo proceso įstatymo keliamų reikalavimų nepažeidė.

Apygardos teismas, pratęsdamas R. R. suėmimo terminą, pagrįstai rėmėsi LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. nuostatomis. Vienas iš nusikaltimų, kurių padarymu įtariamas R. R., priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), už tai baudžiamajame įstatyme numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. nurodyta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jau vien šios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad paleistas iš suėmimo įtariamasis, siekdamas išvengti bausmės, bėgs ar slėpsis nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 9 p. nurodyta, kad pa­grįs­tą ma­ny­mą, jog as­muo ga­li pa­da­ry­ti LR BPK 122 str. 4 d. numatytus nu­si­kal­ti­mus, ga­li pa­tvir­tin­ti anks­tes­ni to as­mens teis­tu­mai ir kiti duomenys. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. R. anksčiau teistas septynis kartus, pripažintas pavojingu recidyvistu, teistumai neišnykę, jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų. Todėl apygardos teismas pagrįstai rėmėsi ir LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. nuostatomis teigdamas, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog R. R., būdamas laisvėje, darys nusikaltimus, numatytus LR BPK 122 str. 4 dalyje.

Vadovaujantis LR BPK 127 str. 2 d. nuostatomis, šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytas maksimalus 6 mėnesių suėmimo terminas apygardos teismo teisėjo gali būti pratęstas dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 20 p. nurodyta, kad są­vo­kos „ypa­tin­gas by­los su­dė­tin­gu­mas“ bei ,,di­de­lė ap­im­tis“ yra ver­ti­na­mo­sios ir pa­pras­tai su­si­ju­sios. Kaip kriterijus, apibūdinantis ypa­tin­gą by­los su­dė­tin­gu­mą ar­ba di­de­lę ap­im­tį, nurodomas daug lai­ko rei­ka­lau­jan­čių eks­per­ti­zių at­li­ki­mas ir jų su­dė­tin­gu­mas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. R. būtina atlikti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę, be to, byloje iki šiol neatliktas DNR tyrimas, kuris paskirtas dar 2005-01-17. Taigi, LR BPK 127 str. 3 dalyje nustatytas reikalavimas taip pat nepažeistas.

R. R. skunde išdėstytas prašymas perkvalifikuoti jam inkriminuotą veiką iš LR BK 129 str. 1 d. į LR BK 130 str., aukštesniajame teisme nagrinėjant kardomosios priemonės skyrimo ar jos pratęsimo pagrįstumą, negali būti tenkinamas, kadangi veikos kvalifikavimo klausimas svarstomas, nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje. Taip pat aukštesnysis teismas nesvarsto skunde nurodytų Biržų rajono apylinkės prokuratūros veiksmų, skiriant ekspertizę. Vadovaujantis LR BPK 63 str. 1 d. nuostatomis, ikiteisminį tyrimą atliekančio prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai gali apskųsti aukštesniajam prokurorui.

Skunde nurodyta aplinkybė, kad R. R. serga sunkiomis ligomis, yra svarbi, tačiau negali paneigti realiai esančių suėmimo pratęsimo pagrindų arba būti pakankama griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Byloje nėra duomenų, jog suimtajam dėl jo sveikatos būklės negali būti taikomas suėmimas.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti R. R. skundo jame nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo R. R. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.