Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Aušros Zakarkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 7 kartus, paskutinį kartą Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 236 straipsnio 1 dalį, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2024 m. lapkričio 1 d., apie 23.30 val., būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo savo sugyventinės O. M. atžvilgiu fizinį smurtą, o būtent, žodinio konflikto metu tyčia metė obuolį, pataikydamas juo į nukentėjusiosios O. M. galvos sritį, po ko koridoriuje nukentėjusiąją O. M. dviem rankomis pastūmė į nugaros sritį, dėl ko nukentėjusioji rankų krumpliais trenkėsi į sieną, tęsdamas savo veiksmus, pastūmė O. M. ranka į krūtinės sritį, dėl ko nukentėjusioji griuvo ant lovos, tokiu būdu nukentėjusiajai O. M. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad šio metu gyvena mamos bute adresu (duomenys neskelbtini), vienas. Prieš įvyki su juo gyveno ir vedė bendrą ūkį O. M. su savo sūnumi M. I., kuriam (duomenys neskelbtini) metų. O. M. deklaravo mamos bute iš gailesčio, kad padėti pradėti naują gyvenimą jai su vaiku, kad vaikas gautų vietą mokykloje, galėtų lankytis poliklinikoje. O. M. lankė socialiniai darbuotojai, kiek žino dėl to, kad buvo pradėtas jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš vaiką. O. M. pradėjo gyventi su juo mamos bute (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 1 d. jie su O. M. grįžo namo iš miesto, jokio alkoholio nevartojo. Šaldytuve turėjo „Sprite“ ir martinio butelį, O. M. pavalgė ir pasidarė sau kokteilį. Tada vaikas užsimanė valgyti ir, mesdamas pakuotę į šiukšlių dėžę, pastebėjo ten tuščią martinio butelį, bei paklausė O. M., kas tai. O. M. labai supyko pradėjo kelti balsą ant vaiko. Jis (A. M.) jai pradėjo priekaištauti, kad su sūnumi taip elgtis negalima, jai tai nepatiko ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis alkoholio nevartojo. Viskas vyko apie 23.30 val. O. M. susinervinusi pradėjo rengti vaiką, vaikui girdint sakyt, kad jis (A. M.) nusikaltėlis, žudikas, kad reikia saugotis jo, prie vaiko pasakojo apie jo lytinius organus, kad jo organas mažas. Lauke lijo, jis (A. M.) pasakė jai, kad niekur neitų naktį, apsirengė ir ruošėsi išeiti parūkyti. Jam besiruošiant išeiti, O. M. užšoko jam ant kaklo iš nugaros, jis ją nustūmė iš kairės rankos, kad galėtų išeiti. O. M. tiesiog atsitraukė, nugriuvusi nebuvo. Paskui O. M. bandė su vaiku prasmukti pro duris, kurias pravėrė, kad galėtų išeiti, kadangi, kaip jau minėjo, lauke lijo ir buvo vėlu, jis (A. M.) O. M. dviem rankomis pastūmė į nugaros sritį, kad įstumtų į vidų ir pats išeitų. Grįžęs namo bandė O. M. nuraminti, bet ji ir toliau elgėsi agresyviai ir neadekvačiai. Konflikto metu jam paskambino mama ir paklausė, kas vyksta. Jis paaiškino, kad O. M. greičiausiai vėl pavartojo narkotinių medžiagų dėl to elgiasi neadekvačiai. Kol dar buvo dviese, O. M. pastoviai verkė ir šaukė, jis valgė obuolį, kurį buvo metęs susinervinęs, neturėjo tikslo jo mesti į O. M., nematė, kad būtų pataikęs jai į galvos sritį, bet galėjo ir pataikyti, kadangi obuolys buvo išsitaškęs ant sienos prie tos vietos, kur O. M. sėdėjo. Paskui O. M. pradėjo jį gąsdinti, kad paskambins savo draugams, kurie jam parodys. Jis priėjęs bandė paimti iš sugyventinės telefoną, galų gale išplėšė telefoną jai iš rankų, tuo metu su kaire ranka pastūmė nestipriai O. M. į krūtinės sritį, nuo ko ji griuvo ant sofos. Atvažiavus jo mamai O. M. agresyviai kalbėjo ir su ja. Tada jis smogė dešinės rankos kumščiu į sieną. Ar buvo konflikto metu atitraukęs šortus, neatsimena. Jokių dėžių nemėtė. Išeidamas iš buto užrakino O. M. su M. I., kad O. M. neišneštų jo daiktų ir netemptų vaiko naktį lyjant nežinia kur. Kad O. M. rašė jo mamai planšetiniu kompiuteriu, jis nematė, jo netraukė jai iš rankų. Kadangi trenkęs iš kumščio į sieną sužeidė sau ranką, jo ranka ištino, mama įkalbėjo jį kartu nuvykti į ligoninę, O. M. su sūnumi liko miegoti bute. Paskui mama jam sakė, kad O. M. jai rašė, kad atvyktų jos gelbėti. 2024 m. lapkričio 2 d., apie 03.15 val. grįžo namo. Jo mamai 2024 m. lapkričio 2 d., apie 10.00 val. paskambino policijos pareigūnai, jie to metu buvo Juodajame kel., kurie liepė sustoti ir jų palaukti. Atvykę policijos pareigūnai įsodino jį į savo mašiną, matė, kad buvo atvykę medikai, kurie apžiūrėjo O. M., bet nenustatė jokių sužalojimų. Su O. M. nebendrauja, kartu negyvena ir neplanuoja tęsti santykių

Nukentėjusioji O. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena kartu su sugyventiniu A. M. ir vaiku M. I. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas priklauso sugyventinio A. M. motinai. Ji kartu su sugyventiniu A. M. gyvena šiame bute (duomenys neskelbtini) mėnesius, jie veda bendrą ūkį. 2024 m. lapkričio 1 d., apie 23.30 val., ji, A. M. ir jos vaikas M. I. buvo kambaryje. Tarp jos ir A. M. įvyko žodinis konfliktas dėl keiksmažodžių, nes A. M. vartojo necenzūrinį žodį šalia vaiko. Kambaryje yra jos vaiko ir jų lova. Butas yra vieno kambario. Ji pasiėmė pagalvę nuo jų lovos ir nuėjo miegoti ant vaiko lovos. Ji padėjo pagalvę ant lovos ir atsigulė. Sugyventinis A. M. pasiėmė ant stalo gulėjusį obuolį ir metė obuolį į ją, pataikė jai į pakaušį, jai skaudėjo. Vaikas matė, kai į ją buvo mestas obuolys. Ji pradėjo verkti. Vaikas taip pat pradėjo verkt ir sakyti, ką jis daro. Ji pasakė, kad iškvies policiją, paėmė telefoną. Tuo metu stovėjo. A. M. priėjo prie jos ir ją pastūmė dviem rankomis į krūtinę, jai skaudėjo. Ji griuvo ant lovos. Tada A. M. ištraukė telefoną iš jos rankų, nusimovė šortus ir, matant vaikui, parodė savo lytinį organą ir pasakė, kad „dėjo ant policijos“. Ji pradėjo šaukti, kad jis pasitrauktų nuo jos, pastūmė A. M. koja nuo savęs. Tada sugyventinis A. M. paėmė ant stalo gulėjusią plastikinę dėžę su saldainiais – guminukais ir metė į ją, tačiau pataikė į sieną, o dėžė atsimušė nuo sienos ir pataikė jai į pakaušį, jai skaudėjo. Tada A. M. bandė išeiti iš buto, pasiėmė raktus, išėjo pro lauko duris. Kadangi ji neturėjo buto raktų, o A. M. norėjo ją bute užrakinti, todėl ji pribėgo kartu su vaiku prie įėjimo durų ir stūmė duris atgal, kad jos neužrakintų. Ji pradėjo stipriai šaukti pagalbos. A. M. užėjo į butą ir pradėjo rankomis ją stumti į nugarą. Ji buvo apkabinusi vaiką M. I., todėl jis stūmė ją kartu su vaiku. Kai ją stūmė, jai neskaudėjo, tačiau kai ją pastūmė, o ji buvo apkabinusi vaiką, ji atsitrenkė abiejų rankų krumpliais į sieną, jai skaudėjo. Jie tuo metu buvo koridoriuje. Ji verkė kartu su vaiku. Jie nuėjo į virtuvę ir virtuvėje ji pradėjo rankomis daužyti į sieną, šaukti pagalbos. Ji vėl apkabino vaiką, būdama virtuvėje. A. M., priėjęs prie jos, šaukė, kad ji neverktų. Ji su vaiku vėl nuėjo į kambarį, pasakė A. M., kad duotų jai raktus ir ji išeis iš buto, tačiau jis pasakė, kad raktų neatiduos. Jos vaikas M. I. stipriai verkė. A. M. šaukė, kad vaikas neverktų. Ji pasiėmė planšetinį kompiuterį ir parašė žinutę A. M. motinai T., kad ją gelbėtų, nes A. M. prieš ją smurtauja. A. M. paėmė rankomis už jos planšetinio kompiuterio „Lenovo“ ir pradėjo jį traukti iš jos rankų, stipriai suspaudė ir sugadino planšetinio kompiuterio ekraną, nes jis dabar nieko nerodo. Planšetinio kompiuterio vertė yra 200 eurų. Tada A. M. motina T. paskambino A. M. ir paklausė, kas vyksta. Ji pradėjo šaukti, kad reikia pagalbos, tačiau A. M. sakė savo motinai, kad jokios pagalbos nereikia. Tada atvažiavo A. M. motina T.. Tarp jų visų įvyko žodinis konfliktas. Jie buvo kambaryje ir ginčijosi, nes A. M. motina T. palaikė sūnų, sakė, kad jis yra teisus. Tada A. M. stovėjo šalia jos, užsimojo į ją ir smogė kumščiu tyčia į sieną. Jam ištino ranka. Jis užrakino butą ir išvažiavo kartu su savo motina į ligoninę. Ji liko su sūnumi miegoti kambaryje. Ji į policiją neskambino, nes neturėjo telefono, telefoną buvo pasiėmęs A. M.. Apie 08.00 val. grįžo namo A. M.. Tada ji pasiėmė telefoną ir paskambino į policiją. A. M. pamatęs, kad ji iškvietė policiją, išėjo iš buto. Atvažiavo policijos pareigūnai, medikai. Medikai ją apžiūrėjo ir į ligoninę nevežė. A. M. prieš ją smurtauja pirmą kartą. Ji su A. M. bendrų vaikų neturi. Dėl apgadinto planšetinio kompiuterio jai padaryta 200 eurų turtinė žala.

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji O. M. parodė, kad prie ankščiau duotų parodymų, norėtų papildyti, kad 2024 m. lapkričio 1 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu A. M., su kurio gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas dėl keiksmažodžių, nes A. M. vartojo necenzūrinį žodį šalia vaiko, kurio metu A. M., kai ji sėdėjo ant lovos, metė į ją obuolį ir pataikė į pakaušį, kadangi buvo galvą priglaudžius prie sienos tai ant sienos liko dėmė nuo obuolio. Pajuto stiprų momentinį skausmą, kurį vertina 10 balų skalėje 8 balais. Vėliau metė plastikinę dėžę su guminukais į sieną ir atsimušusi nuo sienos dėžė pataikė jai į galvą, tuo metu skausmo nepajuto, kadangi dėžė buvo lengva. Po to A. M. norėjo kažkur išeiti, ji apkabino vaiką, kad jo neprispaustų ir bandė pralįsti pro duris, to metu A. M. buvo ją rankomis pastūmęs į nugarą, kad uždarytų duris ir neprispaustų. Kai ją stūmė, ji rankų krumpliais trenkėsi į sieną. Dėl to pajuto nestiprų fizinį skausmą, kurį vertinta gal 5 balais iš 10. Paskui ji paėmė vaiko planšetinį kompiuterį „Lenovo“, kad pakviestų A. M. mamą T. į pagalbą, A. M. pastebėjo, kad ji kažkam rašo ir, bandydamas atimti iš jos planšetę, pradėjo ją traukti jai iš rankų, tuo metu suėmė rankomis ir, neapskaičiavęs jėgų, per daug paspaudė planšetės ekraną, ko pasėkoje planšetė buvo sugadinta, planšetė skleidžia garsus, o ekrane nieko nesimato. Šiuo metu planšetės netaisė. Tą planšetę sūnui padovanojo jo senelis, pas kurį ir yra planšetės įsigijimo dokumentai, kadangi planšetė pirkta jo vardu. Tikslaus planšetinio kompiuterio modelio neatsimena. Planšetinio kompiuterio įsigijimo dokumentų prie ikiteisminio tyrimo nepateikinės. Ji kreipėsi į policiją dėl fizinio skausmo sukėlimo, ne dėl planšetinio kompiuterio sugadinimo, tiesiog nurodė faktą, kad planšetinis kompiuteris buvo apgadintas konflikto metu. Maždaug pusvalandžio bėgyje atvažiavo A. M. mama T., tada po kurio laiko A. M. jai atidavė jos telefoną, kuri buvo atėmęs konflikto pradžioje kartu su jos raktais, kad negalėtų iš namų išeiti ir išsikviesti pagalbos. T. irgi kaltino ją, konfliktui besitęsiant A. M. priėjo prie jo ir užsimojo su dešinės rankos kumščiu ir bandė jai trenkti į galvos sritį, bet ji palenkė galvą ir jis pataikė kumščiu į sieną. A. M. atsiklaupė nuo skausmo, kaip vėliau paaiškėjo, jam lūžo ranka. T. nusprendė važiuoti su A. M. į ligoninę. Prieš išvažiuojant A. M. bandė atimti jai iš rankų telefoną, ji bandė atsistoti to metu nuo lovos ir tada A. M. pastūmė ją viena ar dviem rankomis į krūtinę, ji griuvo ant lovos, tuo momentu pajuto vos juntamą skausmą, kurį vertina 3 balais iš 10. Kai jie išvažiavo, ji buvo užmigus, paskui pamatė atsikėlus, kad A. M. jau miega namuose. Pareikalavo, kad atiduotų jai jos telefoną, jis atidavė ir ji iškvietė policiją. Buvo atvykę medikai, kurie ją apžiūrėjo, nenustatė jokių sužalojimų. Po įvykio paskui savarankiškai į jokias gydymo įstaigas nesikreipė ir nesikreips, nedarbingume nebuvo. Į Valstybinę teismo medicinos tarnybą irgi nesikreipė ir nesikreips, kadangi jau neliko jokių sužalojimų žymių. Su A. M. po minėto įvykio negyvena ir neveda bendro ūkio kartu. Bendrų vaiku su A. M. neturi. Ji išsinuomojo sau butą, kuriame dabar gyvena su sūnumi. A. M. prieš konfliktą buvo pas draugą, su kurio galimai vartojo kažkiek alkoholinių gėrimų. Prieš tai dėl A. M. nė karto nesikreipė į policiją ir jis prieš ją smurto niekada ankščiau nenaudojo. Nori, kad dėl minėto įvykio A. M. įstatymų nustatyta tvarka būtų patrauktas atsakomybėn, civilinio ieškinio nereikš.

2024 m. lapkričio 2 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėja O. M., pageidaujanti pranešti apie įvykį, nurodė, kad 2024 m. lapkričio 1 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), sugyventinis A. M. metė į ją obuolį ir pataikė į pakaušį, pastūmė rankomis į krūtinę, ji griuvo ant lovos, metė plastikinę dėžę su saldainiais į sieną ir atsimušusi dėžė nuo sienos pataikė jai į galvą, koridoriuje ją dviem rankomis pastūmė į nugarą, kai ji buvo apkabinusi sūnų, dėl ko ji atsitrenkė abiejų rankų krumpliais į sieną, apgadino jos planšetinį kompiuterį „Lenovo“, kurio vertė 200 eurų, taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Protokole taip pat užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra vieno kambario. Užėjus į buto vidų, patenkama į mažą koridorių, prieškambario patalpą. Koridoriaus dešinėje pusėje yra durys, kabo veidrodis, kairėje pusėje stovi kačių namelis. Priešais yra įėjimas į kambarį. Kambaryje stovi stalas, kairėje pusėje stovi spinta, dešinėje pusėje prie sienos stovi lova. Ant stalo stovi krepšys su obuoliais, knygos. Dešinėje pusėje kampe stovi dar viena maža lova, šalia kurios stovi spintelė. Kambario viduryje stovi pufas, ant kurio guli planšetinis nešiojamas kompiuteris „Lenovo“, kurio korpusas baltos spalvos, paspaudus mygtuką kompiuteris neįsijungia. Kairėje pusėje yra įėjimas į virtuvę. Virtuvėje stovi skelbimo mašina, dujinė viryklė, šaldytuvas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad A. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, iš esmės patvirtino kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o būtent, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje tarp jo ir jo tuometinės sugyventinės O. M. kilus žodiniam konfliktui panaudojo prieš ją smurtinius veiksmus, t.y. konflikto metu O. M. bandant su vaiku prasmukti pro duris, jis (A. M.) O. M. dviem rankomis pastūmė į nugaros sritį, kad įstumtų į vidų ir pats išeitų. Taip pat, kai dar buvo dviese, O. M. pastoviai verkė ir šaukė, jis susinervinęs metė į ją savo valgomą obuolį, nematė, kad būtų pataikęs jai į galvos sritį, bet galėjo ir pataikyti, kadangi obuolys buvo išsitaškęs ant sienos prie tos vietos, kur O. M. sėdėjo. Paskui O. M. pradėjo jį gąsdinti, kad paskambins savo draugams, kurie jam parodys. Jis priėjęs bandė paimti iš sugyventinės telefoną, galų gale išplėšė telefoną jai iš rankų, tuo metu su kaire ranka pastūmė nestipriai O. M. į krūtinės sritį, nuo ko ji griuvo ant sofos.. Tai, kad A. M. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę O. M., bei kad tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios O. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. M., 2024 m. lapkričio 1 d., apie 23.30 val., būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo savo sugyventinės O. M. atžvilgiu fizinį smurtą, o būtent, žodinio konflikto metu tyčia metė obuolį, pataikydamas juo į nukentėjusiosios O. M. galvos sritį, po ko koridoriuje nukentėjusiąją O. M. dviem rankomis pastūmė į nugaros sritį, dėl ko nukentėjusioji rankų krumpliais trenkėsi į sieną, tęsdamas savo veiksmus, pastūmė O. M. ranka į krūtinės sritį, dėl ko nukentėjusioji griuvo ant lovos, tokiu būdu nukentėjusiajai O. M. sukėlė fizinį skausmą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, nukentėjusioji O. M. 2024 m. gruodžio 19 d. pranešimu buvo informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą 7 dienų terminą nebuvo gautas nukentėjusiosios skundas dėl tokio sprendimo, civilinio ieškinio šioje byloje nukentėjusioji nepareiškė, apklausiama nurodė, kad jo nereikš, tokiu būdu šioje byloje žalos atlyginimo klausimas nekeliamas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstama veika baigta, padaryta prieš šeimos narį), į A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – anksčiau teistas 7 kartus, tačiau už kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turintis nesumokėtų baudų ir galiojančių nuobaudų, dirbantis.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą laisvės apribojimo bausmę, neskiriant jam intensyvios priežiūros, paskiriant kaltinamajam BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės dydis (artimas BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui) yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, galutinė jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Nors prokuroras šios baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam skirti nesiūlė, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. M. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš šeimos narį – sugyventinę, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. M. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant jam intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti A. M. Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 6 (šešis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresu Kareivių g. 1, Vilnius, el. paštas rytu.skyrius@probacija.lt).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.