Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Mitadeksas LT“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė, dėl ataskaitos ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos vertinimu, prekių muitinė vertė turėjo būti nustatyta būtent pagal sandorio vertę. Pareiškėja su pardavėju H. F. International Trading Corp., LTD sudarė 2022-11-16 sutartį Nr. FS0323003, kurioje susitarė dėl tokių prekių kainų: Men’s Pilot J. R. Navy With Hood – 12,00 USD/NAR (1 vnt.); Men’s Piloet J. R. Black – 11,20 USD/NAR (1 vnt.). Faktiškai sutarties vykdymo metu buvo atliekami nuolatiniai (atskiri) užsakymai pagal sutartyje nurodytas kainas. 2023-08-07 pardavėjas pateikė pareiškėjai sąskaitą, iš kurios matyti, jog sąskaitos suma yra 54 280 USD, o užsakomų prekių kainos yra atitinkamai 12,00 USD/NAR ir 11,20 USD/NAR, priklausomai nuo striukės modelio (su arba be kapišono). Atitinkamai už sandorio vertę buvo užpildytos visos su muitinės procedūromis susijusios deklaracijos. 2023-08-08 Pareiškėjas sumokėjo pardavėjui sąskaitoje Nr. 23HF03003 nurodytą sumą, t. y. 54.280 USD.

Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad prekių muitinę vertę nagrinėjamuoju atveju buvo galima nustatyti pagal 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas, SMK) 70 straipsnį, šiuo atveju ir turėjo būti taikoma sandorio vertė (kaina, faktiškai sumokėta už prekes). Primena, kad pareiškėja būtų jau anksčiau pateikusi Vilniaus teritorinei muitinei visus įrodymus, patvirtinančius sandorio vertę, tačiau pareiškėja negavo Vilniaus teritorinės muitinės siųstų pranešimų dėl papildomos informacijos pateikimo (lygiai kaip ir negavo Vilniaus teritorinės muitinės siųstos skundžiamos Ataskaitos), nes buvo siųsta klaidingu pareiškėjos vadovo elektroninio pašto adresu.

Muitinės departamento teigimu, ginčas kilo dėl to, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2023 m. lapkričio 20 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 3VM191997S nusprendė netaikyti pareiškėjos EID Nr. 23LTVC0100IM0FEDA0 (2023-08-10) deklaruotų prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodo ir šių prekių muitinę vertę nustatyti vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 74 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir įregistravo pareiškėjai 3 541 Eur muito, 59 Eur muitų delspinigių, bei skyrė 2 096 Eur baudą. Nesutikdama su tokiu Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu, pareiškėja pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris 2024-03-29 sprendimu Nr. 1AE-113 patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą.

Teigia, kad pareiškėja EID Nr. 23LTVC0100IM0FEDA0 (2023-08-10) deklaravo, kad ginčo prekių vertė yra 54 280 USD (10,74 Eur/NAR), tokia pati suma nurodyta komercinėje sąskaitoje Nr. 23HF03003 (2023- 08- 07) bei mokėjimo nurodyme Nr. 59 (2023-08-08), tačiau iš pateiktų sąskaitų faktūrų Nr. KLJ300006514 (2023-08-10) ir Nr. KLJ300006670 (2023-08-17) nustatyta, kad EID Nr. 23LTVC0100IM0FEDA0 (2023-08-10) nurodyta 54 280 USD prekių vertė nėra visa faktiškai sumokėta ar mokėtina už parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ginčo prekes suma, nes minėtose sąskaitose faktūrose nurodyti papildomi mokėjimai, kurie nėra įtraukti ginčo prekės muitinę vertę. Pažymi, kad EID Nr. 23LTVC0100IM0FEDA0 (2023-08-10) prekių pristatymo sąlygos – FOB, t. y. (Franko laivo denis) – pagal šį terminą pardavėjas neapmoka pagrindinio transportavimo išlaidų ir perduoda visus įsipareigojimus pirkėjui, kai prekės yra įkeliamos per laivo bortą nurodytame išsiuntimo uoste. Pardavėjas įsipareigoja pristatyti prekes į pirkėjo nurodytą laivą ir gauti muitinės leidimą išvežti prekes. Šios išlaidos neįtrauktos į ginčo prekės muitinę vertę.

Muitinės departamento nuomone, skundžiamas Muitinės departamento 2024-03-29 sprendimas Nr. 1AE-113 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2023-11-20 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 3VM191997S yra pagrįsti ir teisėti, o jų naikinti nėra pagrindo.

Dėl atlikto tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių Vilniaus teritorinė muitinė padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikytinas. Nurodė, kad nesant galimybės muitinės vertės nustatyti vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsniu, ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną 74 straipsnio 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti. Nesant galimybės pritaikyti tapačių ir panašių prekių muitinio įvertinimo metodo (nėra galimybės nustatyti ar importuotos prekės tapačios, ar panašios visais atžvilgiais, įskaitant jų kokybę, rūšį, lyginant su PREMI IS esančiais duomenimis ir nėra galimybės nustatyti ar prekės turi panašias savybes, ar atitinka jų kokybė, rūšis, reputacija rinkoje); vertės, nustatytos pagal prekės vieneto kainą (Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies c punktas), nes nepateikti duomenys apie prekių pardavimą Sąjungos muitų teritorijoje; apskaičiuotosios vertės metodo (nepateikti duomenys, kurių reikia šiai vertei nustatyti), todėl Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalyje nurodyti muitinio įvertinimo metodai netaikytini. Nesant galimybės nagrinėjamų prekių muitinę vertę nustatyti pagal Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies a, b, c ir d punktus, jų muitinė vertė nustatytina vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi, t. y. remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, t. y. naudojantis Prekių muitinio įvertinimo duomenų baze.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2023-11-20 supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 3VM1919975 ir Departamento 2024-03-29 sprendimo Nr. 1AE-113 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja iš Kinijos Liaudies Respublikos į Europos Sąjungos muitų teritoriją importavo prekes – „šiltas pilot tipo striukes iš 100 % poliesterio“, kurias deklaravo elektroninėje importo deklaracijoje (toliau – ir EID) Nr. 23LTVC0100IM0FEDA0 (2023-08-10), nurodant TARIC kodą 6201409090. Vilniaus teritorinė muitinė, patikrinusi muitiniam įforminimui pateiktus komercinius dokumentus, nustatė, kad pateikti dokumentai nepagrindžia deklaruotos sandorio vertės ir numatė pareiškėjos minėtoje EID pateiktų prekių muitinės vertės papildomą tikrinimą. Atlikusi patikrinimą, Vilniaus teritorinė muitinė 2023-11-20 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 3VM191997S nusprendė netaikyti pareiškėjos EID Nr. 23LTVC0100IM0FEDA0 (2023-08-10) deklaruotų prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodo ir šių prekių muitinę vertę nustatyti vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir įregistravo pareiškėjai 3 541 Eur muito, 59 Eur muitų delspinigių, bei skyrė 2096 Eur baudą.

Nesutikdama su minėtu Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu, pareiškėja su skundu kreipėsi į Muitinės departamentą. Skunde pareiškėja nurodė, kad prekių muitinė vertė turėjo būti nustatyta vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalimi (sandorio metodu). Pareiškėja prašė panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą dėl atsiradusios mokestinės prievolės muitinei.

Muitinės departamentas 2024-01-25 sprendimu Nr. 1AE-32 nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti ir įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus, kad skundas pateiktas nepraleidus nustatyto termino arba nurodyti aplinkybes, kurios objektyviai sutrukdė skundą Muitinės departamentui pateikti per nustatytą terminą, bei pateikti kartu su skundu ir muitinio įforminimo metu pateiktų dokumentų autentifikuotus vertimus į lietuvių kalbą. Per nustatytą terminą skundo trūkumai pašalinti, pareiškėjos skundas Muitinės departamente nagrinėtinas iš esmės.

Muitinės departamentas 2024-03-29 sprendimu Nr. 1AE-113 patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. lapkričio 20 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3VM191997S.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu ir Ataskaita, kreipėsi į teismą.

Importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti taikytini Sąjungos muitinės kodekso 70–74 straipsniai, 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas), 127–146 straipsnių, 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintų Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatos.

Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsniu, prekių muitinės vertės pagrindas, visų pirma, yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama.

Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 71 straipsnio 1 dalies e punktu, nustatant muitinę vertę pagal 70 straipsnį, prie faktiškai sumokėtos arba mokėtinos už importuojamas prekes kainos pridedamos išlaidos, patirtos prekes gabenant iki jų įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją vietos: importuojamų prekių vežimo ir draudimo išlaidos ir su importuojamų prekių vežimu susijusios krovimo ir tvarkymo išlaidos.

Vadovaujantis Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1994) VII straipsnio 2 punkto b papunkčiu, „faktine verte“ turėtų būti laikoma tokia kaina, už kurią importuojančios valstybės įstatymų nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje tokia ar panaši prekė, esant įprastiniams prekybiniams ryšiams bei ryškios konkurencijos sąlygomis, yra parduodama arba siūloma parduoti.

Pažymėtina, kad Įgyvendinimo taisyklių 140 straipsnis nustato, kad jei muitinė turi pagrįstų abejonių dėl to, ar deklaruota sandorio vertė atspindi visą sumokėtą arba mokėtiną sumą, kaip nurodyta Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalyje, ji gali paprašyti, kad deklarantas pateiktų papildomos informacijos.

Nagrinėjamu atveju, Vilniaus teritorinė muitinė raštu Nr. (9.2/46)-2VE-11032 (2023-09-21) įpareigojo pareiškėją papildomai pateikti prekių muitinę vertę pagrindžiančius dokumentus, nurodydama, kad tai galėtų būti: sutartis, pasirašyta su prekių pardavėju; prekių siuntėjo eksporto deklaracija ir kt. dokumentai.

Pareiškėja nei Vilniaus teritorinei muitinei, nei Muitinės departamentui minėtų ar kitų dokumentų, pagrindžiančių ginčo prekių mutinę vertę, nepateikė. Pareiškėja skunde Muitinės departamentui nurodė, kad nėra gavusi iš muitinės išsiųstų pranešimų, tačiau ir kartu su skundu Muitinės departamentui muitinę vertę pagrindžiančių dokumentų (kurie taip pat nurodyti ir skundžiamoje Ataskaitoje) taip pat nepateikė.

Nagrinėjamu atveju palyginus ginčo prekių sandorio vertę su kitų importuotojų deklaruotomis panašių prekių sandorio vertėmis, sukauptomis Muitinės departamento PREMI IS, sutiktina, kad tikrinamoje EID deklaruota prekės muitinė vertė yra ženkliai mažesnė.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2016-06-16 byloje C-291/15 suformuota nuomonė, kad sandorio vertė turi atspindėti realią importuotų prekių ekonominę vertę ir muitinė gali nepripažinti deklaruotos vertės muitine verte, kai manoma, kad deklaruota sandorio vertė palyginti su patikrintų panašių importuojamų prekių pirkimo kainų statistiniu vidurkiu, yra neįprastai maža. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento 140 straipsniu, ESTT 2016-06-16 byloje C-291/15, suformuota nuomone, ginčo prekių muitiniam vertinimui netaikytinas sandorio vertės metodas.

Kaip jau minėta, pareiškėja EID Nr. 23LTVC0100IM0FEDA0 (2023-08-10) deklaravo, kad ginčo prekių vertė yra 54 280 USD (10,74 Eur/NAR), tokia pati suma nurodyta komercinėje sąskaitoje Nr. 23HF03003 (2023- 08- 07) bei mokėjimo nurodyme Nr. 59 (2023-08-08), tačiau iš pateiktų sąskaitų faktūrų Nr. KLJ300006514 (2023-08-10) ir Nr. KLJ300006670 (2023-08-17) nustatyta, kad EID Nr. 23LTVC0100IM0FEDA0 (2023-08-10) nurodyta 54 280 USD prekių vertė nėra visa faktiškai sumokėta ar mokėtina už parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ginčo prekes suma, nes sąskaitose-faktūrose nurodyti papildomi mokėjimai, kurie nėra įtraukti į pareiškėjos EID deklaruotą ginčo prekės muitinę vertę.

Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 140 straipsnio 2 dalimi, jei abejonių nepavyksta išsklaidyti, muitinė gali nuspręsti, kad prekių vertė negali būti nustatoma pagal Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei įvertinus ginčo medžiagą, matyti, kad pareiškėja neišsklaidė abejonių dėl deklaruotos prekių muitinės vertės pagrįstumo. Atitinkamai, jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsniu, ji turi būti nustatoma paeiliui taikant kiekvieną 74 straipsnio 2 dalies punktą nuo (a) iki (d) punktus iki pirmojo punkto, pagal kurį šią vertę įmanoma nustatyti. Nesant galimybės pritaikyti tapačių ir panašių prekių muitinio įvertinimo metodo (nėra galimybės nustatyti ar importuotos prekės tapačios visais atžvilgiais, įskaitant jų kokybę, rūšį, lyginant su Muitinės departamento PREMI IS esančiais duomenimis ir nėra galimybės nustatyti ar prekės turi panašias savybes, ar atitinka jų kokybė, rūšis, reputacija rinkoje), vertės, nustatytos pagal prekės vieneto kainą (nepateikti duomenys) ir apskaičiuotosios vertės metodo (nepateikti duomenys), todėl Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalyje nurodyti muitinio įvertinimo metodai netaikytini. Nesant galimybės nagrinėjamų prekių muitinę vertę nustatyti pagal Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies a, b, c ir d punktus, jų muitinė vertė nustatytina vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi, t. y. remiantis duomenimis, surinktais importuojančioje šalyje.

Remiantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies (a) punktu, Sutarties dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo 7 straipsniu bei šio straipsnio pastabose išdėstytomis nuostatomis ir Taisyklių 44.2 punktu, pareiškėjos importuotų prekių, deklaruotų EID Nr. 23LTVC0100IM0FEDA0 (2023-08-10), muitinė vertė nustatyta naudojant duomenis, kuriuos galima gauti importuojančioje šalyje. Remiantis Muitinės departamento PREMI IS sukauptais duomenimis, taikant mažiausią vertę iš atrinktų alternatyvių verčių – 17,17 EUR/NAR.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis nurodytais teisės aktais, Muitinės departamentas pagrįstai nusprendė, kad Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. lapkričio 20 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 3VM191997S yra pagrįsta ir priimta laikantis teisės aktų nuostatų.

Įvertinęs galiojantį teisinį reguliavimą, byloje nustatytas aplinkybes, teismas pritaria atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicijoms, jog nustačius, kad iš pareiškėjos pateiktų sąskaitų faktūrų, pagal EID Nr. 23LTVC0100IM0FEDA0 nurodytą 54 280 USD prekių vertę, įvertinus FOB pristatymo sąlygas, buvo pagrįstai vertinta, kad sąskaitose-faktūrose nurodyti papildomi mokėjimai nėra įtraukti į ginčo prekės muitinę vertę, pardavėjo neapmokėtos pagrindinio transportavimo išlaidos, kurias turėjo apmokėti pirkėjas, nebuvo įtrauktos skaičiuojant ginčo prekių muitinę vertę. Todėl nesant galimybės nustatyti prekių muitinę vertę pirmesniais muitinio įvertinimo metodais, pareiškėjai nepateikus papildomų įrodymų, galinčių patvirtinti prekių muitinę vertę, ginčo prekių muitinė vertė buvo pagrįstai nustatyta, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 1 dalį, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, t. y. pagal PREMI IS esančias importuotų tapačių ar panašių ne Sąjungos prekių sandorio vertes.

Teismas daro išvadą, jog skundžiama Ataskaita ir Sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, priimti įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjos skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas nepasisako ir jų nevertina. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Ž. T. Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mitadeksas LT“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.