Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. T., jo atstovui advokatui Nerijui Katiliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) vadovas A. T. (toliau – vadovas) sušaukė tris visuotinius akcininkų susirinkimus: 2018 m. balandžio 23 d. 16:30 val., 2018 m. birželio 4 d. 15 val., ir 2019 m. balandžio 30 d. 10 val., apie tai tinkamai neinformavęs kito akcininko G. S., dėl ko jis nedalyvavo nurodytuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Šiais veiksmais A. T. pažeidė Lietuvos Respublikos Akcinių Bendrovių įstatymo (toliau- ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatytas akcininko neturtines teises.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. T. atstovas advokatas Nerijus Katilius paaiškino, kad A. T. kaltės nepripažįsta, todėl prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Atstovas paaiškino, kad 2018 m. balandžio 23 d., 2018 m. birželio 4 d., ir 2019 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo metu bei šiuo metu galiojančioje ABĮ 4 straipsnio 7 dalyje yra numatyta, kad „Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos, jo šaukimo tvarkos, kitų bendrovės organų kompetencijos irsiu organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarkos, bendrovės įstatų keitimo tvarkos įstatuose nurodyti nebūtina, jeigu tvarka ir kompetencija nesiskiria nuo šiame įstatyme nustatytųjų ir apie tai nurodoma pačiuose įstatuose". Šiuo metu galiojantys (duomenys neskelbtini) Įstatai neaptaria visuotinio akcininku susirinkimo sušaukimo tvarkos, todėl minėtų susirinkimų sušaukimą reglamentuoja ABĮ 26 straipsnio 4 dalis, kuri numato, kad „Pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos ." Pareiškėjas neginčija, kad apie visus tris susirinkimus buvo paskelbta VĮ „Registrų centras" informaciniuose leidiniuose, todėl mano, kad (duomenys neskelbtini), šaukdama visuotinius akcininkų susirinkimus tinkamai apie jų sušaukimą informavo bendrovės akcininkus. Atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas nesutinka su pareiškime pateikiamomis (duomenys neskelbtini) Įstatų 14, 15 ir 16 punktų interpretacijomis bei padaryta išvada, kad apie visuotinius akcininkų susirinkimus bendrovės akcininkai turėjo būti informuoti pasirašytinai arba registruotu paštu. Išvadą dėl tokių motyvų nepagrįstumo verčia daryti faktinės aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta 2016-06-26. Bendrovės steigimo metu galiojusio ABĮ 4 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta, kad „Uždarosios akcinės bendrovės pavyzdinius įstatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija." (duomenys neskelbtini) steigėjai, pasinaudodami pastarąja ABĮ nuostata, pasitvirtino pavyzdinę bendrovės įstatų redakciją, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014-10-23 įsakymu Nr. 4-760 „Dėl uždarųjų akcinių bendrovių pavyzdinių steigimo akto, steigimo sutarties formų ir pavyzdinių įstatų patvirtinimo". Pastaruoju norminiu dokumentu Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtintų pavyzdinių įstatų 15 ir 16 punktai negali būti keičiami, todėl jei būtų laikomasi pareiškime nurodytos logikos, kad būtent pastarieji punktai nustato, kaip bendrovė turi informuoti apie visuotinius akcininkų susirinkimus, tai tektų daryti išvada, kad jau Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtintuose įstatuose bendrovei buvo apribota teisė apie visuotinius akcininkų susirinkimus skelbti vienu iš ABĮ 26 straipsnio 4 dalyje numatytu būdu - apie susirinkimo sušaukimą viešai paskelbiant įstatuose nurodytame šaltinyje. Taip pat nesutinka su prielaida, kad pranešimas apie visuotinį akcininkų susirinkimą negali būti laikomas viešu pranešimu, todėl jo paskelbimas negalimas Įstatų 14 straipsnio nurodytame leidinyje. Tokios prielaidos nepagrįstumą patvirtina lingvistinė ABĮ 26 straipsnio 4 dalies analizė, nes minėtame straipsnyje yra nurodoma, kad pranešimas apie visuotinį akcininkų susirinkimą laikytinas viešu pranešimu, t. y. minėta ABĮ norma konstatuoja, kad „Pranešimas apie visuotinio akcininku susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje.“ Dėl šių priežasčių, akivaizdu, kad būtent (duomenys neskelbtini) įstatų 14 straipsnyje įtvirtinta, kuriame viešame leidinyje gali būti skelbiama apie bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą.

Lietuvos Respublikos ANK 119 straipsnis numato administracinę atsakomybę už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimą. ANK 119 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už įstatymuose nustatytos informavimo apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimą. Ši veika įstatymo leidėjo apibrėžiama blanketine teisės norma, todėl norint patraukti juridinių asmenų vadovus ar kitus asmenis administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnį, būtina nustatyti, kad A. T., veikdamas kaip (duomenys neskelbtini) vadovas, netinkamai akcininkus informavo apie akcininkų susirinkimo sušaukimą. Pagal LR CK 2.88 straipsnio 1d. sudarant Akcininkų sutartį A. T. veikė ne kaip bendrovės vadovas, o kaip bendrovės dalyvis, todėl Akcininkų sutarties pažeidimo atveju jam gali būti taikoma sutartyje numatyta civilinė atsakomybė, bet negali būti taikoma administracinė nuosavybė. Akcininkų sutartyje iš viso nėra aptarta, kaip akcininkai turi būti informuojami apie šaukiamą akcininkų susirinkimą. Pareiškėjo cituojamas Akcininkų sutarties 12.1 punktas nustato akcininkų sutarties šalių susirašinėjimo tvarką ir jokiu būdu neapibrėžia bendrovės veiklos tvarkos. Atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo nuomone, bendrovė apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą savo akcininkus gali informuoti viešai, apie tai paskelbiant įstatuose nurodytame šaltinyje.

Pareiškėjas G. S. ir jo atstovas advokatas Dainius Kenstavičius pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad pareiškėjas su sutuoktine turi 33 procentus (duomenys neskelbtini) akcijų, A. T. su sutuoktine turi 67 procentus akcijų. Anksčiau akcininkų buvo daugiau. Šiuo metu bendrovės direktorius yra A. T.. Nuo 2017 m. vasaros bendrovei faktiškai pradėjo vadovauti A. T., o oficialiai bendrovės vadovu jis paskirtas 2018 m. pradžioje. Nuo to laiko tarp G. S. ir A. T. formavosi konfliktiniai santykiai, jie pradėjo faktiškai nebebendrauti ir G. S. nebuvo teikiama informacija apie bendrovės veiklą bei pranešama apie visuotinių akcininkų susirinkimų organizavimą. Nors paskutinius du metus pareiškėjas A. T. rašė įvairius raštus, susijusius su bendrovės veikla, tačiau į tai buvo nereaguojama. Kol pareiškėjas buvo bendrovės vadovu, dėl visuotinių akcininkų susirinkimų organizavimo bendrovėje buvo susiformavusi praktika, kad visi akcininkai apie planuojamą sušaukti susirinkimą buvo informuojami siunčiant pranešimus elektroniniais laiškais, dažnai visi susirinkime spręstini klausimai visiems akcininkams susirinkus buvo derinami žodžiu. Vadovu tapus A. T. pareiškėjui nebuvo pranešta apie pasikeitusią informavimo apie surinkimų organizavimą tvarką, todėl pareiškėjas netikrino VĮ „Registrų centro“ informacinių leidinių, manydamas, jog jiems sukonfliktavus susirinkimai nevyksta. Tik 2019 m. pareiškėjui negaunant iš A. T. jokios informacijos, buvo kreiptasi į teisininką, kurio pagalba buvo patikrinti VĮ „Registrų centro“ informaciniai leidiniai, iš kurių nustatyta, jog juose buvo skelbiama apie tris bendrovės visuotinius akcininkų susirinkimus. Nei apie vieną iš jų pareiškėjui nebuvo žinoma, nebuvo žinoma kokie klausimai juose buvo planuojami spręsti bei kokie buvo priimti sprendimai, todėl pareiškėjas mano, kad tuo buvo pažeistos jo, kaip akcininko, neturtinės teisės gauti informaciją apie bendrovės veiklą, pelną ar nuostolius.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: (duomenys neskelbtini) akcininko G. S. pareiškimas apie padarytą administracinį nusižengimą (b. 1. 1-4); atstovavimo sutartis (b. l. 5); (duomenys neskelbtini) akcininkų sutartis (b. l. 6-19); (duomenys neskelbtini) įstatai (b. l. 20-21); VĮ Registrų centro standartiniai išrašai apie (duomenys neskelbtini) su istorija (b. l. 7-10); (duomenys neskelbtini) visuotinio informaciniai leidiniai (b. l. 22-24); VĮ Registro centro juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas (b. l. 25-27); pareiškėjo G. S. prašymas A. T. dėl informacijos apie 2017, 2018 ir 2019 m. visuotinių akcininkų susirinkimo sušaukimą (b. l. 28, 29); elektroninis susirašinėjimas dėl akcininkų susirinkimo (b. l. 30); pranešimas (b. l. 31); 2017 m. balandžio 24 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas (b. l. 32-33); 2017 m. gegužės 5 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas (b. l. 34-35); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 3 metus, iš kurio matyti, kad A. T. turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 41-48).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už <.. .> uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, <...> nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams, <...> dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams, <...> ar kitų įstatuose (statutuose) numatytųjų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų, <...> turtinių teisių pažeidimą (draudimą ar kliudymą perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymą ar dividendų neišmokėjimą nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimą ar trukdymą gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimą į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

Ši veika įstatymo leidėjo apibrėžiama blanketine teisės norma, todėl norint patraukti juridinių asmenų vadovus administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti teisės aktų pažeidimą.

Byloje nustatyta, kad G. S. su sutuoktine I. S. priklauso - 33 procentai (duomenys neskelbtini) akcijų, vadovui A. T. su sutuoktine A. T. – 67 procentai. Taigi, pareiškėjas G. S. atitinka asmens, turinčio teisę teikti pareiškimą dėl ANK 119 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, reikalavimus.

ABĮ 16 straipsnyje yra numatytos neturtinės akcininkų teisės. Nurodyto straipsnio 1 dalies 1,2, 3 ir 4 punktuose numatyta, jog akcininkai turi teisę dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais; pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; gauti šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę.

ABĮ 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Bendrovės valdyba, bendrovės vadovas, asmenys ar institucija, priėmę sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, pateikia bendrovei informaciją ir dokumentus, reikalingus pranešimui apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą parengti.

Byloje nustatyta, jog 2018 m. kovo 31 d. VĮ „Registrų centras“ informaciniame leidinyje Nr. 2018-090 buvo paskelbta, kad eilinis visuotinis bendrovės akcininkų susirinkimas vyks 2018 m. balandžio 23 d. 16:30 val.; 2018 m. gegužės 10 d. VĮ „Registrų centras“ informaciniame leidinyje Nr. 2018-130 buvo paskelbta, kad (duomenys neskelbtini) neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas vyks 2018 m. birželio 4 d. 15 val.; 2019 m. balandžio 4 d. VĮ „Registrų centras“ informaciniame leidinyje Nr. 2019-094 buvo paskelbta apie visuotinį bendrovės akcininkų susirinkimą, kuris vyks 2019 m. balandžio 30 d. 10 val., kas patvirtina, jog pranešimai apie visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą buvo viešai paskelbti įstatuose nurodytame šaltinyje (Įstatų 14 p., kuriame numatyta, jog kai Bendrovės pranešimai turi būti paskelbti viešai, jie skelbiami VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“). Įstatų 15 p. numatyta, jog kiti Bendrovės pranešimai akcininkams ir kitiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba nedelsiant išsiunčiami adresatui registruotu laišku ar įteikiami pasirašytinai. ABĮ 26 straipsnio 4 dalyje numatyti trys galimi pranešimo apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą akcininkų informavimo būdai: pirmas būdas - viešas paskelbimas įstatuose nurodytame šaltinyje, antras - įteikimas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ir trečias – išsiųsta registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Ši Įstatymo norma patvirtina, kad bendrovės valdyba, bendrovės vadovas, asmenys ar institucija, priėmę sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, turi teisę parinkti tokį alternatyvų akcininkų informavimo apie organizuojamą susirinkimą bei jo organizavimo būdą, kuris užtikrintų galimybę kiekvienam akcininkui realizuoti savo neturtinę teisę – teisę dalyvauti aukščiausio bendrovės valdymo organo – visuotinio akcininkų susirinkimo – darbe, ką ir numato ABĮ 16 straipsnis. Taigi tais atvejais, kai dispozityvi įstatymo norma teisinių santykių subjektams suteikia diskrecijos teisę, t. y. teisę veikti savo nuožiūra ir patiems reguliuoti savo santykius tarpusavio susitarimais, teisinių santykių subjektai privalo vadovautis bendraisiais teisės principais, t. y. teisingumo, sąžiningumo ir protingumo. Visuotiniame akcininkų susirinkime yra sprendžiami svarbiausi su bendrovės veikla sprendžiami klausimai, todėl bendrovės vadovas bei akcininkas, nusprendęs sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, turi išnaudoti visus racionalius būdus informuoti kitą akcininką apie vyksiantį susirinkimą, o ne tik formaliai laikytis įstatuose įtvirtintos nuostatos apie galimybę informaciją paskelbti dienraštyje.

Sprendžiant bendrovės vadovo A. T. atsakomybės klausimą, būtina nustatyti ar tokiu paskelbimo būdu buvo pasiektas pagrindinis informavimo apie šaukiamą akcininkų susirinkimą tikslas – ar buvo pranešta vieninteliam akcininkui G. S. kokie klausimai buvo planuojami susirinkimuose svarstyti, kad jis būtų turėjęs realią galimybę juos išanalizuoti ir atsakingai pasiruošti įgyvendinti teisę balsuoti (priimti nutarimai negali būti žalingi bendrovei ar jos akcininkams), būtina detaliai įvertinti, ar pareiškėjas realiai turėjo galimybę susirinkimų metu išreikšti savo valią esminiais bendrovės veiklos, tame tarpe ir finansiniais, klausimais. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai akcininkų yra daug, racionaliausias būdas yra pranešimą apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą viešai paskelbti įstatuose nurodytame dienraštyje. Kai akcininkų yra keletas, paprastai taikomas kitas ABĮ įtvirtintas pranešimo įteikimo būdas – pranešimas išsiunčiamas registruotu laišku arba įteikiamas kiekvienam akcininkui pasirašytinai. Iš pareiškėjo G. S. paaiškinimo bei jo pateiktų rašytinių įrodymų ( b. l. 30, 31, 32-33, 34-35) matyti, kad tuo metu, kai jis buvo bendrovės vadovu, dėl visuotinių akcininkų susirinkimų organizavimo bendrovėje buvo susiformavusi praktika, kad visi akcininkai apie planuojamą sušaukti susirinkimą buvo informuojami siunčiant pranešimus elektroniniais laiškais, dažnai visi susirinkime spręstini klausimai visiems akcininkams susirinkus buvo derinami žodžiu. Vadovu tapus A. T., pareiškėjui nebuvo pranešta apie pasikeitusią informavimo apie surinkimų organizavimą tvarką, todėl pareiškėjas netikrino VĮ „Registrų centro“ informacinių leidinių, manydamas, jog jiems sukonfliktavus susirinkimai nevyksta. Byloje nustatyta, kad viešai buvo skelbiama apie tris visuotinius akcininkų susirinkimus, ir nei viename iš jų pareiškėjas nedalyvavo. Iš pareiškėjo paaiškinimų, ko nepaneigė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. T., jau nuo 2017 m. pabaigos tarp G. S. ir A. T. buvo susiformavę pakankamai priešiški santykiai ir jų bendravimas praktiškai buvo nutrūkęs. Iš pareiškėjo paaiškinimo matyti, kad apie organizuotus tris visuotinius akcininkų susirinkimus jis sužinojo tik kreipęsis teisinės pagalbos į kvalifikuotą teisininką. Taigi nustatyta, jog bendrovės vadovas A. T. neišnaudojo visų galimybių tinkamai informuoti pareiškėją apie šaukiamus tris visuotinius akcininkų susirinkimus ir nesudarė realių galimybių antrajam akcininkui G. S. nevaržomai, operatyviai ir be neprotingų papildomų pastangų gauti informaciją apie šaukiamus susirinkimus bei jam nebuvo sudarytos būtinos sąlygos įgyvendinti akcininko neturtines teises, susijusias su visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimu ir tinkamu dalyvavimu jame.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vadovas A. T. nesilaikė (duomenys neskelbtini) visuotinio susirinkimo šaukimo tvarkos, tuo pažeidė pareiškėjo G. S. neturtines teises ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

A. T. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių, A. T. skirtina minimalaus dydžio administracinė nuobauda, numatyta ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nenustatyta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. T. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 480 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank", įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalimi).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 , 2 dalys).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.