Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. (toliau – A. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant A. K. sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies a) papunkčiu, A. K. paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė pakeista 30 (trisdešimties) dienų laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu A. K. paskirtos galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės ir 10 MGL dydžio baudos pridėta dalis Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžiu A. K. paskirtos bausmės, paskiriant jam galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę, ir 10 MGL (500 eurų) dydžio baudą. Į galutinę subendrintą bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendį.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo striukės kairėje kišenėje laikė du folijos gniužulėlius, kuriuose buvo narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė 0,789 g (9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 16,6 procento), kol 2018 m. birželio 24 d. apie 15 val. 40 min. prie (duomenys neskelbtini), šią medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo A. K. gynėja advokatė V. Smolenskienė pritarė nuteistojo apeliacinio skundo prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, nesutikdama su nuteistojo A. K. apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama A. K. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai analizuojamu atveju išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su A. K. paskirta bausme, prašant ją sušvelninti, remiantis jo apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

9. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmę A. K. apylinkės teismas atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas), įvertino ir A. K. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje nuteistasis buvo teistas 6 kartus, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praeityje buvo baustas ir administracine tvarka, (duomenys neskelbtini) yra registruotas dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimų vartojant kelis narkotikus. Spręsdamas A. K. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, apylinkės teismas taip pat įvertino vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas A. K. skyrė griežčiausią BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintą bausmės rūšį – areštą, nustatydamas maksimalų jos dydį. Nors apeliaciniu skundu A. K. nesutinka su šios bausmės jam paskyrimu, tačiau, įvertinus nuteistajam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, spręsti, jog skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu A. K. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar neproporcinga nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumui, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, jog remiantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

10. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo motyvais ir A. K. paskirtos bausmės rūšimi bei dydžiu, visų pirma pažymėtina, kad bylos duomenimis, A. K. teistumai siekia dar 2016 metus, kai šis dar buvo nesulaukęs pilnametystės. Praeityje jo atžvilgiu buvo taikomos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas, bauda), tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau, įvertinus tolesnius nuteistojo teistumus, akivaizdu, kad teigiamos įtakos A. K. elgesiui tai neturėjo, jis ir toliau darė įvairaus pobūdžio, pavojingumo ir sunkumo nusikalstamas veikas, už ką jam buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, jų vykdymą atidedant. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje nuteistasis buvo ne tik teistas, bet ir baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 136-137), o skundžiamu teismo nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines A. K. nuostatas, neigiamą jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog A. K. nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, ką visiškai pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu konstatavo ir apylinkės teismas.

11. Atmetant nuteistojo apeliacinį skundą svarbu paminėti ir tai, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra susijusi su neteisėtu disponavimu narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis. Tuo tarpu bylos duomenimis, nuo 2014 m. vasario 14 d. A. K. yra įrašytas į (duomenys neskelbtini), kur jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas vartojant kelis narkotikus, žalingas vartojimas (1 t., b. l. 144), kas įvertinus skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tolimesnis narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimas skatina nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį.

12. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai dėl jo darbo. Ši aplinkybė egzistavo ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau atsižvelgiant į skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jos pavojingumą bei įvykdymo aplinkybes, neabejotina, jog jokios teigiamos įtakos A. K. nusikalstamo elgesio užkardymui ji neturėjo, todėl abejotina, jog darbo egzistavimas ir šiuo atveju, paskyrus asmeniui švelnesnę bausmę, galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo galimo pakartotinio nusikalstamo elgesio.

13. Švelninti nuteistojo teisinę padėtį paskiriant jam švelnesnę bausmę teisėjų kolegijai neleidžia ir tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos A. K. pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto, kadangi šios aplinkybės jau buvo įvertintos skundžiamu nuosprendžiu, pripažįstant jas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl vertinti jas pakartotinai ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę tais pačiais motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Juo labiau, jog atsižvelgiant į nuteistojo prisipažinimą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdų jo gailestį dėl padaryto, baudžiamoji byla A. K. atžvilgiu pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o galutinė jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu.

14. Visumos šių aplinkybių pagrindu abejonių pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos bausmės griežtumu, aukštesniajam teismui nekyla. Ši bausmė analizuojamu atveju nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. Atmetant nuteistojo apeliacinį skundą pažymėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta arešto bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies a) papunkčiu, buvo bendrinama su Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu A. K. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme bei 10 MGL dydžio bauda, parenkant nuteistajam palankesnį dalinio bausmių sudėjimo bendrinimo būdą. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo paskirtą galutinę subendrintą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą bei neteisingą, vėlgi nėra jokio teisinio pagrindo.

15. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti A. K. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje taip pat nenustatyta.

15.1. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

15.2. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek A. K. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo buvusius teistumus bei praeityje taikytas švelnesnio pobūdžio bausmes, menkas pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, juolab, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika buvo įvykdyta kiek ankščiau jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Ši išvada darytina įvertinus dar ir tai, kad praeityje A. K. atžvilgiu jau buvo ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Tuo tarpu taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Kartu pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti A. K. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, teisinio pagrindo nėra.

16. Nepaisant aukščiau išdėstytų aplinkybių, kurių pagrindu keisti A. K. paskirtos bausmės rūšį ar dydį, teisinio pagrindo nėra, vis tik pažymėtina, jog pripažindamas nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl ši nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto įstatymo. Konstatuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Pažymėtina, kad pripažįstant asmenį recidyvistu, turi būti nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, todėl sudėtine nusikaltimų recidyvo dalimi negali būti laikomi asmens teistumai už baudžiamuosius nusižengimus, už kurio padarymą A. K. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Tačiau, įvertinus aukščiau išdėstytas A. K. charakterizuojančias aplinkybes, šis skundžiamame nuosprendyje padarytos klaidos ištaisymas nesuponuoja pagrindo nuteistajam skirti švelnesnę bausmę, nei apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 1 d. nuosprendį: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti A. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, jog nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Likusią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.