Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui, gynėjui advokatui Mykolui Vytautui Kazlauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. K. skundą dėl 2011-05-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas G. K. skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. balandžio 8 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-04-18 Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas G. K. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2011-04-08 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti, gynėjas advokatas prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2011 m. balandžio 8 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra pagrįsti ir teisėti, priimti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso normų reikalavimų. Tiek prokuroro nutarime, tiek skundžiamoje teismo nutartyje išsamiai ir aiškiai išdėstyti ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Tačiau pažymėtina, kad proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.

Nagrinėjamu atveju 2011-04-08 prokuroro nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors G. K. skunde ir teigia esant Panevėžio apygardos teismo posėdžių sekretorės J. Žukauskienės veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. požymių, kurie, pareiškėjo nuomone, pasireiškė tuo, kad teismo posėdžių sekretorė J. Žukauskienė neviešame teismo posėdyje darė jo baigiamųjų kalbų, prašymų atlikti papildomą įrodymų tyrimą ir įrodymų tyrimo garso įrašus, tačiau skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių teismo posėdžių sekretorės J. Žukauskienės veiksmuose esant kokių nors nusikalstamų veikų požymių, kas atitinkamai sąlygoja atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą.

BK 228 str. numato atsakomybę už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui ir dėl tokių nusikalstamų veikų sukeliama didelė žala valstybei, tarptautinei viešąjai organizacijai, fiziniam ar juridiniam asmeniui. Didelės žalos požymis būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad baudžiamoji byla Nr. 1A-3/2011, kurioje G. K. yra kaltinamasis, Panevėžio apygardos teisme dar neišnagrinėta. Skundą nagrinėjantis teismas dar kartą pažymi, kad bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos išdėstytos LR BPK XIX skyriuje. Konkrečiai tai, kas susiję su skunde išdėstytomis aplinkybėmis, reglamentuojama šio skyriaus atskiruose straipsniuose. Bylos nagrinėjimui teisme vadovauja ir posėdžio tvarką teismo posėdžių salėje užtikrina teisiamojo posėdžio pirmininkas (LR BPK 241 str., 258 str. 3 d.). Todėl skundą nagrinėjantis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytai pozicijai, kad, jei nagrinėjant bylą Panevėžio apygardos teisme būtų buvusi pažeidžiama teismo posėdžio tvarka, šį klausimą būtų išsprendęs teismo posėdžio pirmininkas.

Teismo posėdžio garso įrašo paskirtis – užfiksuoti teismo posėdžio eigą ir, esant poreikiui, jo pagalba atlikti Teismo darbo (teismo posėdžio metu) administracinę kontrolę. Skundą nagrinėjančiam teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog Panevėžio apygardos teisme vykusių baudžiamosios bylos Nr. 1A-3/2011 posėdžių metu būtų pažeistos pareiškėjo teisės, dėl ko galėjo atsirasti atitinkami padariniai, sukėlę didelę žalą valstybei ar apeliantui. Pats apeliantas nenurodo, kad dėl skunde minimos galimos nusikalstamos veikos būtų patyręs žalos. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu baudžiamoji byla Nr. 1A-3/2011 dar neišnagrinėta, o pareiškėjo nesutikimas su teismo posėdžių sekretorės veiksmais galės būti realizuojamas susipažįstant su teismo posėdžio protokolu, su kuriuo jis galės susipažinti bei išreikšti savo pastabas per tris dienas po jo surašymo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas dėl G. K. skunduose nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai.

Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta, todėl naikinti ją ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2011-04-08 nutarimą skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. K. skundą atmesti ir palikti galioti 2011-05-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Tomas Zdanavičius