- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-04-30
- Bylos Nr.
- AN2-78-300/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2017 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 40ANN-94523323-17 S. Č. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 75 Eur baudą. S. Č. administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas už tai, kad jis vairuodamas krovininį automobilį „Iveco 65C15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio didžioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t., bet ne didesnė kaip 12 t., 2017 m. sausio 31 d. 7.44 val. ties Vaidoto g. 1, Šiauliuose, norėjo sukti į minėto pastato dešinėje esantį kiemą, dėl savo vairuojamos transporto priemonės gabaritų negalėjo to padaryti nuo jo važiavimo krypties eismo juostos kraštinės padėties, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, iš priešingos krypties eismo juostos suko į dešinę, keisdamas važiavimo kryptį, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 107 punktą, nepraleido kitos paskui krovininį automobilį tiesiai ta pačia kryptimi Vaidoto–Tilžės gatvių sankryžos link arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto važiuojančios transporto priemonės „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo D. V., priekinio bamperio dešine puse kliudė šią transporto priemonę ir apgadino lengvojo automobilio kairio šono galinę dalį (užpakalines kairės pusės duris, užpakalinį kairės pusės sparną), krovininio automobilio dešinio šono priekinę dalį (priekinį bamperį, priekinio dešinės pusės rato varžtą).
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Institucijos nutarimu pažeidėjas S. Č. pateikė skundą, prašydamas administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti, Institucijos nutarimą panaikinti, nes eismo įvykis kilo ne dėl jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja, teismo posėdyje ištyrusi byloje surinktus įrodymus, pripažino, kad Institucijos 2017 m. balandžio 10 d. nutarimu yra nepagrįstas ir todėl panaikino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto G. G. 2017 m. balandžio 10 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį S. Č. atžvilgiu nutraukė. Teismas tokį sprendimą grindė tuo, kad nukentėjusysis D. V. pats neadekvačiai įvertino įvykio situaciją, nes, teisėjos nuomone, pagal bonus pater familias (liet, protingo, apdairaus žmogaus) elgesio standartą, ketinantis sukti į kairę vairuotojas nesielgtų taip, kaip elgėsi krovininio automobilio „Iveco“ vairuotojas (S. Č.). Skundžiamame nutarime pažymima, kad Vaidoto gatvės gale yra betono salelė ir eismo juosta iš kairės pusės susiaurėja, todėl ruošiantis posūkiui į kairę nerekomenduotina prieš prekybos centrą rikiuotis prie pat kairiojo eismo juostos krašto ar juo labiau kirsti skiriamąją juostą, nes automobilis, užvažiavęs ant skiriamosios juostos ir važiuodamas ta pačia trajektorija tiesiai, atsitrenktų į betono salelę su kelio ženklu. Dėl to teisėja padarė išvadą, kad nukentėjusysis D. V. neturėjo pagrindo manyti, jog priekyje važiuojančio krovininio automobilio „Iveco“ vairuotojas S. Č. ketina sukti į kairę – priešingai, teisėjos įsitikinimu, jeigu didelių gabaritų krovininio automobilio (su prekybos centro „Iki“ skiriamaisiais ženklais) vairuotojas netoli įvažiavimo į prekybos centro „Iki“ kiemą ženkliai mažina greitį ir iš dalies kerta brūkšninę liniją, vienintelė protinga išvada ta, kad jis ketina sukti į dešinę, t. y. į kiemą. Dėl to apylinkės teismas darė išvadą, kad iš paskos krovininiam automobiliui važiuojantis vairuotojas D. V. turėjo numatyti tokį „Iveco“ vairuotojo S. Č. manevrą ir pasirinkti tinkamą greitį, būti pasirengęs stabdyti (KET 127–128 punktai). Taigi, apylinkės teismas nusprendė, kad automobilis ,,Opel Omega“, vairuojamas D. V., užstojo kelią krovininiam automobiliui „Iveco“, vairuojamam S. Č., nes pastarasis šioje situacijoje turėjo pirmumo teisę užbaigti dešinio posūkio manevrą.
Aukštesnės instancijos teismui pateiktu apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-11-900/2018, ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – palikti galioti Šiaulių apskrities VPK KPT AVEĮTS vyresniojo specialisto G. G. 2017 m. balandžio 10 d. priimtą nutarimą Nr. 40ANN-94523323-17.
Skunde pažymima, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus ekspertas E. G. pasisakydamas apie 2017 m. gruodžio 1 d. ekspertizės aktą, kuriuo buvo konstatuota, jog pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui techniniu požiūriu buvo ta, kad krovininio automobilio „Iveco“ vairuotojas S. Č. sudarė kliūtį arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto važiavusio lengvojo automobilio „Opel Omega“ judėjimui, bet teismas nesirėmė šia specialisto išvada ir padarė visiškai priešingą, jos nepagrįsdamas ir nenurodydamas, kokios teismo nustatytos aplinkybės įrodo specialisto (eksperto) nustatytų aplinkybių prieštaringumą, taip pat nemotyvuodamas, kodėl šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis paremti įrodymai yra svaresni už specialisto (eksperto) išvadą.
Institucijos nuomone, ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose. Nagrinėjamoje byloje pateikta tik viena eksperto išvados dalis, kurioje vertinami „Opel Omega“ vairuotojo veiksmai, yra sąlyginė, tačiau kita jos dalis, kurioje vertinama pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, yra neprieštaringa kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl yra objektyvi bei pagrįsta.
Taip pat skunde Institucija teigia, kad skundžiamame nutarime teismo išdėstytos išvados nepagrįstos, prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims – eksperto E. G. bei nukentėjusiojo parodymams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad Institucija ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pritaria Institucijos skundo argumentams ir 2017 m. balandžio 10 d. nutarime Nr. 40ANN-94523323-17 padarytoms išvadoms, kad S. Č., pažeisdamas KET 107 punkto reikalavimus, sukėlė eismo įvykį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.
Analizuojant administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamo nutarimo turinį matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės nagrinėjamos situacijos įvertinimui ir asmens kaltės nustatymui buvo ištirtos, tačiau teismo padarytos išvados neatitinka nustatytų bylos aplinkybių. Savo skunde Institucija nenurodė jokių aplinkybių ar duomenų, kurių nebūtų tyręs ar vertinęs apylinkės teismas, nes visa tai aptarta skundžiamame nutarime, todėl nėra būtinybės tą patį detaliai aptarinėti ir šiame nutarime.
Pirmiausia pažymėtina, kad S. Č. visos administracinės teisenos metu, neigdamas savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio, tikino, jog KET reikalavimus pažeidė ne jis, o kito automobilio vairuotojas D. V., nes pastarasis, neva, automobiliu ,,Opel Omega“ važiuodamas tarp dešinės pusės kelkraščio ir jo vairuojamo automobilio ,,Iveco“, kuriuo jis atlikinėjo posūkio į dešinę manevrą, trenkėsi į pastarąjį ir jį apgadino. Tokia S. Č. versija ne tik neracionali, nelogiška, bet ir prieštarauja objektyviai nustatytoms aplinkybėms.
Atliekant eismo įvykio ekspertizę buvo įvertinta visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga, tarp jų S. Č. ir D. V. paaiškinimus, S. Č. pateikdus dokumentus, fotonuotraukas, administracinio nusižengimo protokolą, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktus ir kitus duomenis apie eismo įvykį (b. l. 63–71), atkurtas eismo įvykio mechanizmas ir padaryta išvada, kad šioje eismo situacijoje automobilio „Iveco 65C15“ vairuotojas S. Č. dėl transporto priemonės gabaritų negalėdamas pasukti į dešinę, pasitraukė arčiau jo važiavimo juostos dešiniojo krašto, sukdamas į dešinę, sudarė kliūtį dešiniau jo arčiau kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto važiavusio automobilio „Opel Omega“ judėjimui bei su juo susidūrė ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Savo išvadas ekspertas E. G. patvirtino ir teismo posėdyje.
Tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė eksperto išvadas ir padarė priešingas išvadas, kurias kildino iš savo paties išmąstymų. Antai teismas šioje situacijoje sprendė, kad D. V., pamatęs, kad didelių gabaritų krovininis automobilis su prekybos centro „Iki“ skiriamaisiais ženklais netoli įvažiavimo į prekybos centro „Iki“ kiemą ženkliai mažina greitį ir iš dalies kerta brūkšninę liniją – D. V., neva, turėjo formuotis vienintelė išvada, kad jis ketina sukti į dešinę, reikia suprasti - į prekybos centro ,,Iki“ kiemą. Tokioje situacijoje, pasak teismo, jei iš paskos krovininio automobilio važiuojantis vairuotojas abejoja, nesuvokia atliekamo manevro, tas vairuotojas turėtų pasirinkti tinkamą greitį, būti pasirengęs stabdyti, kaip numatyta KET 127–128 punktuose.
Pasisakant kartu dėl to, kokias išvadas padarė ekspertas atlikęs tyrimą ir to, kokia paminėtais argumentais apylinkės teismas grindė savo išvadas, pažymėtina, kad, šioje byloje nustačius, kad S. Č., vairuodamas automobilį ,,Iveco“ posūkio į dešinę manevrą atliko prieš tai persirikiavęs daugiau į kairę (Vaidoto ir Tilžės gatvių sankryžoje yra galimybė suktis tiek į kairę, tiek į dešinę), o ne į dešinę, kaip reikalauja KET, susidarė situacija pagrindžianti iš paskos ta pačia kryptimi automobiliu važiuojančio D. V. suvokimą, kad S. Č. į dešinę suktis neketina ir jis turi galimybę apvažiuoti automobilį ,,Iveco“ iš dešinės, nepažeisdamas KET 125 punkto, tuo labiau, kad D. V. vairuojamam automobiliui pravažiuoti tarp dešinio kelkraščio ir ,,Iveco“ automobilio vietos pakako. Tuo tarpu S. Č., atlikdamas posūkį ne iš kraštinės padėties, kaip paparastai, ketino įgyvendinti padidinto pavojingumo manevrą, todėl turėjo itin dėmesingai įvertinti situaciją, imtis didesnių saugumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūties kitoms tranpsorto priemonėms. S. Č. elgesiui keliami didesnio atidumo reikalavimai dėl to, kad tokioje situacijoje yra didesnė tikimybė, jog toks posūkis bus netikėtas kitiems eismo dalyviams, juos suklaidins, suglumins. S. Č. atsakomybės ir kaltės šioje situacijoje nemenkina ir atitinkamai D. V. veiksmų vertinimui įtakos neturi tai, kad S. Č. vairuojamas automobilis buvo pažymėtas ,,Iki“ prekybos centro ženklu ir kad Vaidoto gatvėje buvo prekybos centras, kaip teigiama skundžiamame nutarime. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas viešojo eismo dalyvis turi pagrįstą pagrindą tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat laikysis KET. Šioje situacijoje S. Č. turėjo įsitikinti, jog manevras nesudarys kliūties kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams, įskaitant iš paskos arba greta važiuojančias transporto priemones. D. V. elgesys konkrečioje situacijoje nelaikytinas nepriimtinu KET požiūriu – D. V. realiai neatliko jokio manevro – toliau važiavo tiesiai savo eismo juosta, todėl jo elgesys nelaikytinas nei rizikingu, nei pavojingu, kurio S. Č. nebūtų galėjęs numatyti.
Skundžiamame nutarime teigiama: kad S. Č. vairuotas krovininis automobilis „Iveco“ Vaidoto gatvės viduryje trukdė abiejų krypčių eismui; kad grėsmė eismo saugumui aptariamu atveju iškilo tada, kai, krovininiam automobiliui „Iveco“ judant dešinio posūkio kreive, iš paskos važiavęs lengvasis automobilis „Opel Omega“ nesustojo ir toliau judėjo tiesiai Vaidoto gatve sankryžos link, nors priekyje ta pačia eismo juosta važiavęs krovininis automobilis „Iveco“ užėmė didesnę šios juostos dalį ir iš esmės judėjo aplink savo ašį; kad krovininio automobilio „Iveco“ vairuotojas, važiuodama lengvojo automobilio „Opel Omega“ priekyje, dešinio posūkio manevrą laiko aspektu pradėjo pirmiau už lengvojo automobilio „Opel Omega“ atsidūrimą susidūrimo taške, kai tas pastojo kelią krovininiam automobiliui „Iveco“ sukti į dešinę, todėl būtent šis turėjo pirmumo teisę užbaigti manevrą. Tačiau šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos ir neaišku, iš kur teismas kildina tokias išvadas.
Šioje byloje nustatyta, kad eismo situacijoje grėsmė eismo saugumui iškilo tada, kai krovininis automobilis „Iveco“ pradėjo važiuoti dešinio posūkio kreive. Dėl objektyvių priežasčių ekspertas negalėjo nustatyti, kokiu greičiu judėjo abi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės ir kurioje vietoje buvo automobilis „Opel Omega“, kai ,,Iveco“ pradėjo važiuoti dešiniojo posūkio kreive, todėl nesuprantama, kodėl apylinkės teismas teigia kitaip. Ekspertiniu tyrimu nustatyta, kad D. V., vairuodamas automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Vaidoto gatve prie sankryžos su Tilžės gatve. Ta pačia kryptimi priekyje važiavo S. Č. vairuojamas automobilis „Iveco 65C15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Artėjant prie dešinėje gatvės pusėje esančio įvažiavimo į Vaidoto g. 1 kiemą, S. Č. vairuojamas automobilis „Iveco 65C15“ ne mažiau kaip 0,85 m atstumu išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir pradėjo važiuoti dešinio posūkio kreive į Vaidoto g. 1 kiemo įvažiavimą. S. Č., važiuodamas dešinio posūkio kreive, dešinėje eismo juostoje (Tilžės gatvės link), o kelio išilgine kryptimi – iki po eismo įvykio užfiksuotos automobilio „Iveco 65C15“ priekinio dešinės pusės rato padėties, automobilio dešinio šono priekine dalimi kontaktavo su dešiniau jo didesniu greičiu važiavusio automobilio „Opel Omega“ kairės pusės galine dalimi (vizualiai ties galinių kairės pusės durelių viduriu). Slystamojo kontakto metu, automobiliui „Opel Omega“ judant didesniu greičiu tiesiai ir į dešinę (Tilžės gatvės link), minėtam automobiliui buvo sugadinta kairės pusės galinė dalis. Po susidūrimo automobilis „Opel Omega“ sustojo gatvės dešinėje pusėje buvusioje automobilių stovėjimo aikštelėje, eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotoje padėtyje. Automobilis „Iveco 65C15“ po eismo įvykio sustojo pasisukęs įstrižai Vaidoto g. 1 kiemo įvažiavimo link, eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotoje padėtyje. Taip pat šioje byloje nustatyta, kad ,,Iveco“ automobilis, prieš jam pradedant važiuoti dešinio posūkio kreive, buvo didesniu nei 3,1 m atstumu iki kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, o tai reiškia, kad ,,Opel Omega“ automobilis (automobilio plotis 1,77 m), vairuojamas D. V., galėjo saugiai pravažiuoti tarp kairiau išvažiavusio automobilio ,,Iveco“ ir dešinio važiuojamosios dalies krašto važiuodamas tiesiai savo eismo juosta. Šioje byloje dėl objektyvių priežasčių nebuvo nustatyta, kokiu atstumu iki transporto priemonių susikirtimo vietos buvo automobilis ,,Opel Omega“, automobiliui „Iveco 65C15“ pradėjus važiuoti dešinio posūkio kreive į Vaidoto g. 1 kiemo įvažiavimą, tačiau, kaip minėta, objektyviai nustatyta, kaip kontaktavo automobiliai ,,Opel Omega“ ir ,,Iveco“ – eismo įvykio metu automobiliui „Iveco 65C15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadintas priekinio bamperio plastikinio gaubto dešinysis šonas bei apdaila virš jo, priekinio dešinės pusės rato arkos priekinė dalis, o automobiliui „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – galinės kairės pusės durelės, galinis kairės pusės sparnas, galinio bamperio plastikinio gaubto kairysis šonas. Tai reiškia, kad ne automobilis ,,Opel Omega“ trenkėsi į dešinio posūkio kreive važiuojantį automobilį ,,Iveco“, o pastarasis trenkėsi į automobilio ,,Opel Omega“ galinę dalį, kai vairuotojas D. V., judėdamas tiesiai savo eismo juosta, beveik buvo baigęs lygiagrečiai pravažiuoti automobilį ,,Iveco“ iš dešinės. Nustatyta automobilių kontakto vieta, ir automobiliams konstatuoti padaryti sugadinimai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas ir atitinkamai S. Č. teiginius, kad automobilio ,,Opel Omega“ vairuotojas D. V. nesilaikė saugaus atstumo, laiku nestabdė automobilio ir trenkėsi į dešinio posūkio kreive važiuojantį automobilį ,,Iveco“, vairuojamą S. Č.. Tai reiškia, kad automobiliui ,,Opel Omega“, judėjusiam lygiagrečiai automobiliui ,,Iveco“ dešinėje pusėje, abejiems automobiliams susilyginus važiuojamosios dalies ilgio atžvilgiu, dar buvo pakankamas atstumas saugiai pravažiuoti tarpu tarp automobilio ,,Iveco“ dešinio šono ir važiuojamosios dalies dešinio krašto, tačiau automobilio ,,Iveco“ vairuotojas toliau judėjo dešinio posūkio kreive atitinkamai mažindamas atstumą, reikalingą saugiai savo eismo juosta tiesiai judančiam automobiliui ,,Opel Omega“ pravažiuoti, ir trenkėsi į automobilio ,,Opel Omega“ kairės pusės galinę dalį. Taigi, šioje situacijoje automobilio ,,Iveco“ vairuotojas S. Č. dėl savo vairuojamos transporto priemonės gabaritų negalėdamas įsukti į Vaidoto g. 1 kiemą pasitraukęs arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto ir sukdamas į dešinę persirikiavęs kairiau, turėjo elgtis itin atidžiai ir neabejotinai įsitikinti, jog jo padidinto pavojingumo manevras į dešinę, aptariamoje situacijoje, nesudarys kliūties kitoms transporto priemonėms – konkrečiai D. V. vairuojamam, iš paskos, o paskui greta dešinėje pusėje savo eismo juosta tiesiai judančiam ,,Opel Omega“ automobiliui. Tačiau S. Č. nebuvo pakankamai atidus, nesiėmė reikiamų ir pakankamų priemonių eismo saugumui užtikrinti konkrečioje situacijoje, neįsitikino, kad jo padidinto pavojaus manevras nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Anksčiau aptartos aplinkybės ir byloje surinkti įrodymai paneigia S. Č. keltas versijas, atitinka D. V. parodymus ir neprieštarauja liudytojo A. J. parodymams.
Pasisakant dėl S. Č. argumentų apie jo įjungtus įspėjamuosius šviesos signalus automobilyje prieš atliekant posūkio manevrą į dešinę, pažymėtina, kad įspėjamąjį posūkio signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės (KET 87 punktas), todėl tai – buvo įjungęs ar neįjungęs ir kada įjungė dešiniojo posūkio signalą S. Č. prieš sukdamas į dešinę byloje nustatytomis aplinkybėmis – negali paneigti jo kaltės sukėlus eismo įvykį.
Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstyta savita nustatytų aplinkybių interpretacija neparemta jokiais objektyviais byloje esančiais duomenimis, kurie paneigtų S. Č. padarytą administracinį nusižengimą, todėl apylinkės teismas nepagrįstai panaikino Institucijos nutarimą, nutraukdamas administracinio nusižengimo bylą S. Č. atžvilgiu, nes būtent dėl pastarojo veiksmų kilo eismo įvykis ir atsirado nustatyti padariniai. Dėl to aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas.
Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Institucija, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinę nuobaudą S. Č. paskyrė pagal ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą sankciją ir, nenustatęs atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskyrė vidurkio dydžio baudą, kuri nelaikytina aiškiai per griežta. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendžiant nuobaudos už pažeidimą S. Č. skyrimo klausimą, buvo tinkamai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 6 d. nutarimą ir palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. 40ANN-94523323-17.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.