Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. (toliau – A. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. spalio 7 d. nutarties, kuria buvo patenkintas Kauno apylinkės teismo vyresniosios specialistės J. K. teikimas dėl daiktinių įrodymų baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-720/2012.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartimi baudžiamoji byla A. B. atžvilgiu nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, numatytam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje (BK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šia nutartimi nutarta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterio sisteminį bloką su procesoriumi „Intel Inside pentium“, daugiafunkcinį kopijavimo – spausdinimo įrenginį „HP“ ir dokumentus, paimtus 2007 m. rugpjūčio 8 d. kratos metu A. B. gyvenamajame name, grąžinti A. B..

Motyvuojamoji dalis

2. Kauno apylinkės teisme 2019 m. spalio 4 d. buvo gautas vyresniosios specialistės J. K. teikimas, kurio duomenimis, A. B. apie jam grąžintinus daiktus informuotas, tačiau dėl jų grąžinimo nesikreipė iki šiol, dėl ko prašoma nurodyti, kaip pasielgti su daiktiniais įrodymais, kurie saugomi prie bylos teisme.

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 7 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo vyresniosios specialistės J. K. teikimą tenkino ir nutarė kompiuterio sisteminį bloką su procesoriumi „Intel Inside pentium“, daugiafunkcinį kopijavimo – spausdinimo įrenginį „HP“ bei dokumentus, paimtus 2007 m. rugpjūčio 8 d. kratos metu A. B. gyvenamajame name, sunaikinti.

4. Skunde apygardos teismui A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį, pripažinti, kad jam buvo padaryta žala ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų, susijusių su baudžiamosios bylos tyčiniu sufabrikavimu, nuosavybės plėšimu, prievartavimu bei sunaikinimu.

4.1. A. B. teigimu, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nusikalstama, nes pažeistos ir netinkamai taikytos baudžiamojo proceso ir baudžiamojo kodeksų normos, joje yra organizuoto nusikaltimo požymių, todėl ši nutartis naikintina. Pareiškėjo teigimu, priimant nutartį, pažeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 346 straipsnis, nes įsiteisėjusi Kauno apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartis, kuria buvo nuspręsta grąžinti A. B. neteisėtai iš jo paimtą nuosavybę, nebuvo privalomai įvykdyta dėl prieštaravimų ir trukdymų, tyčia vengiant ir trukdant įvykdyti minėtą nutartį. Pareiškėjas pažymi, kad Kauno apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartimi jam, kaip išieškotojui, nutarta grąžinti jo nuosavybę, o skolininku tapo Lietuvos Respublika, kuri privalėjo be prieštaravimų ir trukdymų BPK 346 straipsnio pagrindu grąžinti A. B. jo nuosavybę.

4.2. Pareiškėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje netinkamai taikomi BPK 94, 361, 362 ir 364 straipsniai, kadangi skundžiamoje nutartyje yra faktiškai perrašytas 2019 m. vasario 15 d. nutarties tekstas, abiejų nutarčių turinys yra identiškas, o 2019 m. vasario 15 d. nutartis jau buvo pripažinta neteisėta. Šiuo aspektu pažymima, kad joks nuosprendis nėra vykdomas, o Kauno apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. ir Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartys, kuriomis nutarta grąžinti nuosavybę, buvo tyčia vilkinamos ir vengiamos privalomai įvykdyti, skolininkui Lietuvos Respublikai tyčia prieštaraujant ir trukdant įvykdyti minėtas nutartis iki nuosavybės sunaikinimo iki nebe tinkamumo naudotis ja ateityje. Todėl, pareiškėjo teigimu, jo atžvilgiu buvo įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180, 187, 228, 229 ir 300 straipsniuose, bei tokiais veiksmais jam padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala.

4.3. Skunde pabrėžiama, kad skundžiama nutartimi buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.67 straipsnis, pagal kurį, nuosavybė iš savininko neatlygintinai visuomenės poreikiams gali būti paimta tik kaip sankcija už teisės pažeidimą. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje, kurioje buvo paimti komentuojami daiktai, nebuvo nustatyta, jog buvo padarytas koks nors teisės pažeidimas, kurio pagrindu iš pareiškėjo būtų galima paimti jam priklausančią nuosavybę. Pareiškėjo įsitikinimu, jau po 2012 m. birželio 5 d. nutarties priėmimo, baudžiamojoje byloje saugomi ir A. B. priklausantys daiktai privalėjo būti atiduoti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kuri savo ruožtu privalėjo daiktus grąžinti pareiškėjui į tą pačią vietą, iš kurios jie buvo paimti.

4.4. Skunde pažymima, kad nuosavybės tyčiniu vilkinimu, vengimu, prieštaravimais ir trukdymu sugrąžinti nuo 2009 metų, pareiškėjui buvo padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala dėl nuosavybės sunaikinimo ir nebe tinkamumo naudotis ateityje, todėl jo atžvilgiu buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180, 187, 228, 229 ir 300 straipsniuose, dėl ko turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, o jam atlyginta civilinėje byloje Nr. 2-44-431/2018 įrodyta turtinė ir neturtinė žala.

5. Pareiškėjo A. B. skundas atmetamas.

6. Kaip numatyta BPK 93 straipsnio 1 dalyje, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki termino, per kurį gali būti apskųstas nutarimas ar nutartis nutraukti procesą, pabaigos. Remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, kiti daiktai (t. y. neįvardinti kituose komentuojamo straipsnio punktuose) grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Remiantis A. B. skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartimi baudžiamoji byla pagal BK 232 straipsnį A. B. atžvilgiu buvo nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui, numatytam BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje. Šia nutartimi daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o būtent: kompiuterio sisteminį bloką su procesoriumi „Intel Inside pentium“, daugiafunkcinį kopijavimo – spausdinimo įrenginį „HP“ bei dokumentus, paimtus 2007 m. rugpjūčio 8 d. kratos metu A. B. gyvenamajame name, nutarta grąžinti A. B. (5 t., b. l. 73-75).

7. Vykdant Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nutarties dalį dėl daiktų grąžinimo jų savininkui A. B., jam buvo siunčiamas pranešimas dėl daiktų atsiėmimo (5 t., b. l. 99, 114), tačiau jis daiktų atsiimti neatvyko, jam siųsto pranešimo neatsiėmė. 2016 m. spalio 19 d. pranešimas dėl daiktų atsiėmimo A. B. buvo siunčiamas pakartotinai (5 t, b. l. 116). Jis A. B. buvo įteiktas asmeniškai 2016 m. spalio 26 d. (5 t., b. l. 117), tačiau iki pranešime nurodyto termino (2016 m. lapkričio 19 d.) dėl daiktų atsiėmimo į teismą jis ir vėl nesikreipė. Dėl šios priežasties, 2016 m. gruodžio 12 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas Kauno apylinkės teismo vyresniosios specialistės J. M.-S. teikimas, kuriuo buvo prašoma nurodyti, kaip pasielgti su baudžiamojoje byloje saugomais ir A. B. priklausančiais daiktais (5 t., b. l. 118). Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo nutarta komentuojamus daiktus sunaikinti. Tačiau, A. B., nors ir neatsiimdamas jam priklausančių daiktų ir neišreikšdamas savo pozicijos dėl jų likimo, nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuris 2017 m. vasario 7 d. nutartimi A. B. skundą tenkino iš dalies ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikino, tokiu būdu, suteikdamas pareiškėjui papildomą galimybę atsiimti jam priklausančius ir Kauno apylinkės teisme saugomus daiktus.

8. Tačiau, net ir po šios nutarties priėmimo, savo teisės atsiimti jam priklausančius daiktus pareiškėjas neįgyvendino, Kauno apylinkės teisme dėl daiktų atsiėmimo nepasirodė. Dėl ko, 2019 m. spalio 4 d. Kauno apylinkės teismui gavus pakartotinį Kauno apylinkės teismo vyresniosios tyrėjos J. K. teikimą dėl A. B. priklausančių daiktų likimo išsprendimo, 2019 m. spalio 7 d. nutartimi teikimą vėlgi tenkino, nutariant A. B. priklausančius daiktus, pareiškėjui jų neatsiimant, sunaikinti. Nesutikti su tokiu apylinkės teismo sprendimu, įvertinus aptartų duomenų visumą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

9. Konstatuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad nuo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nutarties paskelbimo dienos A. B. buvo išsiųsta eilė informacinių pranešimų dėl jam priklausančių daiktų ir dokumentų, paimtų baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, grąžinimo, tačiau pareiškėjas į juos nereagavo, iki 2017 m. sausio 9 d. (A. B. skundo Kauno apygardos teismui surašymo diena), jokios informacijos apie savo ketinimus atsiimti/neatsiimti jam priklausančius daiktus Kauno apylinkės teismui nepateikė. Nors Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. ir 2019 m. kovo 22 d. nutartimis, reaguojant į pareiškėjo pasipiktinimą dėl jo atžvilgiu priimtų Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. ir 2019 m. vasario 15 d. nutarčių, kuriomis buvo nutarta sunaikinti A. B. priklausančius daiktus pareiškėjui buvo suteikta papildoma galimybė juos atsiimti. Tačiau ir tuomet pareiškėjas neišreiškė jokio noro atgauti jam priklausančius daiktus, vietoje to, pateikdamas pakartotinį skundą Kauno apygardos teismui, reaguojant į Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. priimtą nutartį, prašant iš jo paimtus daiktus grąžinti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kad ši juos grąžintų ten, iš kur jie buvo paimti. Tokia pareiškėjo pozicija bei elgesys, fiksuojamas nuo 2012 m. birželio 5 d. nutarties priėmimo dienos, skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog A. B. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, prašo jo atžvilgiu atlikti veiksmus, kurių atlikti teismas neturi jokios objektyvios galimybės – tokia tvarka nenumatyta ir atitinkamose BPK nuostatose.

10. Sprendžiant iš aukščiau išdėstytų bylos duomenų, neabejotina, jog A. B. buvo suteiktos visos galimybės įgyvendinti savo, kaip savininko, iš kurio bylos nagrinėjimo metu buvo paimti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, procesines teises, tačiau jų savo paties noru pareiškėjas taip ir neįgyvendino. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą pareiškėjo elgesį – nuo 2012 m. birželio 5 d. šiam nereaguojant į teismo siunčiamus pranešimus atsiimti jam priklausančius ir Kauno apylinkės teisme saugomus daiktus, nereaguojant ir į Kauno apygardos teismo priimtas nutartis, kuriomis asmeniui buvo suteikta papildoma galimybė įgyvendinti savo procesines teises, vietoje to iki pat šios dienos skundžiant kiekvieną Kauno apylinkės teismo bandymą šiuos daiktus sunaikinti, neabejotinai atskleidžia pareiškėjo piktnaudžiavimą tiek savo procesinėmis teisėmis, tiek ir baudžiamuoju procesu, sudarant tokią situaciją, kuriai esant iš jo paimtų daiktų likimas negali būti išsprendžiamas įstatymo nustatyta tvarka. Toks pareiškėjo elgesys netoleruotinas ir šiuo atveju, po 2012 m. birželio 5 d. praėjus kiek daugiau nei septyneriems metams, asmeniui nereaguojant į jam siunčiamus teismo pranešimus, nebegali būti pripažįstamas pakankamu pagrindu skundžiamos nutarties panaikinimui. Juo labiau, kad sprendžiant iš aukščiau išdėstytų motyvų, įvertinus juos pareiškėjo skundo argumentų kontekste, neabejotina, kad pareiškėjo tikrieji ketinimai yra susiję ne su jo daiktų atsiėmimu, bet su baudžiamojo proceso pradėjimu tam tikriems, galimai jo atžvilgiu praeityje jam nepalankius sprendimus priėmusiems, asmenims.

11. Įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą neabejotina, jog daiktai, iš A. B. paimti dar 2007 m. rugpjūčio 8 d., yra ne tik netekę savo aktualumo, t. y. tapo menkaverčiai, bet atsižvelgiant dar ir tai, kad iki šios dienos pareiškėjas jų neatsiėmė, jam nėra būtini. Esant šiems duomenims, skundą nagrinėjantis teismas nemato jokio teisinio pagrindo juos ir toliau laikyti Kauno apylinkės teisme prie dar 2012 m. birželio 5 d. baigtos baudžiamosios bylos. Tokiu būdu, Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo A. B. skundas atmetamas. Tuo pačiu pažymėtina, kad pareiškėjo pateiktame procesiniame dokumente pavartotos tokios frazės kaip „absoliučiai korumpuotos kriminalinės institucijos Kauno apylinkės teismas, Vilniaus apygardos teismas“, „asilų galvos su diagnoze lietuviai“, „asilų supūliavusios galvos“ ir t. t., vertintinos ne tik kaip procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų pažeidimas, bet ir kaip teismo negerbimas bei piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pareiškėjui A. B. išaiškintina, kad jo teismui pateikiamų procesinių dokumentų, kuriuose vartojama neprocesinė retorika ir įžeidimai, turinys, gali būti pripažintas prieštaraujančiu realios ir veiksmingos teisminės gynybos siekiui, dėl ko būtų atsisakyta jo pateikiamus procesinius dokumentus nagrinėti teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo A. B. atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.