Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Turto bankas“, A. N., D. J., Č. K., R. Š., J. S., H. Š., V. P., A. K. dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiuo pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti pareiškėja prašo Teismo pripažinti, kad pareiškėja po motinos mirties visą palikėjos palikimą (turtą) priėmė teisėtu, CK 5.50 str. 2 dalyje nurodytu būdu, t. y. priėmė palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėja rūpinosi palikėjos laidotuvėmis, po motinos mirties perėmė bei tvarkė likusius palikėjos asmeninius daiktus, t. y. drabužius, patalynę, buitinius reikmenis, papuošalus ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Pažymėtina, kad aukščiau nurodyti pareiškėjos veiksmai atitinka CK 5.51 str. keliamus reikalavimus, t. y. įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Minėti daiktai iki šiol yra pas pareiškėją ir ji jais nuolat naudojasi. Paveldėtus kilnojamuosius daiktus pareiškėja valdo sąžiningai, atvirai, kaip savus, kas patvirtina, kad savo aktyviais veiksmais pareiškėja priėmė po palikėjos - savo mamos atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Po palikėjos laidotuvių pareiškėja užsakė bei pastatė motinai paminklą, reguliariai prižiūri palikėjos kapavietę. Tuo tarpu pareiškėjos seserys - A. N. ir D. J., kurios įtrauktos į bylą suinteresuotais asmenimis, paveldėti palikėjos kilnojamuosius daiktus atsisakė pareiškėjos naudai bei faktiškai palikimo po motinos mirties valdyti nepradėjo bei palikimo nepriėmė ir žodžiu pareiškėjai ne kartą nurodė, kad į palikėjos palikimą nepretenduoja bei neprieštarauja, kad visą be išlygų palikėjos palikimą paveldėtų pareiškėja.

Pareiškėja pažymi, kad po palikėjos mirties per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes nežinojo, kad palikėja turėjo jai priklausančio nekilnojamojo turto. Tik 2019 metais pareiškėjai bei suinteresuotiems asmenims tapo žinoma, kad palikėjai, vadovaujantis paveldėjimo pagal įstatymą liudijimu, priklauso 1/32 dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Sužinojusi šį faktą pareiškėja pradėjo rūpintis reikiamų dokumentų rinkimu ir užsakymu, kreipėsi konsultacijos į teisininkus. Kadangi Pareiškėja yra praleidusi CK 5.50 str. 3 d. nurodytą trijų mėnesių kreipimosi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo terminą, Pareiškėja yra priversta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos motina D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ( b.l.19-22) mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas, įrašo Nr.439) (b.l.4-5); 2020-01-27 VĮ Registrų centras Gyventojų Registro pažymoje apie asmens duomenis, nurodyta, kad pareiškėjos motina D. K. mirė (duomenys neskelbtini), buvo našlė, turėjo tris vaikus: S. L., gim. (duomenys neskelbtini), A. N., gim. (duomenys neskelbtini), D. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.7 ). VĮ „Registrų Centras“ duomenimis pareiškėjos motinos D. K. nuosavybės teise įregistruota 1/32 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.8-9). Po D. K. mirties į Vilniaus m. 25-ąjį notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta, liudijimas yra išduotas palikėjos dukrai S. L. (2019-09-26 Notarės D. J. liudijimas, notarinio registro Nr.3449) (b.l. 6), Testamentų registro išrašas (b.l.10).

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas išvadai, kad pareiškėja per tris mėnesius po jos motinos D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėjo naudotis motinai priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CK 445 str.), t. y. konstatuotina, kad pareiškėja S. L. po jos motinos D. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270, 444 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos D. K., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama faktiškai paveldėtą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.