- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-21
- Bylos Nr.
- ATP-211-300/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00760-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal D. T. įgalioto atstovo V. S. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria D. T. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarimu D. T. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
D. T. buvo nubaustas už tai, kad 2014 m. birželio 24 d. 6.36 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį BMW 325, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,15 prom. girtumas).
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi D. T. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo buvo netenkintas.
Šalies argumentai
Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, D. T. įgaliotas atstovas V. S. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį ir sutrumpinti D. T. specialiosios teisės atėmimo terminą.
Skunde nurodo, kad nuo specialios teisės atėmimo D. T. praėjo 9 mėnesiai, ir tai sudaro pagrindą kreiptis į teismą dėl specialios teises atėmimo termino sutrumpinimo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo prie prašymo pridėtų įrodymų, kurie ne tik teigiamai apibūdina asmenį patrauktą administracinėn atsakomybėn, bet ir įrodo, kad paskirta nuobauda pasiekė ATPK numatytus tikslus. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį procesinių normų pažeidimą, nes nenagrinėjo prašyme nurodytų motyvų ir pateiktų rašytinių įrodymų pareikšto prašymo kontekste. Mano, kad teismas skundžiamoje nutartyje nevertimo pareiškėjo elgesio po nuobaudos skyrimo, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Nurodo, kad D. T. elgesys po nuobaudos paskyrimo, t. y. naujų teisės pažeidimų nedarymas ir nuolatinis darbas, įrodo, kad paskirta nuobauda pasiekė ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus. Be to, nurodo ir tai, kad pažeidėjas labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, suprato savo netinkamo elgesio pasekmes, laikosi įstatymų, gerbia bendro gyvenimo taisykles, nebedaro naujų teisės pažeidimų, todėl suvaržymai dėl specialiosios teisės atėmimo yra nebereikalingi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į D. T. įgalioto atstovo V. S. skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato viršininkas prašo skundo netenkinti ir palikti galioti teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
ATPK 329 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Taigi specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.
Tai reiškia, kad, nors byloje esantys duomenys ir tvirtina, kad formalias ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas D. T. įvykdė, tai dar nereiškia, kad teismas privalo priimti būtent apelianto prašomą sprendimą, kadangi ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo klausimas yra teismo teisė, o ne pareiga ir teismas, įvertinęs svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino.
Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad šioje byloje aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios D. T. atsakomybę ir sudarančios pagrindą pažeidėjui taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, nėra. Daryti kitokias išvadas skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo. Tai, kad pažeidėjo asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų D. T. atstovas, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta.
Tokią apeliacinės instancijos išvadą pagrindžia tai, kad D. T. 2014 m. birželio 24 d. padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, įvykdė turėdamas tik 3 metų vairavimo stažą ir jau būdamas tris kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir už šių pažeidimų padarymą turėdamas vieną galiojančią nuobaudą. Vadinasi, D. T. itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – mieste vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,15 prom. girtumas, padarė praeityje būdamas ne kartą baustas administracine tvarka ir jau žinodamas galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo. Nepaisant to, jo padaryti pažeidimai vis sunkėjo, o tai itin neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo, kad anksčiau paskirtos nuobaudos D. T. nepasiekė nuobaudoms keliamų tikslų.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad teisės vairuoti transporto priemones pažeidėjas neturi jau 9 mėnesius, jog, jam turint vairuotojo pažymėjimą, įmonė priimtų jį į darbą, kad jis labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, suprato savo netinkamo elgesio pasekmes, todėl laikosi įstatymų, gerbia bendro gyvenimo taisykles, nebedaro naujų teisės pažeidimų, nėra išskirtinės ar ypatingos aplinkybės.
Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas už transporto priemonės vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl tai, kad D. T. nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų ir pats žinodamas, kad jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.
Tai reiškia, kad tenkinus D. T. atstovo prašymą ir sutrumpinus pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai.
Dėl to skundžiama apylinkės teismo nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį nepakeistą ir D. T. įgalioto atstovo V. S. atskirojo skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.