Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2012-05-02 · Byla Nr. A2.11.-145-213/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-05-02
Bylos Nr.
A2.11.-145-213/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vita Lučkauskaitė
Pažeidėjas
E. G.
Administracinė byla Nr. A2.11-213/2012 m.Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00058-2012-7Procesinio sprendimo kategorija Nr. 50.1.1; (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2012 m. gegužės 2 d.Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė, sekretoriaujant Jolitai Janušauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. G., institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato atstovei N. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. G., a/k (duomenys neskelbtini) , gyv (duomenys neskelbtini), LR piliečio, lietuvio, nevedusio, neįgalaus (55 proc.darbingumo), neteisto, administracine tvarka bausto, galiojančių nuobaudų neturinčio, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2012 m. sausio 6d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2011 m. rugsėjo 7d. apie 23 val. 30 min. Vievio policijos nuovados patalpose, esančiuose Bažnyčios g. 4, Vievyje, Elektrėnų sav., įžeidžiamai kibo prie policijos pareigūnų S. G. ir R. K., neturėdamas jokių teisinių įgaliojimų reikalavo paleisti ir nebausti V. A. ir G. S., pristatytus į policijos nuovadą dėl administracinio teisės pažeidimo bei paaiškinti jam minėtų asmenų pristatymo priežastį. Taip pat liepė pristatytiems asmenims nieko nepasirašinėti ir su niekuo nesutikti. Provokuodamas konfliktą, grasino policijos pareigūnams nemalonumais tarnyboje „Kad tai geruoju nesibaigs“, kreipsis į aukštesnes instancijas, jei nebus paleisti pristatyti asmenys. Policijos pareigūnams išėjus į lauką, E. G. ir toliau kibo prie jų, priėjęs prie pareigūnų, neturėdamas jokio objektyvaus pagrindo, kaltino pareigūną R. K. esantį neblaiviam. Vėliau pasitikėjimo telefonu pranešė, kad Vievio policijos nuovadoje dirba neblaivūs policijos pareigūnai. Protokole taip pat nurodyta, kad šiais savo veiksmais E. G. įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 2d.

Apklaustas teismo posėdyje E. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad byla jo atžvilgiu neteisinga, iš piktybinių paskatų. Neginčijo tos aplinkybės, kad 2011 m. rugsėjo 7d. apie 23 val. buvo Vievio policijos nuovadoje. Parodė, kad į Vievio policijos nuovadą jis atvyko po to, kai jam paskambino V. A. ir pasakė, kad jis nepagrįstai sulaikytas ir prašėsi pagalbos jį nuvežti namo, kadangi jį ketino vežti į Elektrėnų policijos komisariatą. Parodė, kad V. A. pažįsta, o G. S. matė pirmą kartą. Kai jis atvyko į Vievio policijos nuovadą, jam V. A. paaiškino, kad jis nesutinka su pareigūnų veiksmais prieš jį, kad dviračiu jis nevažiavo, nes jo dviratis buvo sulūžęs, o kadangi jis policijos pareigūnų paklausė, kodėl sulaikė jo draugą G. S. tai ir jį kartu atvežė į nuovadą, po ko V. A. ir paskambino E. G.. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat parodė, kad nereikalavo paleisti sulaikytų asmenų, neprašė jų nebausti ir tai įrodo diktofono įrašas. Parodė, kad paklausė policijos pareigūnų, ar bus nubausti sulaikyti asmenys, patvirtino V. A. pasakymą, kad jis nesutinka su jam pareikštais kaltinimais, tai girdisi ir diktofono įraše. Nurodė, kad V. A. pasakė, kad pastarasis protokole pasirašytų, tačiau policijos pareigūnams negrąsino už tai, jei nebus paleisti sulaikyti asmenys. Incidentas įvyko policijos nuovadoje viduje, o kai G. jam pasakė, kad jis išeitų iš patalpų, tai jis tuojau pat ir išėjo. Parodė, kad jis nesakė K. ir G. apie tai, kad jie yra neblaivūs. Sulaikytasis V. A. jam lauke pasakė, kad juos ketina vežti į Elektrėnų policijos komisariatą ir jiems bus surašyti protokolai ir, kad tokiu būdu jie bus nubausti. Parodė, kad jam kilo įtarimas dėl vieno pareigūno blaivumo, nes jis kito policijos pareigūno pasiteiravo, kodėl nėra baudžiamas Vievio nuovados viršininkas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nes jis kalbasi telefonu vairuodamas, pastato automobilį ant šaligatvio priešais nuovadą. Parodė, kad tuomet K. pradėjo jam įrodinėti, kad čia ne šaligatvis, pradėjo rankom gestikuliuoti, pradėjo grasinti, kad jį seks, stebės. Kadangi pareigūnas G. elgėsi ramiai, santūriai, iš jo nebuvo pašalinių kalbų, o K. stovėjo pasirėmęs į duris, buvo neramus, jam kilo įtarimas, kad K. yra išgėręs. Tuomet jis pasiteiravo policijos pareigūno pavardės, tačiau pastarasis jam pasakė, kad nesakys, todėl nuėjęs keletą metrų į šalį dar kartą paprašė to policijos pareigūno pasakyti savo vardą ir pavardę, o jis jam atsakė, kad jis netrukdytų policijos pareigūnui dirbti. Tuomet jis, E. G. paskambino policijos pasitikėjimo telefonu, kad būtų patikrintas pareigūnas, vieną pavardę įvardino G., o kito pavardės nežinodamas, įvardino kaip policijos pareigūną, dirbantį kartu su G.. Parodė, kad policijos pareigūnas G. su K. buvo išėję į lauką ir dar papildomai uždavinėjo jam klausimus, bandė provokuoti konfliktą, tačiau jis buvo kitoje gatvės pusėję, ir prie policijos pareigūnų daugiau nepriėjo. Kadangi jis iškvietė kitus policijos pareigūnus, todėl laukė V. A., kad jį nuvežti namo. Kai vyko policijos pareigūnų blaivumo patikrinimams, dalyvavo K., jis pasakė, kad jam sukėlė įtarimą vieno pareigūno blaivumas. Parodė, kad patikrinimo metu jo ažvilgiu K. jokių pažeidimų nenurodė, dėl jo veiksmų nebuvo pareikšti jokie prieštaravimai ir įtarimai, nebuvo surašytas protokolas. Policijos pareigūnai jam grasina todėl, kad yra išaiškintas ne vienas pareigūnų netinkamas elgesys su visuomene. Parodė, kad tuomet, kai pastebi netinkamus pareigūnų veiksmus, tai apie tai praneša kompetentingai policijos institucijai ir jie už tai yra baudžiami.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato atstovai apklausti teismo posėdžiuose palaikė savo poziciją ir prašė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį E. G. nubausti. Posėdžio metu, įvykusio 2012m. vasario 28d. metu, policijos pareigūnas E. T. parodė, kad protokolas E. G. buvo surašytas įvertinus visą surinktą medžiagą, mano, kad pažeidimas buvo padarytas. Gavus E. G. pareiškimą dėl policijos pareigūnų elgesio, buvo tiriamas gautas pareiškimas, tačiau tarnybinis patikrinimas dėl policijos pareigūnų elgesio pradėtas nebuvo.

Liudytojas S. G. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad E. G. pažįsta kaip Vievio gyventoją, teko susitikti dėl kai kurių įvykių. Parodė, kad jis yra Vievio policijos nuovados viršininkas, gerai dienos neprisimena, praėjusiais metais gali būti kad ir rugsėjo 7d. dirbo pagal grafiką kartu su tyrėju Karpičiumi. Tą vakarą sulaikė du asmenis, jie buvo girti, važiavo su dviračiais, jie buvo pristatyti į nuovadą, po kiek laiko atėjo E. G.. Sulaikyti asmenys buvo Vievio nuovados viduje, o kai atėjo E. G., jis iš karto nuėjo prie sulaikytųjų ir sakė, kad jie niekur nepasirašinėtų. E. G. buvo pasakyta, kad netrukdytų dirbti ir jam buvo liepta išeiti. E. G. reikalavo paleisti draugus, o išeidamas sakė, kad kreipsis aukščiau ir kad jiems tai geruoju nesibaigs. E. G. reikalavo paaiškinti dėl ko buvo sulaikyti jo draugai, jis draugams sakė, kad niekur nepasirašinėtų, jie ir nepasirašė, jis grasino, kad policijos pareigūnai turės nemalonumų. Jis sakė, kad abu policijos pareigūnai buvo girti, tačiau tas faktas nepasitvirtino. Parodė, kad visuomet pasako pavardę, jei piliečiai paklausia, jo pavardės E. G. neklausė, to pasidomėjo pas K., kuris ir pasakė savo pavardę. Laiko, kad tokiais E. G. veiksmais buvo įžeista jo garbė ir orumas.

Liudytojas R. K. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Vievio policijos nuovadoje tyrėju. Incidentas galėjo įvykti pereitų metų rugsėjo 7 dieną, nes tada dirbo kartu su S. G. ir sulaikė du neblaivius dviratininkus, pristatė juo į policijos nuovadą. Minėtas pilietis atėjo į policijos nuovadą ir reikalavo, kad būtų paleisti sulaikyti, kiek suprato, tai jie buvo jo draugai. Jis taip pat prašė jų nebausti. Sulaikytiems asmenims buvo nustatytas girtumas, vienas nesutiko pasirašyti. Kadangi dirbo su viršininku dviese, prašė E. G., kad pastarasis netrukdytų dirbti, bet jis primygtinai prašė paleisti sulaikytus asmenis. Parodė, kad viršininkui paskambinęs budėtojas pasakė, kad jie lauktų patikrinimo. Atvyko K. nustatinėjo jam ir jo viršininkui girtumą šito piliečio prašymu, tačiau faktas nepasitvirtino. Parodė, kad prieš savo viršininką pasijuto prastai, nes anksčiau niekada tokio įvyko nebuvo, be to, jam į akis buvo pasakyta, kad jis yra neblaivus darbo vietoje, tai buvo teiginys. Parodė, kad E. G. jis prisistatė, kai ėjo į lauką, parodė tarnybinį pažymėjimą, o viršininkas liko su pažeidėjais. Parodė, kad E. G. neleido bendrauti su pažeidėjais, jis įžūliu elgesiu reikalavo juos paleisti, grasino su policijos pareigūnais susidoroti, nes su ne vienu pareigūnu yra susidorojęs. Laiko, kad tuo buvo įžeista jų garbė ir orumas. Parodė, kad E. G. trukdė policijos pareigūnams vykdyti darbą, o jo įžūlumas pasireiškė tuo, kad primygtinai reikalavo paleisti sulaikytus asmenis, kalbėjo pakeltu tonu, laiko, kad protokolas yra surašytas pagrįstai. Parodė, kad ne vieną kartą ragino E. G. išeiti iš nuovados, o kai pastarasis paprašė prisistatyti, tai jis pasakė savo pavardę. Parodė, kad E. G. jam minėjo, kad abejoja jo blaivumu, o G. blaivumu neabejoja.

Liudytojas G. S. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad buvo sulaikytas, kai neblaivus važiavo dviračiu. Vievio nuovadoje buvo kartu su savo kaimynu V. A., o E. G. atėjo, kai kaimynas jam paskambino. Parodė, kad pačioje nuovadoje jokio konflikto nebuvo, jo kaimynas tik paklausė E. G., ar pasirašinėti, paprašė, kad juos paimtų iš Elektrėnų, jei būtų ten nuvežti. Parodė, kad galėjo ne viską girdėti, nes vienu momentu kalbėjo telefonu, po to su vienu iš policijos pareigūnų buvo kabinete. Parodė, kad E. G. klausė policijos pareigūno pavardės, tačiau policijos pareigūnas jam pavardės nepasakė. Policijos nuovadoje išbuvo apie valandą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro keturi tarp savęs organiškai susiję elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Nesant bent vieno šių elementų nėra ir administracinio teisės pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

E. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą ir šie veiksmai pasireiškė tuo, kad 2011 m. rugsėjo 7d. apie 23 val. 30 min. Vievio policijos nuovados patalpose, esančiuose Bažnyčios g. 4, Vievyje, Elektrėnų sav., jis įžeidžiamai kibo prie policijos pareigūnų S. G. ir R. K., neturėdamas jokių teisinių įgaliojimų reikalavo paleisti ir nebausti V. A. ir G. S., pristatytus į policijos nuovadą dėl administracinio teisės pažeidimo bei paaiškinti jam minėtų asmenų pristatymo priežastį. Taip pat liepė pristatytiems asmenims nieko nepasirašinėti ir su niekuo nesutikti. Provokuodamas konfliktą, grasino policijos pareigūnams nemalonumais tarnyboje „Kad tai geruoju nesibaigs“, kreipsis į aukštesnes instancijas, jei nebus paleisti pristatyti asmenys. Policijos pareigūnams išėjus į lauką, E. G. ir toliau kibo prie jų, priėjęs prie pareigūnų, neturėdamas jokio objektyvaus pagrindo, kaltino pareigūną R. K. esantį neblaiviam. Vėliau pasitikėjimo telefonu pranešė, kad Vievio policijos nuovadoje dirba neblaivūs policijos pareigūnai.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką už , už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

LR ATPK 187 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Garbė todėl, kad ji pirmiausiai siejama su tuo, kaip aplinkiniai, kiti žmonės vertina konkretų individą – jo padėtį visuomenėje, gabumus, sugebėjimus, darbštumą, padorumą ir kt. Orumas siejamas su tuo, kaip pats žmogus save vertina, jo paties požiūri į save. Laisvė reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra vienas iš svarbiausių demokratinės visuomenės principų ir viena iš pagrindinių kiekvieno žmogaus tobulėjimo ir saviraiškos sąlygų. Žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. 1d., o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. 3d. nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą. Įgyvendindamas teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją, asmuo neturi varžyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę – skleisti informaciją – pažeidžia imperatyvius teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, taikoma teisinė atsakomybė už asmens garbės ir orumo pažeidimą.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, įvertinęs visumą ištirtų įrodymų, t.y. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. G. parodymus, policijos pareigūnų S. G. ir R. K. parodymus, byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, kad E. G. veiksmuose nėra LR ATPK 187 str. 2d. numatyto pažeidimo sudėties. Neginčijamai yra nustatyta, kad E. G. buvo Vievio policijos nuovadoje 2011 m. rugsėjo 7d. apie 23 val. 30 min., reikalavo nebausti jo pažįstamų, reikalavo juos paleisti, tačiau paprašytas išeiti iš policijos nuovados patalpų taip ir padarė, apie ką patvirtino policijos pareigūnai, taip pat neginčijo niekas ir tos aplinkybės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su policijos pareigūnais bendravo ir lauke. Tačiau nei byloje esančioje medžiagoje nei apklausus policijos pareigūnus, nenustatyta, kad E. G. jų garbę ir orumą įžeidė žodžiais arba gestais (nurodyta, kad E. G. sakė policijos pareigūnams „kad tai geruoju nesibaigs“, kreipsis į aukštesnes instancijas, jei nebus paleisti pristatyti asmenys, tačiau teismas daro išvadą, kad tai nėra policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimas), kad liepė sulaikytiems asmenims nepasirašinėti jokių dokumentų, sakė vienam iš policijos pareigūnų, kad jis yra neblaivus ir paskambinęs pasitikėjimo telefonu, pranešė apie tai. Šie E. G. veiksmai taip pat neapima LR ATPK 187 str. 2d. numatyto pažeidimo sudėties.

Todėl įvertinus visumą, administracinė byla E. G. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. G. prašo jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas ryšium su administracinės bylos nagrinėjimu teisme. Šis prašymas yra atmestinas, atsižvelgiant į tai, kad LR ATPK nuostatos nenumato turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo proceso dalyviams. Pasiūlyti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiuo klausimu kreiptis į teismą civilinės teisenos tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ATPK 287 str. 1 d. 2 p.

nutaria:

administracinę bylą E. G. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 187 str. 2 d., sudėties.

E. G. prašymą dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Vita Lučkauskaitė