Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiajai specialistei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 120 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. balandžio 14 d. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo. Pareiškėjas mano, kad UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriaus V. S. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini)neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi mokestinę nepriemoką, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarimu būdamas pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje (kreditorių teisės pažeidimas), pakartotinai laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 4 d. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę: pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais UAB (duomenys neskelbtini)kreditoriais, tokiu būdu pažeidė kreditoriaus- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises ir interesus.

Teismo posėdžio metu V. S. parodė, kad jis buvo UAB (duomenys neskelbtini), kuriai šiuo metu iškelta bankroto byla, direktoriumi. Jo vadovaujama įmonė turėjo 20 000 eurų dydžio mokestinę nepriemoką, dėl ko jis kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl nepriemokos išdėstymo dalimis. Patikrinimo metu jis iš savo asmeninių lėšų sumažino minėtą nepriemoką iki 15 000 eurų. Jis žinojo apie kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, kadangi už tai jau buvo baustas. Jis pripažįsta, kad lygiagrečiai su Valstybine mokesčių inspekcija jo vadovaujama įmonė atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais, kadangi priešingu atveju įmonė būtų bankrutavusi anksčiau.

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso išraše nurodyta, kad 2016 m. spalio 5 d. UAB (duomenys neskelbtini)mokestinė nepriemoka sudarė 16 242,91 Eur (b. l. 23-24).

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso išraše nurodyta, kad 2016 m. spalio 10 d.(duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka sudarė 16 204,27 Eur (b. l. 25-26).

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso išraše nurodyta, kad 2016 m. spalio 14 d.(duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka sudarė 16 143,53 Eur (b. l. 27-28).

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso išraše nurodyta, kad 2016 m. spalio 20 d.(duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka sudarė 16 108,93 Eur (b. l. 29-30).

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso išraše nurodyta, kad 2016 m. spalio 21 d.(duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka sudarė 16 087,69 Eur (b. l. 31-32).

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso išraše nurodyta, kad 2016 m. spalio 31 d.(duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka sudarė 15 467,27 Eur (b. l. 33-34).

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso išraše nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 11 d. UAB „Pelfas“ mokestinė nepriemoka sudarė 15 064,48 Eur (b. l. 35-36).

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso išraše nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 21 d.(duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka sudarė 13 499,44 Eur (b. l. 37-38).

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso išraše nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 30 d.(duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka sudarė 13 333,72 Eur (b. l. 39-40).

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso išraše nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 8 d.(duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka sudarė 13 314,08 Eur (b. l. 41-42).

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso išraše nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 28 d.(duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka sudarė 12 385,33 Eur (b. l. 43-44).

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso išraše nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 30 d.(duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka sudarė 12 158,33 Eur (b. l. 45-46).

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso išraše nurodyta, kad 2017 m. sausio 4 d.(duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka sudarė 12 105,27 Eur (b. l. 47-48).

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso išraše nurodyta, kad 2017 m. balandžio 13 d., t. y. po(duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo,(duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka sudarė 11 882,81 Eur (b. l. 7-8).

2016 m. gruodžio 29 d. paaiškinime(duomenys neskelbtini) direktorius V. S. nurodo, kad atsiskaitymai su tiekėjais vyksta grynaisiais pinigais, nes įmonės vardu atidarytos banko sąskaitos yra areštuotos. Verslo plane V. S. nurodo, kad(duomenys neskelbtini) bendras pelnas 2015 metais sudarė 34 824 Eur, bendras pelnas per 2016 metų tris ketvirčius sudarė 25 636 Eur; skolos tiekėjams sudaro 135 345 Eur, mokestinės prievolės sudaro 13 414 Eur. V. S. prašo atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą bei ją išdėstyti dalimis (b. l. 12-17).

Iš(duomenys neskelbtini) kasos knygų už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 4 d. matyti, kad į kasą periodiškai įnešami grynieji pinigai, kurie po kurio laiko iš kasos išmokami V. S.. Mokėjimo paskirtis- „avansinė išmoka atsargoms įsigyti“. Taip pat grynaisiais pinigais atsiskaitoma su UAB (duomenys neskelbtini) (mokėjimo paskirtis- „už prekes“), UAB (duomenys neskelbtini) (mokėjimo paskirtis- „už paslaugas“), UAB (duomenys neskelbtini)“ (mokėjimo paskirtis- „už prekes“), UAB (duomenys neskelbtini) (mokėjimo paskirtis- „už prekes“). 2016 m. spalio mėnesį į(duomenys neskelbtini) kasą buvo įmokėta 21 038,11 Eur, iš kasos išmokėta 21 060,70 Eur; 2016 m. lapkričio mėnesį į(duomenys neskelbtini) kasą buvo įmokėta 22 044,71 Eur, iš kasos išmokėta 22 087,43 Eur; 2016 m. gruodžio mėnesį į(duomenys neskelbtini) kasą buvo įmokėta 23 060,74 Eur, iš kasos išmokėta 23 068,48 Eur; nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 4 d. į(duomenys neskelbtini) kasą buvo įmokėta 1 052,83 Eur, iš kasos išmokėta 1 050 Eur (b. l. 18-22).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarimu V. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje (kreditorių teisės pažeidimas; b. l. 54-56).

Teismas pažymi, kad šie duomenys yra gauti teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Vadovaudamasis šiais įrodymais teismas turi nuspręsti, ar V. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje.

V. S. 2016 m. gruodžio 29 d. prašyme, paaiškinime bei verslo plane nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad V. S., būdamas(duomenys neskelbtini) direktoriumi, žinojo, kad(duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi mokestinę nepriemoką. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas- fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Vadovaujantis minėta teisės norma mokestinė nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai priskiriama trečiosios eilės, o atsiskaitymai tiekėjams- penktosios eilės mokėjimams, taigi mokestinė nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai turėjo būti sumokėta anksčiau nei mokėjimai tiekėjams. V. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje (kreditorių teisės pažeidimas), taigi V. S. žinojo apie minėtą teisės normą, įtvirtinančią kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, tačiau, kaip matyti iš V. S. 2016 m. gruodžio 29 d. prašyme, paaiškinime bei verslo plane nurodytų aplinkybių bei(duomenys neskelbtini) kasos knygos, pakartotinai laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 4 d. pažeidė šią teisės normą, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais(duomenys neskelbtini) kreditoriais, dėl ko UAB (duomenys neskelbtini)mokestinė nepriemoka po(duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo sudarė 11 882,81 Eur. Pažymėtina ir tai, kad kas mėnesį į(duomenys neskelbtini) kasą būdavo įnešamos pinigų sumos, viršijančios susidariusios mokestinės nepriemokos dydį, taigi(duomenys neskelbtini) direktoriui laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, įtvirtinančių kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, mokestinė nepriemoka būtų buvusi sumokėta per vieną mėnesį. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad V. S., būdamas(duomenys neskelbtini) direktoriumi, žinodamas, kad(duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi mokestinę nepriemoką, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarimu būdamas pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje (kreditorių teisės pažeidimas), tokiu būdu žinodamas apie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, pakartotinai laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 4 d. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę: pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais(duomenys neskelbtini) kreditoriais, tokiu būdu pažeidė kreditoriaus- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises ir interesus.

Administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai

Teisinė atsakomybė už pakartotinį kreditorių teisių pažeidimą numatyta ANK 120 straipsnio 2 dalyje, taigi V. S. veika atitinka visus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius.

V. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų administracinė nuobauda.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. S. atsakomybę lengvina tai, kad V. S. pats kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, prašydamas atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą bei ją išdėstyti dalimis, kas buvo pagrindas Valstybinei mokesčių inspekcijai pradėti(duomenys neskelbtini) tyrimą, kurio metu ir išaiškėjo, kad V. S. galėjo padaryti administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje, taigi V. S. nesikreipus į Valstybinę mokesčių inspekciją, tikėtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija apie V. S. priešingą teisei veiką būtų nesužinojusi arba sužinojusi vėliau. Teismas įvertina ir tai, kad(duomenys neskelbtini) tiriamu laikotarpiu, nors ir pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nuosekliai mažino savo įsiskolinimą mokesčių administratoriui- nuo 16 242,91 Eur 2016 m. spalio 5 d. iki 11 882,81 Eur 2017 m. balandžio 13 d. Šiuo metu(duomenys neskelbtini) yra iškelta bankroto byla, V. S. pajamos UAB (duomenys neskelbtini) yra nedidelės, jis prižiūri specialiųjų nuolatinės slaugos poreikių turinčią senyvo amžiaus Z. S.. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas turi pagrindo manyti, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta V. S. skyrus mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 2 dalyje, padarymą V. S. skirtina vieno tūkstančio eurų dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 635- 637 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti V. S. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam vieno tūkstančio eurų dydžio baudą.

I. V. S., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą,- ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas A6.-2533-990/2017. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.