Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-12-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-26793-937/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-13
Bylos Nr.
e2YT-26793-937/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21816-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Zablockaja
Pareiškėjas
M. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-26793-937/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21816-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“, A.V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. S. po senelio A. J. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Pareiškime nurodoma, jog pareiškėjos senelis A. J. V. mirė (duomenys neskelbtini). Paskutinė palikėjo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Palikėjas (duomenys neskelbtini) surašė notariškai patvirtintą testamentą, kuriuo visą turimą turtą paliko pareiškėjai. Nurodo, jog pareiškėja 2019 m. rugpjūčio mėnesį įsikėlė į seneliui priklausantį butą, šiame bute gyvena iki šiol. Teigia, jog pats senelis, kaip buto savininkas, deklaravo pareiškėjos gyvenamąją vietą bute. Pasak pareiškėjos, po senelio mirties nesikreipta į notarus dėl turto dalies paveldėjimo. Teigiama, jog pareiškėjos tėvui A. V. buvo žinoma apie sudarytą testamentą, senelio valią visą turtą palikti anūkei, todėl į notarus nesikreipė. Nurodo, jog ankstesnės eilės įpėdinių nėra. Palikėjo sutuoktinė G. V. mirė (duomenys neskelbtini) m., visą jos turtą priėmė pareiškėjos tėvas A. V., todėl pusė nurodyto buto priklauso pareiškėjos tėvui. Pastarasis nėra iki galo sutvarkęs paveldėjimo dokumentų, įregistravęs savo nuosavybę. Nurodo, jog A. V. negyvena nurodytame bute, nemoka mokesčių, juo nesinaudoja. Nurodo, jog pareiškėjai kreipusis į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išddavimo, notarė atsisakė jį išduoti, nes praleistas įstatyme numatytas terminas. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 str. 1 d., 5.50 str. 1-3 d., teismų formuojama praktika teigia, jog po senelio mirties pareiškimo notarų biure nepateikė, bet palikimą priėmė faktiškai valdydama iškart po senelio mirties, nepraleisdama palikimui priimti nustatyto trijų mėnesių termino. Pareiškėja turtą priėmė, pradėdama jį valdyti aktyvias veiksmais, tokiais kaip: liko gyventi bute, toliau naudojosi butu ir jame likusiais baldais, namų apyvokos daiktais, kitais kilnojamaisiais daiktais, mokėjo mokesčius.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismų praktikoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėja yra palikėjo A. J. V. anūkė. Iš 2022-10-27 Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, jog palikėjo A. J. V. sutuoktinė G. V. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas turėjo sūnų A.V.

Iš 2022-10-27 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, jog palikėjui priklauso ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kita nurodyto buto ½ turto dalis priklauso G. V. Iš 2022-10-27 testamentų išrašo matyti, jog G. V. po savo mirties tuto dalį paliko A. V. Iš (duomenys neskelbtini) testamento matyti, jog palikėjas A. J. V.visą turimą turtą palieka M. V.

Nustatyta, jog nei pareiškėja, nei palikėjo sūnus A.V. į vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau pareiškėja, priešingai nei palikėjo sūnus (pareiškėjos tėvas), pradėjo turtą faktiškai valdyti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėja mokėjo komunalinius mokesčius, ką patvirtina mokėjimo kvitai. Pasak pareiškėjos, ji gyveno ir gyvena nurodytame bute. Paminėti pareiškėjos veiksmai atitinka palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą požymius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo dėl prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų nėra, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktam pareiškimui neprieštaravo.

Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja M. S. po senelio A. J. V. mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai M. S. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos M. S. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), po senelio A. J. V., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas išduoti pareiškėjai M. S. paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Zablockaja