Kauno apygardos teismo nutartis

2009-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-109-508-2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-19
Bylos Nr.
1A-109-508-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Emilija Akelienė
Nuteistasis
V. K.
Nukentėjusysis
K. K.
Advokatai
Ingrida Maldeikienė

Pranešėjas E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-109-508/2009

Teisėja L. Kymantienė Procesinių sprendimų kategorijos:2.4(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTART I S

2009 m. vasario 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Emilijos Akelienės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, nuteistajam V. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-08 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180str. 2d. laisvės atėmimu 3 metams. Iš nuteistojo V. K. priteista nukentėjusiojo K. K. naudai 558 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinio skundo ribose,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., už tai, kad 2008-08-07 apie 21.00 val. visuomeninio transporto sustojime, esančiame prie Kauno pilies, adresu Kaune, Jonavos g. 26 a., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, grasinant panaudoti fizinį smurtą K. K. atžvilgiu ir jį panaudojant, t.y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pareikalavus iš K. K. atiduoti pinigus, rankomis smaugiant K. K. bei išsitraukus iš savo drabužių peilį ir perdavus jam, ištariant žodžius „jei nieko neduos-pripjauk", jis rankose laikė minėtą peilį nukreipęs jį į K. K. kaip grasinimo priemonę bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus ne mažiau 3 smūgių kumščiu K. K. į pilvą, parvertus nukentėjusįjį ant žemės ir suduodant smūgius kumščiu į pilvą nugarą bei šonus, taip padarant K. K. nežymų sveikatos sutrikdymą bei apieškojus K. K. kišenes, numovus šlepetes-15 Lt vertės, nurengus bliuzoną, neturinti materialinės vertės bei nutraukus nuo peties K. K. priklausančią rankinę 20 litų vertės. kurioje buvo du mobilaus ryšio telefonai „Sony Ericsson V810"'-400 litų vertės, „Nokia 3120""-70 litų vertės, piniginė-20 Lt. vertės, dokumentai - asmens tapatybės kortelė-10 Lt. vertės, AB „Hansabankas" mokėjimo kortelė-18 Lt. vertės, nuolatinis autobusų troleibusų pravažiavimo bilietas-10 Lt. vertės, moksleivio pažymėjimas-10 Lt. vertės, ir perdavus jam, tokiu būdu panaudojant fizinį smurtą ir grasinant peiliu kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pagrobė svetimą 573 litų vertės turtą.

Šalies argumentai

N. V. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2008-12-08 Kauno miesto apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. Skunde teigiama, kad nuosprendis yra nepagrįstas dėl netinkamo įrodymų vertinimo, jis nepadarė inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Nei ikiteisminio nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas nei vienas objektyvus įrodymas, patvirtinantis jo dalyvavimą nusikaltime. Nesutinka su nukentėjusiojo K. K. parodymais, kadangi nukentėjusysis rėmėsi tik tuo, kad jį matė sustojime, atitinkamai asmens parodymo atpažinti protokolas vertintinas kritiškai, nes prieš tai nukentėjusysis su juo kalbėjosi. Nei vienas liudytojas nenurodė, jog matė patį įvykį, t.y. nukentėjusiojo K. K. apiplėšimo faktą. Liudytojas A. P. parodė, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, kaltinamąjį sulaikė pagal liudytojų aiškinimus. Liudytojas L. M. parodė, jog tiesiogiai pačio įvykio jis nematė, tik darė prielaidas, kad jis vaikščiojo netoli tos vietos ir galėjo dalyvauti nusikaltime. Liudytojas Ž. Z. jokių tiesioginių smurto veiksmų taip pat nematė.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, inkriminuota nusikalstama veika BK 180 str. 2 d. patvirtinta įrodymais – baudžiamajame procese įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis, kurie išsamiai nurodyti bei motyvuoti apkaltinamajame nuosprendyje. Pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikantis LR BPK 20 str., reikalavimų, įrodymų leistinumo taisyklės nepažeistos. Teismo išvados nuosprendyje pagrįstos teismo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

V. K. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nes plėšimą padarė kartu su kitu ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, panaudojant peilį prieš nukentėjusįjį. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai plėšimas padaromas panaudojant peilį, kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, šaunamąjį, nešaunamąjį ginklą ar sprogmenį, tų asmenų, kurie žinojo apie minėtą įrankį ir numatė jo panaudojimo galimybę, taip pat tų, kurie apie tai nežinojo, tačiau, panaudojant įrankį, tam neprieštaravo ir tęsė savo nusikalstamus veiksmus, veika kvalifikuojama kaip plėšimas panaudojant nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, šaunamąjį ginklą ar sprogmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 18 punktas). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kas leido daryti pagrįstą išvadą, kad plėšimo metu buvo panaudotas peilis ir veikta bendrininkų grupėje sutartinais veiksmais siekiant to paties tikslo – apiplėšti nukentėjusįjį.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tinkamai nustatė, kad V. K., veikdamas bendrai su kitu ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, demonstruodamas peilį, laikydamas jį prieš nukentėjusįjį, grasindamas tuoj pat jį panaudoti, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą. Ši išvada pagrįsta nuosekliais nukentėjusiojo K. K. parodymais. Nukentėjusysis ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad sustojime matė du vyriškius, paskui jie prie jo pribėgo, vienas iš jų- jaunesnis amžiumi išsitraukė peilį ir padavė V. K., sakydamas „jei nieko neduos- pripjauk“. Jis aiškiai matė, kad tai buvo peilis, suprato sužalojimo grėsmę ir buvo išgąsdintas. Jaunesnysis užpuolikas ranka laikė jį už kaklo, kraustė kišenes, pagrobė jo turtą. Tai, kad nusikaltimo metu buvo panaudotas peilis, be nukentėjusiojo K. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino ir liudytojas L. M., kuris parodė, kad prie savo mašinos pamatė gulintį jaunuolį ir kuris pasakė, kad jį užpuolė du asmenys. Tada jis pasivijo vieną iš vyriškių, kuriuos matė prieš tai prie savo mašinos. Sulaikytasis V. K. iš už kelnių išsitraukė virtuvinį peilį ir dar bandė jam durti. V. K. kaltę įrodo ir liudytojo Ž. Z. parodymai, kuris parodė, kad šalia savo automobilio pamatė stovinčius du vyryškius, kurie jį pamatę pradėjo bėgti, tada pastebėjo nukentėjusįjį ant žemės, ir kuris paaiškino, kad šie asmenys jį sumušė. Tada jis kartu su L. M. nubėgo juos vytis. Jis matė, kaip V. K. prieš L. M. peiliu mosikavosi. Pažymėtina, kad paties V. K. parodymai yra prieštaringi, nes jis aiškino, kad peilį rado sustojime ant suoliuko, tai aiškino matęs nueinantį jaunuolį, kuris peilį išmetė, o jis pakėlė. Asmens parodymo atpažinti protokolas teisėjų kolegijai abejonių nekelia, protokole ir foto užfiksuota, kad nukentėjusysis atpažino V. K. kaip asmenį, kuris jį apiplėšė. Liudytojas A. P. parodė, kad sulaikytas V. K. buvo neblaivus, nieko neaiškino. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojų parodymai, kurie nors tiesiogiai nematė apiplėšimo aplinkybių, tačiau matė įvykio vietą ir joje buvusius du įtartinus asmenis, netrukus ten priėję už automobilio pamatė sumuštą ir apiplėštą nukentėjusįjį, kuris iškart ir nurodė šiuos du tik ką liudytojų Ž. Z. ir L. M. matytus asmenis, kurie tuomet bėgo iš įvykio vietos, netrukus girtesnį V. K. sulaikė, kuris dar bandė priešintis peiliu, siekdamas išvengti sulaikymo ir gresiančios atsakomybės.

Už kvalifikuotą plėšimą pirmosios instancijos teismas V. K. paskyrė adekvačią bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ( LR BK 54 str.). P. V. K. yra teistas, teistumai išnykę. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgta į V. K. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei veikdamas bendrininkų grupėje, atitinkamai lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis yra linkęs daryti nusikaltimus, baustas administracine tvarka, ne vieną kartą baustas už smulkaus svetimo turto pagrobimą bei alkoholinių gėrimą viešoje vietoje, kas rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, bei išvadų iš ankstesnių teistumų nedarymą. Teisėjų kolegija įvertinusi paskirtą bausmę, daro išvadą, jog apeliantui paskirta mažesnė už BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės vidurkį laisvės atėmimo bausmė, ir kuri nėra aiškiai per griežta.

Atsižvelgiant į visumą aukščiau nurodytų aplinkybių, tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

NuteistojoV. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Emilija AkelienėSvetlana Jurgaitienė