Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1118-961/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-03-23
Bylos Nr.
1-1118-961/2015
Teisminio proceso Nr.
1-1-9-12530-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
D. R.
Advokatai
Simas Algirdas Jankauskas
Baudžiamoji byla Nr. 1 - 1118-961/2015Teisminio proceso Nr. 1-1-9-12530-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.4.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,kaltinamajam D. R.,jo gynėjui advokatui Simui Algirdui Jankauskui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. R. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent, kad jis 2015 m. kovo 1 d., apie 22.44 val., būdamas girtas, viešoje vietoje – Vilniuje, M. K. Čiurlionio g. 76, ties Latvijos Respublikos ambasados Lietuvos Respublikoje teritorija, vandališkais veiksmais – ranka išdauždamas apsaugos būdelės lango stiklą, taip demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo D. R. turi būti išteisintas, nes jo veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kaltinimas D. R., kad jis vandališkais veiksmais sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, buvo grindžiamas paties kaltinamojo parodymais, liudytojų J. V. ir A. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu.

Kaltinamasis D. R. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2015-03-01, apie 18 val. vaikščiojo su draugais, ėjo link stotelės, ketino važiuoti namo. Buvo išgėręs ir sudaužė apsaugos būdelės stiklą. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė, mano, kad jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Susižalojo ranką, pradėjo bėgti kraujas. Iš pradžių buvo dviese su J. V., išgėrė prie upės 0,7 litro butelį degtinės. Nuo upės iki stotelės gal 1,5 kilometro, ėjo apie 1 valandą. Einant į stotelę, buvo pastatų ir automobilių su stiklais, bet jų nedaužė, nežino, kodėl kilo noras išdaužyti būtent tą stiklą. Niekas jam stiklo daužyti neliepė, nežinojo, kad tai ambasados pastatas. Kokios ambasados dar ten yra, nežino. Stiklą daužė vienas. Nematė, ar iš būdelės kas nors išėjo, nes išsigando ir iš karto pabėgo.

Liudytojas J. V. patvirtino, kad gėrė su D. R., po to iš Vingio parko ėjo namo. Susitiko pažįstamą vardu S. ir visi kartu ėjo į stotelę. D. R. sudaužė stiklą ir jie visi pabėgo. Jokių konfliktų nebuvo, nežino, kodėl D. išdaužė stiklą. Jis trenkė į stiklą vieną kartą, jo ranka ėmė kraujuoti. Trenkė staiga, nieko nesakęs. Vėliau D. sakė, kad pats nesupranta, kodėl taip pasielgė, gailėjosi.

Liudytojas A. K. parodė, kad vakare ėjo namo nuo „Maxima“ parduotuvės per pagrindinius vartus. Buvo 22.00-22.30 val. Eidamas išgirdo dūžtančio stiklo garsą, atsisuko ir pamatė nubėgančius gal 4 vaikinus. Prieš tai nieko nematė ir negirdėjo. Kitų žmonių nebuvo. Nežino, ar kas nors žiūrėjo per langus. Jis buvo 35-40 metrų atstumu nuo tos vietos. Nubėgo gal 4 asmenys. Du nubėgo, o kiti du stovėjo, gal svarstė, ar bėgti. Mano, kad buvo tikrai 4 asmenys, ne mažiau. Gerai matyti trukdė tvora, toje vietoje gatvė apšviesta, šalia yra parduotuvė „Maxima“. Iš karto paskambino Bendrajam pagalbos centrui.

Įvykio vietos apžiūros protokolas bei nuotraukos patvirtina, kad Vilniuje, M. K. Čiurlionio g. 76 stovinčios apsaugos būdelės stiklas sudaužytas (b.l. 6-9).

Taigi kaltinamojo ir liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje D. R. be jokios priežasties sudaužė apsaugos būdelės stiklą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-241/2009, Nr. 2K-122/2008, Nr. 2K-242/2011 ir kt.). ne kartą yra išaiškinęs, kad esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Be to nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o kaltininko tiesioginė tyčia padarinių atžvilgiu gali būti tiek apibrėžta (nori konkrečių padarinių), tiek neapibrėžta (veikos padarinius numato bendrai, jų savo sąmonėje nedetalizuoja).

Šiuo atveju nei iš kaltinamojo ar liudytojų parodymų, nei iš surinktų rašytinių įrodymų negalima daryti išvados, kad D. R. savo veiksmais sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį. Byloje tokių duomenų nėra. Nors faktinės kaltinime nurodytos aplinkybės, t.y. kaltinamojo veiksmai, pasitvirtino, jų neneigia ir pats kaltinamasis, tačiau šiuo atveju aplinkybė, kad dūžtančio stiklo garsą girdėjo vienas pašalinis asmuo – liudytojas A. K., nesudaro pagrindo spręsti, kad egzistuoja esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan., apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Kaltinamasis stiklą sudaužė be jokios priežasties – negalėjo paaiškinti, kodėl taip pasielgė, taigi veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Jis sugadino svetimą turtą, tad jo veiksmai atitiktų vandalizmo sąvoką (barbariškas materialinių vertybių naikinimas), tokiais veiksmais jis neabejotinai pademonstravo nepagarbą aplinkiniams. Tačiau byloje nenustatyta duomenų, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta normali aplinkinių įstaigų veikla ar žmonių poilsis, kad aplinkiniai asmenys buvo šokiruoti, išgąsdinti, pažeminti ar pan. Apsaugos būdelė, kurios stiklą sudaužė D. R., buvo tuščia. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų ir apie tai, kad kaltinamasis padarė fiziniam ar juridiniam asmeniui didelės žalos. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ 2015-03-03 informacijos matyti, kad rinktinės pareigūnai naudojosi minėtu apsaugos postu, tačiau šiuo metu juo nesinaudoja, jis rinktinei nepriklauso, todėl rinktinei žala nepadaryta (b.l. 10), per posėdį pateiktame Latvijos Respublikos ambasados Lietuvos Respublikoje 2015-03-03 rašte taipogi nurodyta, kad apsaugos būdelė nėra ambasados apskaitoje, todėl ambasada neturi materialaus pobūdžio pretenzijų. Nors turtinių pretenzijų nebuvimas nepateisina kaltinamojo D. R. priešingos teisei veikos, tačiau ir ši aplinkybė kelia abejonių, ar kaltinamojo veika buvo tokia pavojinga, kad turi būti pripažinta nusikalstama.

Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Įvertinus D. R. veiksmų intensyvumą (t.y. suduotas vienas smūgis) bei tai, kad nenustatyta duomenų, jog dėl jo veikos atsirado neigiamų padarinių visuomenei, kad buvo padaryta žala, sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, – darytina išvada, kad jo veikoje nėra BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, todėl D. R. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. R. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė