Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2016-03-01 · Civilinė byla Nr. 2YT-328-514/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-01
Bylos Nr.
2YT-328-514/2016
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00073-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Volskytė
Pareiškėjas
A. T.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija
Civilinė byla Nr.e2YT-328-514/2016Proceso Nr.2-33-3-00073-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.4.4.11, 3.2.7.1
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. kovo 1 d.Plungė
Plungės raj. apylinkės teismo teisėja Aušra Volskytė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą dėl antstolės Ilonos Girdenienės veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. T. kreipėsi į antstolę I.Girdenienę, prašydamas panaikinti areštą jo sąskaitai, nes atlikdamas bausmę dirba, iš jo uždarbio išieškomi įsiskolinimai pagal vykdomuosius dokumentus, nutraukti išieškojimą vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone dėl administracinių nuobaudų – baudų išieškojimo yra praėję daugiau nei dveji metai, pagal suformuotą teismų praktiką tokie nutarimai nevykdomi, jei jie nebuvo įvykdyti per dvejus metus, todėl, suėjus senaties terminui vykdomosios bylos nebeturėtų būti vykdomos.

Antstolė 2016-01-18 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir jį CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka kartu su vykdomosiomis bylomis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) persiuntė nagrinėti teismui.

Nurodė, kad faktas, jog skolininkas dirba, nereiškia, kad antstolis turi naikinti areštą sąskaitai areštą. Asmenims, atliekantiems bausmę ir dirbantiems, leidžiama naudotis ta atlyginimo dalimi, kuri lieka vyr. finansininkui atlikus privalomas išskaitas. Į antstolės depozitinę sąskaitą tik 2015-01-16 buvo pervesta 49,69 Eur iš Alytaus pataisos namų, vėliau į antstolės depozitinę sąskaitą skolininko A. T. skolų dengimui nepateko jokių lėšų.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas numato, jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje yra išvardintas sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Skolininkas nepateikė įrodančių dokumentų, kad į jo laisvės atėmimo vietos įstaigoje esančią sąskaitą yra pervedamos piniginės lėšos, iš kurių negalima išieškoti. Nors skolininkas su analogiškais prašymais dėl sąskaitos arešto panaikinimo į antstolę kreipiasi pakarotinai, tačiau jokių dokumentų, įrodančių, kad į areštuotą sąskaitą yra pervedamos lėšos, į kurias išieškojimas negali būti nukreiptas, nepateikė, dėl ko skolininko prašymas panaikinti areštą sąskaitai yra nepagrįstas.

Skolininko A. T. skunde minimas baudos išieškojimo senaties terminas galėtų būti taikomas tik vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), užvestose pagal vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje dėl baudos išieškojimo ir nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose. Šiose vykdomosiose bylose yra duomenys, kad antstolė periodiškai atliko išieškojimo veiksmus – tikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, kredito įstaigų duomenis, Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM, Valstybinio ginklų registro teikiamus duomenis, bei VĮ „Regitra“, VĮ „Registrų centras“ duomenų bazes apie skolininko turtinės padėties pasikeitimus. Tokie periodiniai tikrinimai buvo atliekami visą išieškojimo laikotarpį, pvz. reguliariai kas mėnesį buvo tikrinama VSDFV duomenų bazė apie skolininko įsidarbinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad senaties terminas nėra praleistas, jeigu vykdymo laikotarpyje nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Vykdomosiose bylose nėra 2 metų laikotarpio, kurio metu nebūtų atlikta jokių veiksmų, todėl skolininko teiginiai dėl senaties termino taikymo yra nepagrįsti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas skundžia antstolės veiksmus, atliktus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Šiose vykdomosiose bylose antstolė 2015-09-07 priėmė patvarkymą, kuriuo areštavo 3203,62 Eur sumą, esančią laisvės atėmimo vietos (Alytaus pataisos namų) sąskaitoje ir priklausančią skolininkui (pareiškėjui).

Pareiškėjo nuomone areštas sąskaitai turėtų būti panaikintas, nes pareiškėjas gauna darbo užmokestį, kurio dalis išieškoma susidariusiems įsiskolinimams padengti.

Iš pateiktų vykdomųjų bylų matyti, kad antstolis 2015 m. rusėjo 7 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitose, o 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo pavedė pataisos namų administracijai iš skolininko A. T. darbo užmokesčio išieškoti kiekvieną mėnesį 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų atlyginimą (MMA), ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.

Pagal CPK 663 straipsnio 1 dalį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas pateikė antstoliui įrodymus, jog išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius, darant CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitymus iš skolininko pajamų.

Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukreipus išieškojimą į skolininko darbo užmokestį, į antstolio depozitinę kontorą buvo atliktas tik vienas pervedimas - 2015-01-16 buvo pervesta 49,69 Eur iš Alytaus pataisos namų, kas patvirtina, kad gaunamo skolininko darbo užmokesčio nepakanka išieškoti pinigų sumą pagal visus vykdomuosius dokumentus.

CPK 688 straipsnis nustato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 675 straipsnis draudžia antstoliui areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Iš pateiktų vykdomųjų bylų matyti, kad išieškoma suma kartu su vykdymo išlaidomis siekia 3203,62 Eur, todėl antstolė pagrįstai taikė kelias priverstines vykdymo priemones.

Antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 4 p.). Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 str. 1 d.). CPK 624 straipsnio 3 dalis numato, jog vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės, antstolis vykdymo procese privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Nenustatyta, kad antstolis areštavo skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, nėra duomenų, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. Teismo vertinimu, antstoliui patenkinus skolininko prašymą dėl arešto sąskaitai panaikinimo, nesant jokių duomenų apie galimybę sumokėti skolą per 6 mėnesius, nepagrįstai būtų pažeisti išieškotojo interesai, todėl antstolė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti areštą skolininkui priklausančioms piniginėms lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos įstaigose.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolė praleido senaties terminą baudoms išieškoti.

Pareiškėjo skundo turinys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas kelia vykdymo senaties termino klausimą. Skunde minimas baudų išieškojimo senaties terminas galėtų būti taikomas tik vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), užvestose pagal vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje dėl baudos išieškojimo ir nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose.

Iš vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad skolininkui nesumokėjus paskirtų baudų, antstolis vykdė priverstinius vykdymo veiksmus. Nuo vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti periodiškai buvo užklausiamos kredito įstaigos apie skolininkui priklausančias piniginių lėšų sąskaitas, buvo užklausiama VSDFV duomenų bazė apie skolininko darbą, tikrintos VĮ „Regitra“, VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės apie skolininkui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Nustačius, jog A. T. atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, išsiųstas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir skolininkui priklausančio darbo užmokesčio.

CPK numato senaties terminą tik vykdomajam dokumentui pateikti (CPK 606 straipsnis), tačiau nėra numatytas terminas, per kurį antstoliui neatlikus vykdymo veiksmų, vykdomąją bylą būtų galima nutraukti.

Pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar vykdymo laikotarpiu nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, t.y. ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo. Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatis taikytina tik esant abejoms aukščiau nurodytoms sąlygoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007, 2007m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, kad antstolė periodiškai atliko išieškojimo veiksmus – tikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, kredito įstaigų duomenis bei VĮ „Regitra“, VĮ „Registrų centras“ duomenų bazes apie pareiškėjo turtinės padėties pasikeitimus. Tokie periodiniai tikrinimai atlikti per visą išieškojimo laikotarpį, pav. reguliariai buvo tikrinama VSDFV duomenų bazė apie skolininko įsidarbinimą. Tikrinimo metu antstolei nenustačius pakitimų apie pareiškėjo finansinę padėtį, nebuvo pagrindo atlikti dar dažnesnius užklausimus. Vykdomosiose bylose nėra 2 metų laikotarpio, kurio metu nebūtų atlikta jokių veiksmų.

Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, jog skola per dvejus metus nuo nutarimų (nuosprendžio) dėl baudos paskyrimo nebuvo išieškota dėl antstolio aplaidumo. Vykdymo veiksmai dėl baudų išieškojimo iš skolininko buvo atliekami nuolat, periodiškai pateikiant užklausimus, ir tikrinama skolininko turtinė padėtis, todėl antstolė pagrįstai ir teisėtai vykdo išieškojimą iš pareiškėjo.

Vykdomosiose bylose esantys duomenys leidžia daryti priešingą išvadą, kad baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas (bausmę). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo. Bylose nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų atvykęs į antstolės kontorą, domėjęsis vykdymo eiga, bandęs įsidarbinti ir kuo greičiau įvykdyti savo pareigą. Pareiškėjas po 2013-04-30 nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, priėmimo dirbo labai trumpai, iš atlyginimo išieškota tik 333,30 Lt 2005 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais, po to niekur nedirbo, todėl skolininko neveikimas ieškant darbo ir pragyvenimo šaltinio, prilygintinas vengimui vykdyti nuosprendį ir nutarimus dėl baudų paskyrimo.

Sprendžiant klausimą dėl kitų terminų vykdymo procese, susipažinus su vykdomosiomis bylomis, nenustatyta, kad antstolė būtų priėmusi vykdyti vykdomąjį dokumentą ir pradėjusi vykdymo veiksmus pagal vykdomuosius dokumentus, kurie pateikti vykdyti praleidus CPK 606 str. nustatytą terminą.

Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus, priimtus iki 2011-10-01, galėjo būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (LR CPK 606 str. 2 d.). Pagal nuo 2011-10-01 galiojančią CPK 606 str. 2 d. redakciją vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o pagal CPK 606 str. 3 d. terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai. ATPK 308 str. nuostatas negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos.

Iš vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad vykdomieji dokumentai vykdymui pateikti, nepraleidus CPK 606 str. ir kituose įstatymuose nustatytų terminų, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdymui. Kaip jau minėta CPK nėra numatytas terminas, per kurį antstoliui neatlikus vykdymo veiksmų, vykdomąją bylą būtų galima nutraukti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 291, 513 str.,

nutarė:

skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Volskytė