- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-18
- Bylos Nr.
- eI2-10010-609/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01136-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Oriksa“
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir R. K., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Oriksa“, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2026 m. gruodžio 10 d. (toliau – Sprendimas).
Skunde nurodo, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 str. 5 d. nuostatų, atsakovas neįsigilino į jo individualią situaciją. Pareiškėjas teigia, kad. sąžiningai tikėjosi, jog bus įdarbintas ir nesitikėjo, jog būsimas darbdavys nevykdys savo įsipareigojimų ir jo neinformuos apie neįdarbinimo priežastis. Pažymi, kad atsakovas iš anksto nepranešė, jog jo leidimas laikinai gyventi bus panaikintas ir nesuteikė galimybės jam pateikti paaiškinimus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Teigia, kad Sprendimas priimtas, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, gavus tarpininkavimo raštą pateikusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Oriksa“ pranešimą, kuriame nurodyta, jog pareiškėja pas darbdavį neatvyko, todėl darbo sutartis su pareiškėja nebuvo sudaryta.
Pažymi, kad nustačius aplinkybes, kad darbo sutartis su tarpininkavimo raštą pateikusia įmone nebuvo sudaryta, kad jokiose kitose Lietuvoje veikiančiose įmonėse pareiškėjas nedirba, atsirado pagrindas pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi panaikinti, konstatavus, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.
Atsakovas nurodo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos (toliau – ir VSAT IS) duomenimis, pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2024 m. gruodžio 17 d., su juo nesudarius darbo sutarties iš Lietuvos neišvyko, Migracijos departamento apie nesudarytą darbo sutartį neinformavo ir naujo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi nepateikė.
Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas pažeidė migracijos procedūras, neteisėtai yra Šengeno erdvėje bei neatliko jokių veiksmų, kad išspręstų savo teisinės padėties klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2024 m. spalio 2 d. pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu ir nurodė, kad ketina dirbti UAB „Oriksa“ betonuotoju, numatomas mėnesinis atlyginimas – 950 Eur.
Vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) darbo UAB „Oriksa“ pagrindu, galiojantis iki 2026 m. gruodžio 10 d.
UAB „Oriksa“ 2025 m. vasario 21 d. pateikė informaciją, jog pareiškėjas į darbą UAB „Oriksa“ neatvyko.
VSAT IS duomenimis, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2024 m. gruodžio 17 d. ir iš jos neišvyko.
Paaiškėjus aplinkybei, jog įmonė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo su pareiškėju darbo sutarties nesudarė, jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas nedirba, įvertinus tai, jog pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas darbo UAB „Oriksa“ pagrindu, buvo konstatuota, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl Sprendimu pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas.
Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.
Sprendimas priimtas, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 puntu bei 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, o, nustačius bent vieną iš šių pagrindų, atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Užsienietis negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2024 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1887-821/2024; 2024 m rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2239-556/2024; 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2387-968/2024; 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1370-629/2025; ir kt.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui neįsidarbinus UAB „Oriksa“, atsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas pagrindas pareiškėjai išduotą leidimas laikinai gyventi Nr. 760408250 panaikinti. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, jis privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-442/2022; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1263-525/2024; ir kt.).
Kaip minėta, byloje ginčijamas Sprendimas yra grindžiamas trimis teisiniais pagrindais, tarp jų ir atsakovui nusprendus, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Sprendžiant, ar šiuo atveju Sprendimu buvo pagrįstai ir teisėtai pripažinta, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog LVAT praktikoje dėl Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo ir aiškinimo pripažįstama, kad prieš priimdamas sprendimą šiuo pagrindu, atsakovas įrodinėjimo naštos pasiskirstymo prasme pirmiausia turi pareigą surinkti faktinius duomenis, patvirtinančius, jog prieš siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis pateikė duomenis, kurie aiškiai neatitiko tikrovės, o pastarasis neatitikimas paaiškėjo vėliau, pavyzdžiui, atsakovui pateikiant įrodymus, jog jau teikiant duomenis apie numatomą mokėti mėnesinį darbo užmokestį buvo pakankamai akivaizdu, kad numatytas mokėti darbo užmokestis realiai negalės būti mokamas ir iš esmės yra (buvo) siekiama suklaidinti valstybės institucijas, siekiant apgaule gauti leidimą gyventi (žr., pvz., 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023, 2024 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1815-502/2024).
Įvertinus nurodytą LVAT praktiką dėl šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi taikymo ir aiškinimo, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo tvirtinimui, kad pareiškėjui siekiant laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo pakankamai akivaizdu, kad darbo sutartis tarp pareiškėjo ir UAB „Oriksa“ nebus sudaryta, taip iš esmės siekiant suklaidinti valstybės institucijas, todėl Sprendime nurodyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindai naikinti, juos pripažįstant neįrodytais.
Nepaisant to, ši išvada nekeičia pagrindinės apibendrinamosios ginčo išvados, jog šiuo atveju pareiškėjui išduotas leidimas panaikintas pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis imperatyviu Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.
Nagrinėjamu atveju nepaneigta, jog pareiškėją su Lietuva sieja tik trumpalaikiai ekonominiai santykiai, kurie ginčijamo Sprendimo priėmimo metu jo pagrįstumo ir teisėtumo nepaneigia.
Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad iš esmės atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, tinkamai įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu), todėl skundžiamo Sprendimo naikinti teisinio pagrindo nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Kadangi skundas netenkintas, pareiškėjas neįgijo teisės gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.