Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ineta Baliukaitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. D. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, V. M., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

6. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad jo mama E. D. priėmė palikimą po savo sutuoktinio mirties P. D. (pareiškėjo tėvo) faktiškai pradėdama jį valdyti. Kitokia tvarka ji negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti E. D. turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

7. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad P. D., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo mama E. D. buvo P. D. sutuoktinė. Po palikėjo mirties liko jo vardu nuosavybės teise įregistruota dalis nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis palikėjas mirė santuokoje su E. D.. Nustatyti vaikai – pareiškėjas K. D.. Po palikėjo P. D. mirties paveldėjimo byla neužvesta, testamentų registre nėra įregistruotų testamentų ir palikimo faktų.

9. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po palikėjo P. D. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – dalis buto. Pareiškėjo mama E. D. po sutuoktinio mirties minėtą turtą valdė kaip savo, jame gyveno, mokėjo komunalinius mokesčius. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Taigi, byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjo mama E. D. po savo sutuoktinio mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį naudojo ir prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad E. D. būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl minėti teismo įrodymai leidžia daryti išvadą, kad E. D. aptartu būdu priėmė po savo sutuoktinio P. D. mirties atsiradusį palikimą.

10. Nustatyta, kad suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir V. M. neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.

11. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusio P. D. palikimo sudėties.

12. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.