Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: R.Aikevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-662-48/2007

2.4.6.1.1.

2007 m. gruodžio mėn. 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Tamazei Kasradzei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007-10-05 nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138str.1d. - laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, pagal BK 180str.2d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63str.1d., 4d., bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Pagal BK 22str.1d., 180str.2d. R. K. išteisintas. Šiuo nuosprendžiu iš R. K. priteisti civiliniai ieškiniai: Kauno teritorinei ligonių kasai dėl M. J. gydymo - 112 Lt, dėl L. D. gydymo - 888,80 Lt; M. J. – 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad 2004-08-22, apie 17 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) namo, tyčia sudavė kumščiu smūgį į veidą nepilnamečiui M. J., gim. 1987-10-31, padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, pereinančią į skruostą, nosikaulio lūžimą, šiais sužalojimais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam M. J. sveikatą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138str.1d..

Be to R. K. nuteistas už tai, kad 2005-02-08, apie 23:50 val., būdamas bendrabučio tipo gyvenamajame name, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), išlaužęs bendrų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų durų staktą, pro neužrakintas duris įsibrovė į (duomenys neskelbtini) butą, priklausantį L. D., panaudodamas fizinį smurtą, t.y. suduodamas L. D. smūgį kumščiu į veidą, o jai parkritus ant grindų, 2-3 smūgius rankomis ir kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, tuo nežymiai sutrikdydamas jai sveikatą, pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą: kambaryje buvusį televizorių „Samsung“ ir turtinės vertės neturintį šio televizoriaus garantinį taloną, 2 beverčius buto raktus. Tokiais savo veiksmais įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180str.2d..

Be to, R. K. buvo kaltinamas, kad 2005-02-08, apie 23:50 val., būdamas bendrabučio tipo gyvenamajame name, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), išlaužęs bendrų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų durų staktą, pro neužrakintas duris įsibrovė į (duomenys neskelbtini) butą, priklausantį L. D., ir, panaudodamas fizinį smurtą, t.y. suduodamas L. D. smūgį kumščiu į veidą, o parkritus ant grindų, 2-3 smūgius rankomis ir kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, tuo nežymiai sutrikdydamas jai sveikatą, pasikėsino pagrobti iš L. D. ausų 150 Lt vertės auksinius auskarus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė įvykdyti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – sutrukdė iš kito kambario išėjęs gyventojas, t.y. įvykdęs nusikaltimą, numatytą BK 22str.1d., 180str.2d.

Teisėjų kolegija negali tinkamai išnagrinėti R. K. skundo, kadangi pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu gautų įrodymų, rėmėsi prielaidomis, netyrė surinktų įrodymų ir jų nevertino, todėl visiškai neaišku, ar nuteistasis įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180str.2d.

2007-10-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis naikintinas dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės, o taip pat šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

Nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, pirmosios instancijos teismas padarė esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą: teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo užtikrinta R. K. tiesė į gynybą, nes bylos teisminis nagrinėjimas vyko nedalyvaujant nuteistojo gynėjui. BPK 52str. numato nuteistajam galimybę savo iniciatyva atsisakyti gynėjo, išskyrus BPK 433str. numatytą atvejį. R. K. savo laisva valia ir iniciatyva galėjo atsisakyti gynėjo tik gynėjui faktiškai dalyvaujant teismo posėdyje, kuriame pareikštas atsisakymas, t.y. nuteistasis turėjo turėti realią galimybę pasinaudoti gynėjo pagalba. Tai, jog R. K. atsisakė gynėjo, turėjo būti įrašyta teisiamojo posėdžio protokole, o teismas, priimdamas tokį atsisakymą, privalėjo išsiaiškinti, ar atsisakymas gynėjo yra laisvas jo apsisprendimas. Be to, jeigu nuteistasis ir būtų savo iniciatyva atsisakęs gynėjo, vadovaujantis BPK 52str.2d., pirmosios instancijos teismas galėjo ir nepaisyti tokio atsisakymo, kadangi R. K. buvo teisiamas už nusikaltimus, kurių keli savo pobūdžiu buvo sunkūs nusikaltimai, todėl jo atsisakymas gynėjo teismui nebuvo privalomas. Remdamasis tuo, pirmosios instancijos teismas turėjo apsvarstyti šią galimybę teismo posėdyje ir priimti sprendimą, įforminant jį teismo posėdžio protokole. Tačiau, iš 2007-09-07 teismo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teismo teisėja tik išaiškina nuteistajam jo teises, bet nesiaiškina, ar jam reikalingas gynėjas ir ar jis galės pats apsiginti. Be to, vadovaujantis BPK 233str.4d. reikalavimais, tiesėjas, priimdamas nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, ta pačia nutartimi nusprendžia ir dėl gynėjo paskyrimo, tačiau to pirmosios instancijos teismo teisėja nepadarė. Nors nuteistasis dėl to nepasisako savo apeliaciniame skunde, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai sutrukdė R. K. tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis tiesėmis, ko pasėkoje buvo pažeista baudžiamojo proceso norma, reglamentuojanti teisę į gynybą, kas sutrukdė jam apsiginti, o tuo pačiu teismui priimti ištirtais įrodymais pagrįstą, teisingą ir nešališką nuosprendį.

Iš nuosprendyje aprašomų nusikalstamų veikų matyti, kad R. K. buvo kaltinamas trimis nusikalstamomis veikomis, t.y. pagal BK 138str.1d., 180str.2d. ir 22str.1d., 180str.2d.. Iš kaltinime esančių duomenų apie BK 180str.2d. ir 22str.1d., 180str.2d. matyti, kad 2005m. vasario 8d., apie 23 val. 50 min., R. K., būdamas bendrabučio tipo gyvenamajame name, esančiame Jonavos g. 182, Kaune, išlaužęs bendrų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų durų staktą, pro neužrakintas duris įsibrovė į (duomenys neskelbtini) butą, priklausantį L. D., ir, panaudodamas fizinį smurtą – suduodamas L. D. smūgį kumščiu į veidą, o jai parkritus ant grindų, 2-3 smūgius rankomis ir kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, tuo nežymiai sutrikdydamas jai sveikatą, pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą: kambaryje buvusį televizorių „Samsung“ ir turtinės vertės neturintį šio televizoriaus garantinį taloną, 2 beverčius buto raktus, kas kvalifikuojama kaip nusikalstama veika, numatyta BK 180str.2d., be to, R. K., toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu ir tomis pačiomis aplinkybėmis pasikėsino pagrobti iš L. D. ausų 150 Lt vertės auksinius auskarus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė įvykdyti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – sutrukdė iš kito kambario išėjęs gyventojas, tai kvalifikuojama kaip nusikaltimas, numatytas BK 22str.1d., 180str.2d.. Pirmosios instancijos teismas dėl šio epizodo R. K. išteisino, motyvuodamas tuo, kad nėra pakankamai duomenų, galinčių patvirtinti, jog nuteistasis plėšimo metu pasikėsino pagrobti L. D. priklausančius auskarus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog R. K. negalėjo vienu ir tuo pačiu metu įvykdyti dviejų atskirų plėšimų. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis įsibrovė į L. D. priklausančią gyvenamą patalpą, sudavė jai smūgius, siekdamas palaužti jos pasipriešinimą, bei pagrobė jai priklausantį televizorių ir kitus daiktus, bei pasikėsino pagrobti jai priklausančius auskarus. Pasikėsinimas pagrobti auskarus vyko vieno ir to pačio nusikaltimo, kvalifikuojamo kaip plėšimas, metu. Tačiau prokuratūra nepaisydama to, išskyrė tai į du atskirus nusikaltimus, tuo pažeisdama ne tik baudžiamąjį įstatymą, bet ir LR Konstituciją, t.y. jos 31str.5d., kuriame nurodyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą du kartus. Šie kaltinimai turėjo būti vertinami ne kaip atskiros nusikalstamos veikos, bet kaip atskiri epizodai vienoje nusikalstamoje veikoje ir teismas, jeigu prokuroras, palaikęs kaltinimą, teismo proceso metu nepakeitė kaltinimo, turėjo šiame epizode neišteisinti, o tą epizodą pašalinti iš kaltinimo.

Pirmosios instancijos teismas visiškai nepašalino prieštaravimų tarp nukentėjusiosios L. D. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų. L. D. 2005-02-11 liudytojo apklausos protokole, 2005-02-14 papildomos apklausos protokole ir 2007-03-27 akistatos protokole nurodė, kad R. K. įsiveržęs į nukentėjusiosios butą, nieko nesakęs pradėjo ją spardyti į įvairias kūno vietas, nuo smūgių ji parkrito, tada nuteistasis pamatė kambaryje esantį spalvoto vaizdo televizorių „Samsung“ ir pasiėmė jį, vėliau televizorių pasidėjo ant žemės ir bandė iš nukentėjusiosios ausų išverti auskarus, tačiau ji tam priešinosi užsiėmusi abiem rankom už ausų, taip neleisdama nuteistajam išverti auskarus. Mėgindamas tai padaryti, R. K. griebė už nukentėjusiosios abiejų rankų nykščių ir mėgino atitraukti rankas, taip sukeldamas skausmą L. D. nykščiuose, o po nepavykusio bandymo, nes tam sutrukdė iš gretimo buto išėjęs kaimynas, nuteistasis pasiėmė ant grindų gulėjusį televizorių ir išėjo, užrakinęs nukentėjusiąją jos bute iš buto pagrobtais raktais. Tuo tarpu 2007-09-27 teisiamajame posėdyje L. D. nurodė, kad gavusi tris smūgius į veidą, ji nukrito ant žemės ir neteko sąmonės, todėl nematė, kaip R. K. išnešė televizorių, jis norėjo išverti auskarus, tačiau tam sutrukdė išėjęs iš gretimo buto kaimynas. Nukentėjusioji nurodo, kad nuteistasis jai išnarino du pirštus. Tokie nukentėjusiosios parodymuose esantys esminiai prieštaravimai, verčia suabejoti jos parodymų nuoseklumu ir tikrumu. Iš 2005-02-14 specialisto išvados Nr. G 2232/05 (02) matyti, kad jokie sužalojimai susiję su rankų pirštais neužfiksuoti, taip pat šioje išvadoje nėra duomenų, jog padaryti kokie nors sužalojimai ausyse. Be to, L. D. tvirtina, kad užbaigti sumanymą išverti iš ausų auskarus R. K. sutrukdė iš gretimo buto išėjęs kaimynas, tačiau kyla logiškas klausimas, kaip nukentėjusioji, būdama be sąmonės, galėjo matyti išeinantį kaimyną ir kodėl tas kaimynas nesutrukdė R. K. pagrobti televizorių. Pačio kaimyno, t.y. Juozo Jonatavičiaus parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1t. b.l. 84), pagrįsti tik prielaidomis, kadangi jam būnant visiškai girtam, jis net neprisimena ar iš viso buvo išėjęs iš kambario ir juo labiau matęs ar girdėjęs riksmus. Nors ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė, kad išsiblaivęs jis pastebėjo, jog bendrų durų staktoje yra laužimo žymės, bet, kokiu metu tokios žymės galėjo būti padarytos, nepaaiškino. Tačiau pirmosios instancijos teismas, teisminio bylos nagrinėjimo metu, neapklausė Juozo Jonatavičiaus ir nemėgino patikslinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Teisiamajame posėdyje apklaustas G. M. taip pat paliudijo, kad nieko nematė, tik prisiminė, jog jį pažadino R. K., kuris atėjo pasiimti savo buto raktą, o daugiau nieko nežino. L. D., ikiteisminio tyrimo metu tvirtinusi buvusi sąmoninga ir mačiusi kaip nutiestasis išnešė iš jos kambario televizorių, teisiamajame posėdyje nurodė, jog to nematė. Ikiteisminio tyrimo metu L. D. nurodė, kad, įėjęs į kambarį, nuteistasis sudavė jai vieną smūgį į veidą, pataikė į kairę akį, ji parkrito ant grindų, užsidengė veidą rankomis ir pajuto dar maždaug tris smūgius į įvairias kūno vietas. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, jog gavo tris smūgius į veidą, tada nugriuvo ir prarado sąmonę. Tada kyla klausimas, ar, parkirtusi ir praradusi sąmonę, nukentėjusioji galėjo jausti smūgius į įvairias kūno vietas ir juo labiau žinoti kiek jų buvo suduota. Nors R. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog L. D. kairė akis buvo sumušta jau prieš jam panaudojant smurtą jos atžvilgiu, tačiau pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo šio parodymų prieštaravimo. Be to, byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog nuteistasis būtų paėmęs nukentėjusiajai priklausančio televizoriaus garantinį taloną ir buto raktus, o kad paėmė televizorių, grindžiama vien tik R. K. prisipažinimu, nes nukentėjusioji teisme teigė, jog buvo be sąmonės ir nematė kaip R. K. išnešė televizorių. Pats R. K. neigia ėmęs kitus daiktus, išskyrus televizorių „Samsung“. Visa tai įvertinus, kyla klausimas, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas R. K. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180str.2d.

Įvertinusi visus aukščiau pateiktus prieštaravimus tarp ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu gautų įrodymų, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šie prieštaravimai, jų nepašalinus, sutrukdė pirmosios instancijos teismui tinkamai ir išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti tinkamą bei objektyvų sprendimą.

Be to, bylos nagrinėjimo metu 2007-09-07, vadovaujantis BPK 300str., buvo priimta nutartis, kuria atnaujintas įrodymų tyrimas. Tačiau šis straipsnis nurodo, kad teismas, nuosprendžio priėmimo metu nustatęs, kad neišsamiai ištirtos kai kurios bylos aplinkybės, gali atnaujinti įrodymų tyrimą BPK 295str. nustatyta tvarka. Tačiau teisėja šią nutartį priėmė neišklausiusi nuteistojo paskutinio žodžio, t.y. nebaigusi proceso, taip pažeisdama BPK 300str. nuostatas. Be to, teismas nutartyje nenurodė, kokioms konkrečiai aplinkybėms išaiškinti reikalingas įrodymų tyrimo teisme atnaujinimas ir kokiomis priemonėmis tai gali būti pasiekta. BPK 295str. nurodyta, kad, jeigu baigiamąsias kalbas pasakę asmenys arba kaltinamasis paskutiniu žodžiu praneša apie naujas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai, teismas nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva gali atnaujinti įrodymų tyrimą. Tačiau, net ir šio straipsnio taikymas šiuo atveju nėra galimas, nes iš nuteistojo baigiamosios kalbos matyti, jog jis nurodo, kad gali pateikti dokumentus apie tėvo invalidumą ir apie savo darbą, tačiau nenurodo naujų aplinkybių, turinčių esminės reikšmės bylai. Šiuos dokumentus R. K. galėjo pateikti bet kurioje ankstesnėje tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog 2007-09-07 nutartis ne tik buvo surašyta pažeidžiant BPK numatytas normas, bet ir įformino procesinį veiksmą, kuris šiuo atveju nebuvo tikslingas ir reikalingas. Tai nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, kuris būtų sutrukdęs teismui priimti teisingą nuosprendį, tačiau iš teismo priimtos nutarties susidaro įspūdis, jog teismas suprato, jo pažeidė kaltinamojo R. K. teisę į gynybą ir, norėdamas tai sušvelninti, priima šią nutartį.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje visiškai nepasisakyta dėl civilinių ieškinių, todėl visiškai neaišku už ką M. J. priteista 1000 Lt moralinei žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, o taip pat teisiamajame posėdyje neužtikrino nuteistojo R. K. teisę į gynybą, tuo suvaržydamas įstatymų garantuotas kaltinamojo teises ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Esant tokioms aplinkybėms, ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų apeliacinės instancijos teismas negali, todėl nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuosprendis naikinamas ir byla gražinama nagrinėti iš naujo, nuteistojo R. K. skundo iš esmės nenagrinėjo, kad tai nedarytų įtakos pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš naujo.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi atkreipti dėmesį į visas padarytas klaidas, t.y. kaltinamajam užtikrinti įstatymų garantuotą teisę į gynybą, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, pašalinti visus prieštaravimus, tinkamai suformuluoti kaltinimus, iš kurių būtų aišku kuo R. K. kaltinamas, surašyti motyvuotą ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais pagrįstą nuosprendį. Motyvuoti civilinių ieškinių priteisimą. Jeigu bus nustatyta, kad kaltinimai, pareikšti kaltinamajame akte, nepasitvirtina, tai perkvalifikuojant laikytis (duomenys neskelbtini).2d. ir 256str. reikalavimų, o nuosprendyje tai tinkamai motyvuoti. Skiriant bausmę, t.y., parenkant jos rūšį bei nustatant dydį, vadovautis BK 54str. bei 61str. reikalavimais. Surašant nuosprendį, griežtai laikytis BPK 304, 305 ir 307 straipsnių reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

2007m. spalio 5d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu ir nuteistas R. K., panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.