- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- AN2-175-879/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00451-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė
- Pareiškėjas
- S. B.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria buvo atmestas S. B. skundas dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Jurgitos Mozūraitytės 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2019 m. rugpjūčio 26 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate (toliau – Institucija) registruotas S. B. 2019 m. rugpjūčio 22 d. pareiškimas dėl A. G. veiksmų. Pareiškime nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. S. B. būnant nuosavoje teritorijoje, adresu – (duomenys neskelbtini), bei ilsintis ir mėgaujantis ramybe, apie 14.55 val., išgirdo A. G. šauksmus „Kur mano pinigai, tu durneli?“. Pasisukęs į šauksmų pusę pareiškėjas pamatė A. G., kuris vaikščiojo pagal pareiškėjo teritorijos tvorą, gatvėje, viešoje vietoje šūkavo bei rėkavo „Atiduok pinigus, kada bus pinigai, durneli tu?“. Minėtą frazę A. G. garsiai šaukdamas kartojo keletą kartų. Matydamas, jog savo neadekvačiu elgesiu niekaip negali išprovokuoti pareiškėjo bendrauti su juo, A. G. nurimo ir grįžo į savo teritoriją. Pareiškime taip pat nurodyta, kad įvykio metu netoliese vaikščiojo žmonės bei darbavosi UAB „Aukštaitijos vandenys“ darbuotojai. Pareiškimu buvo prašoma A. G. patraukti atsakomybėn dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir neteisėto pinigų reikalavimo.
2. 2019 m. rugsėjo 6 d. Institucijos Veiklos skyriaus tyrėja J. Mozūraitytė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 punktu, priėmė nutarimą A. G. atžvilgiu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną konstatavusi, kad A. G. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, požymių.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apylinkės teismas (Panevėžio rūmai) 2019 m. lapkričio 5 d. skundžiama nutartimi patvirtino Institucijos 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ir atmetė S. B. skundą.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu S. B. prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo (Panevėžio rūmai) 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį ir Institucijos 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarimą bei grąžinti bylą papildomiems veiksmams atlikti. Skunde apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad įstatymo leidėjas nenumato jokių išimčių, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn išimtinai vien tik dėl kitų asmenų rimties pažeidimo, nesant kito būtinojo neteisėto elgesio padarinio – viešosios tvarkos pažeidimo. Pasak pareiškėjo, apylinkės teismas nustatė, kad A. G. pripažino, jog viešoje vietoje inicijavo konfliktą ir įžeidinėjo S. B.. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad vien tai, jog jis pateikė skundą, suponuoja išvadą, kad buvo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas, o netinkamu elgesiu viešoje vietoje jau savaime pažeidžiama viešoji tvarka. S. B. A. G. viešoje vietoje sukeltą konfliktą vertina kaip įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kuriuo pastarasis sutrikdė pareiškėjo ir jo tėvo G. B., kuris net nebuvo apklaustas, ramybę.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Apeliacinis skundas atmetamas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.
8. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
9. Susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio (įrodymai ir jų vertinimas) reikalavimų ir pagrįstai S. B. apskųstą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Kadangi iki teismo posėdžio tiek S. B., tiek A. G. pateikė prašymus nagrinėti skundą jiems nedalyvaujant, pirmosios instancijos teismas žodinio bylos nagrinėjimo metu apklausė Institucijos atstovą R. Mickevičių, ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas grindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu.
10. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad S. B. yra įsitikinęs, kad A. G. veiksmuose yra ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl prašo panaikinti Institucijos nutarimą, kuriuo buvo nuspręsta administracinio nusižengimo bylos teisenos nepradėti, bei skundžiamą apylinkės teismo nutartį. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, atlikti kokius nors papildomus procesinius veiksmus ar keisti ginčijimą nutartį, todėl, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
11. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties eurų. Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veikų: 1) necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamą kibimą prie žmonių; 3) kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis.
12. S. B. pirminiame pareiškime Institucijai nurodė, kad A. G. 2019 m. rugpjūčio 19 d. apie 14.55 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) keletą kartų garsiai šaukdamas pakartojo frazes, ragindamas grąžinti pinigus ir įžeidžiamai vadindamas jį „durneliu“. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad netoliese darbavosi UAB „Aukštaitijos vandenys“ darbuotojai. Pasak S. B., tokiu savo elgesiu A. G. sutrikdė jo ir jo šeimos narių ramybę ir poilsį, sukėlė paniką, išgąstį. Pareiškėjas nurodė, kad A. G. šūkavimus girdėjo ir jo tėtis G. B., kuris dėl tokio A. G. elgesio giliai susijaudino, buvo sutrikdytas jo poilsis ir teko gerti vaistus. S. B. pareiškimo tyrimo medžiagoje esantys duomenys ne tik nepatvirtina jo nurodytų aplinkybių dėl A. G. atliktų veiksmų ir jų pobūdžio, bet jas paneigia.
13. 2019 m. rugsėjo 5 d. apklausos protokole A. G. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. apie 16 val. grįžęs į namus ir pamatęs šalia namo vartų vaikščiojantį kaimyną S. B., pastarojo paklausė, kada šis grąžins jam skolą. Pasak A. G., S. B., konkrečiai nieko neatsakęs, tik kažką nesuprantamai numykęs, nuėjo į savo kiemą. A. G. pripažino dar kartą pakeltu tonu kaimynui uždavęs tą patį klausimą, tačiau atsakymo nesulaukęs bei nepamenąs, ar prašydamas jam priklausančių pinigų pavadino S. B. „durneliu“. Pokalbis vyko prie pat gatvės, ties įvažiavimu į namų kiemą. Taigi, nors A. G. pripažino, kad antrą kartą prašymą grąžinti pinigus kaimynui S. B. išsakė pakeltu tonu, tačiau neįvardino to šaukimu ir nepripažino, kad būtų įžeidžiamai kreipęsis į kaimyną. A. G. parodymus patvirtina ir toje pačioje vietoje tuo pačiu metu dirbę UAB „Aukštaitijos vandenys“ darbuotojai – A. G., A. L., S. Z., kurie, apklausiami liudytojais, vieningai parodė, kad prie jų ir dėl nesandaraus šulinėlio juos iškvietusio asmens (bylos duomenimis S. B.) maždaug 10 m atstumu priėjęs pastarojo kaimynas (bylos duomenimis A. G.) prašė grąžinti skolą, tačiau nešūkavo ir necenzūrinių žodžių neišsakė. Pažymėtina, kad S. B. pareiškimo tyrimo medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių minėtų UAB „Aukštaitijos vandenys“ darbuotojų asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, tokių aplinkybių nenurodo ir pats apeliantas, todėl teismas neturi pagrindo abejoti pastarųjų asmenų parodymų patikimumu. Institucijos nutarime nurodyta, kad nė vienas iš aštuonių (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvenančių S. B. ir A. G. kaimynų nepatvirtino, kad pareiškėjo nurodytu metu būtų girdėję konfliktą ar triukšmą, bei nurodė, kad jų ramybės, rimties ir poilsio niekas netrukdė.
14. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad S. B. pareiškimo tyrimo medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad A. G. pareiškime nurodytoje viešoje vietoje būtų išsakęs necenzūrinius žodžius ar rodęs atitinkamus gestus vietoje, įžeidžiamai kibęs prie žmonių ar atlikęs kitus tyčinius veiksmus, kuriais būtų siekęs pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. A. G. ir liudytojais apklaustų UAB „Aukštaitijos vandenys“ darbuotojų parodymai patvirtina, kad A. G. tik uždavęs S. B. klausimą, kada šis grąžinsiąs skolą (faktinę aplinkybę dėl tarpusavio skolos patvirtino tiek A. G., tiek S. B.). Todėl tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo procesiniuose sprendimuose buvo teisingai įvertinta, kad aptariama situacija buvo susijusi ne su siekiu pažeisti viešąją tvarką, o A. G. finansine pretenzija S. B. atžvilgiu dėl nesumokėtos skolos, t. y. išskirtinai asmeninio pobūdžio.
15. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo argumentui dėl to, kad S. B. tėvo G. B. apklausa būtų perteklinis procesinis veiksmas. Kadangi tiesiogiai nagrinėjamą įvykį stebėję ir jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturintys liudytojai – UAB „Aukštaitijos vandenys“ darbuotojai paneigė, kad A. G. pareiškėjo atžvilgiu būtų šaukęs, kėlęs triukšmą ar išsakęs įžeidžiančius necenzūrinius žodžius, net jei G. B., kurio suinteresuotumas bylos baigtimi dėl jo artimo giminystės ryšio su pareiškėju neabejotinas, tvirtintų priešingai, jo parodymai nei kiekybine, nei kokybine prasme nenulemtų priimamo procesinio sprendimo.
16. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde klaidingai nurodo, kad apylinkės teismas nustatė, kad A. G. pripažino viešoje vietoje inicijavęs konfliktą ir įžeidinėjęs S. B.. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad tarp S. B. ir A. G. įvyko asmeninio pobūdžio žodinis konfliktas dėl negrąžintos skolos, tačiau liudytojais apklausti asmenys negirdėjo jokių necenzūrinių žodžių, nematė rodomų gestų, įžeidžiamo kibimo ar kitų tyčinių veiksmų vienas kito atžvilgiu, o pinigų prašęs kaimynas (A. G.) netriukšmavo. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių nebuvimo A. G. veiksmuose grindė ne tik S. B. pareiškimo tyrimo medžiagoje esančių duomenų visuma, bet atsižvelgdamas ir į aplinkybes, kad tyrimo metu nenustatyta, jog tą dieną būtų gauta skambučių bendruoju pagalbos centru dėl viešosios tvarkos ir asmenų rimties pažeidimo, ar kad policija būtų vykusi adresu – (duomenys neskelbtini), dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
17. Su S. B. skundo argumentu, kad netinkamu elgesiu viešoje vietoje jau savaime pažeidžiama viešoji tvarka, galima būtų sutikti vertinant asmens elgesį nebent iš bendražmogiškų pozicijų, tačiau ne teisine prasme. Tam, kad asmens veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio atitinkamą dalį, būtina nustatyti šio administracinio nusižengimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius. Šiuo atveju A. G. veiksmuose ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių nenustatyta. Taip pat pažymėtina, kad subjektyvi pareiškėjo nuomonė nepaneigia teisiškai pagrįstų ir motyvuotų Institucijos ir pirmosios instancijos teismo išvadų skundžiamuose procesiniuose sprendimuose dėl pagrindo pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną nebuvimo. Apelianto motyvas dėl to, kad vien skundo pateikimas suponuoja išvadą dėl padaryto viešosios tvarkos pažeidimo, laikytinas teisiškai nepagrįstu.
18. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį nepakeistą ir S. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.