- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-22
- Bylos Nr.
- e2S-107-796/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- R. K.-O.
- Atsakovas
- K. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. K.-O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. K.-O. ieškinį atsakovui K. P. dėl teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir išlaikymo dydžio nustatymo pakeitimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. K.-O. patikslintu ieškiniu teismo prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT‑7944-1094/2021 patvirtinto šalių susitarimo 1.1–1.7 punktų nuostatas dėl K. P. (atsakovo) bendravimo su nepilnamečiais vaikais R. P. ir V. P. (toliau kartu – ir vaikai) bendravimo tvarkos ir jas išdėstyti ieškinyje nurodytu būdu; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT‑7944-1094/2021 patvirtinto šalių susitarimo 2.1–2.2 punktų nuostatas dėl atsakovo vaikams mokamo išlaikymo tvarkos ir dydžio, nustatant, kad atsakovas vaikams teikia 500 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų išlaikymą kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą mokėjimo pavedimu perveda į ieškovės nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 10 dienos; vaikų išlaikymui skiriamos sumos kasmet indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; vaikų išlaikymui skirtus pinigus valdo ieškovė uzufrukto teise; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 9 850 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. P. ir V. P. po 380 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, vaikų išlaikymo lėšas pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 10 kalendorinės dienos, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7944-1094/2021 patvirtintu susitarimu dėl sutarties pakeitimo šalys susitarė dėl bendratėvyste grįsto šalių bendravimo su vaikais modelio, dėl to buvo sutarta, jog vaikams su kiekvienu iš tėvu kas mėnesį leidžiant po dvi savaites, tiek ieškovė, tiek ir atsakovas kiekvieno iš vaikų išlaikymui skirs ne mažiau kaip po 200 Eur per mėnesį. Buvo sutarta, kad atsakovas vaikams sutartą teikti išlaikymą perveda ne tiesiogiai ieškovei, o vaikams esant pas jį apmoka išlaidas, reikalingas vaikų kasdieniams poreikiams, gydymui, rūbams, maistui, papildomai ugdomajai ir pramoginei veiklai. Ieškovė savo prašymą grindė pasikeitusia situacija – nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. šalių sūnus V. atsisako bendrauti su tėvu, kadangi bendravimas su tėvu berniukui kelia nemalonius jausmus. Sūnus R. bendrauja su tėvu, tačiau, ieškovės vertinimu, šio sūnaus ir atsakovo bendravimas pagal galiojančią tvarką vyksta ne sūnaus noru. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. prie vaikų išlaikymo praktiškai neprisideda ir nedengia būtinųjų ir papildomų vaikų išlaidų, todėl beveik visa vaikų išlaikymo našta tenka vienai ieškovei. Ieškovės vertinimu, byloje turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, priteisiant iš atsakovo nuo ieškinio pateikimo dienos bent jau minimalų išlaikymą vaikų poreikių tenkinimui, šioje proceso stadijoje nustatant atsakovui prievolę teikti laikiną išlaikymą – 380 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
Atsiliepimas
3. Atsakovas K. P. atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė minėtą prašymą atmesti. Nurodė, kad atsakovas nepertraukiamai vykdo sprendimą ir teikia vaikams išlaikymą, tiesiogiai apmokėdamas išlaidas, skirtas vaikų būtinųjų ir papildomų poreikių tenkinimui – perka drabužius, maistą, buities ir higienos reikmenis, mokyklos reikmenis, kompiuterį, apmoka už vaikams teikiamas medicinines paslaugas, papildomas ugdymo, sporto bei laisvalaikio lavinamąsias veiklas ir kt., taip pat perveda pinigines lėšas į nepilnamečių vaikų vardu atidarytas atsiskaitomąsias banko sąskaitas. Atsakovas nuolat ir reguliariai bando su ieškove suderinti vaikų išlaikymo klausimus ir atitinkamų išlaidų paskirstymą tarp šalių. Atsakovas vežė sūnų R. į (duomenys neskelbtini) ir tiesiogiai (duomenys neskelbtini) apmokėjo už sūnaus (duomenys neskelbtini) gydymą, o ieškovė apmokėjo (duomenys neskelbtini) gydymą, šalys buvo raštu susitarusios dėl tokių sąlygų. Laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio iš dalies nebuvo vykdomas sprendimas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi V., kadangi dėl sūnaus V. elgesio atsakovo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), sūnus V. vengė lankytis atsakovo gyvenamojoje vietoje. Atsakovas dalyvauja sūnaus V. auklėjime, palaipsniui atstato ryšį su juo. Sūnui V. bendraujant tik su ieškove, į neigiamą pusę pasikeitė jo elgesys ir mokymosi rezultatai. Atsakovas buvo inicijavęs atvejo vadybą dėl vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo esant su ieškove. Būtent ieškovė už vaikus gauna socialines išmokas – vaiko pinigus už abu vaikus, sūnaus R. (duomenys neskelbtini) išmoką. Atsakovas nepertraukiamai vykdo sprendimą ir teikia vaikams išlaikymą, sprendime nurodyta minimali jo suma ir nedraudžiama teikti didesnę sumą. Ieškovė, prašydama priteisti laikiną išlaikymą, nereiškia prašymo dėl bendravimo tvarkos laikino pakeitimo. Todėl ieškovės prašymas negali būti tenkinamas, dėl jo galėtų būti sprendžiama tik jeigu būtų nustatyta kitokia bendravimo tvarka nei šiuo metu nustatyta sprendimu. Be to, ieškovė nepagrindė prašomo priteisti laikino išlaikymo dydžio, atsakovo finansinė padėtis yra prasta (jis nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. yra įregistruotas kaip bedarbis, dėl sveikatos būklės jo galimybės dirbti atitinkamą darbą yra ribotos), visas atsakovo turtas yra dovanotas, o dvi iš trijų turimų transporto priemonių negali dalyvauti eisme.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) išvadoje nurodė, kad siekiant užtikrinti, jog nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui būtų teikiamas pastovus ir pakankamo dydžio išlaikymas, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atitinka vaikų prioritetinius interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
6. Teismas nustatė, kad šalių bendravimo su vaikais ir išlaikymo klausimai yra sureguliuoti 2021 m. vasario 24 d. teismo sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, todėl galiojantis ir gali būti vykdomas. Teismas, preliminariai įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, nustatė, kad atsakovo bendravimas su sūnumi R. vyksta, o su sūnumi V. atsakovas bando atkurti ryšį. Pareikštu prašymu ieškovė siekia laikinai pakeisti išlaikymo teikimo tvarką ir dydį, tačiau byloje nereiškia prašymo dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo. Pagal šalių susitarimą, kuris patvirtintas teismo sprendimu, išlaikymo vaikams teikimas ir bendravimas su vaikais yra betarpiškai susiję, todėl kiekvieno iš nustatytų įsipareigojimų atskiras taikymas yra sunkiai įgyvendintinas. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl išlaikymo vaikams teikimo, abi šalys nurodo, kad išlaikymą vaikams teikia. Teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra galimybės nustatyti, kuri iš šalių teisi, tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė nurodo užtikrinanti vaikams tinkamo išlaikymo teikimą. Atsakovas nurodo, kad su sūnumi R. bendrauja šalių sutarta ir teismo patvirtinta bendravimo tvarka, su sūnumi V. atstatinėja ryšį, išlaikymą teikia abiem pagal faktą.
7. Įvertinęs tai, kad sūnaus R. interesai gauti tinkamo dydžio išlaikymą šiuo metu nėra pažeisti (teismui nebuvo pateikta neginčijamų duomenų, kad tėvas nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos ir (ar) neteikia išlaikymo), o sūnaus V. išlaikymas pačių tėvų susitarimu glaudžiai (betarpiškai) susijęs ir su bendravimo tvarka, kurios neprašoma laikinai keisti, teismas šioje proceso stadijoje, nesant pareikšto prašymo nustatyti laikiną bendravimo tvarką, įvertino, kad ieškovė nenurodė pakankamai aplinkybių, suponuojančių išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kils grėsmė šalių nepilnamečių vaikų turtinėms teisėms ir teisėtiems interesams, dėl to ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti visa apimtimi: nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. P. ir V. P. po 380 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, vaikų išlaikymui skirtas lėšas pervedant ieškovei į jos nurodytą banko sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 kalendorinės dienos, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną (ieškovę). Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
8.1. Teismas, atmesdamas prašymą dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo, pažeidė geriausius vaikų interesus. Vaiko interesų apsauga yra viešasis interesas, kurį turi ginti valstybė. Teismo nutartimi nebuvo įvertinta tai, kad 2021 m. vasario mėn. šalių sutarta vaikų išlaikymo suma (200 Eur) yra akivaizdžiai per maža ir neužtikrina net minimalių jų poreikių tenkinimo, įvertinus dabartinę rinkos situaciją ir minimalios mėnesinės algos orientacinį kriterijų. Net ir šioje proceso stadijoje (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) yra akivaizdu, kad atsakovo turimas teikti vaikams išlaikymas (po 200 Eur) neužtikrina visų šalių nepilnamečių vaikų poreikių, todėl gerokai didesnė išlaikymo našta tenka ieškovei, kaip jų motinai. Teisminiai procesai gali trūkti ir kelis metus. Atsakovas turi pareigą teikti bent orientacinio dydžio išlaikymą vaikams ir bylos nagrinėjimo metu.
8.2. Teismo vertinimas, kad ieškovė gali ir viena pasirūpinti vaikų išlaidomis, prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Dėl to nėra svarbu tai, ar ieškovė turi, ar neturi finansines galimybes viena išlaikyti vaikus, atsakovas taip pat turi pareigą prisidėti prie vaikų išlaikymo ir jų poreikių tenkinimo. Atmesdamas prašymą, teismas akivaizdžiai perkėlė pareigą vienai ieškovei ir toliau išlaikyti abu vaikus, tai ji daro nuo 2023 m. rugsėjo mėn. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad jis vaikams teikia išlaikymą, kaip jis teigė savo atsiliepime, teismas privalėjo užtikrinti bent jau laikino išlaikymo vaikams teikimą bylos nagrinėjimo metu.
Atsiliepimas
8.3. Atsakovas Tarnybos specialistams ir atsiliepime į ieškovės prašymą patvirtino, kad su sūnumi V. nebendrauja nuo 2023 m. rugsėjo mėn. Tai reiškia, kad berniukas nuo to laiko nesilanko atsakovo namuose ir atsakovas jokių išlaidų, susijusių su minėto sūnaus išlaikymu, nepatiria. Neaišku, kodėl teismas bent jau V. P. nepriteisė laikino išlaikymo, taip užtikrinant jo minimalių poreikių tenkinimą iš atsakovo pusės. Tai, kad atsakovas nebendrauja su sūnumi, neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
8.4. Kaip matyti iš teismo sprendimu patvirtinto susitarimo, šalys, atsižvelgdamos į nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, susitarė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės skiria ne mažiau kaip po 200 Eur kas mėnesį. Kartu šalys susitarė, kad jos teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tiesiogiai apmokėdamos išlaidas, reikalingas vaikų kasdieniams poreikiams, gydymui, rūbams, maistui, papildomai ugdomajai ir pramoginei veiklai. Atsakovui geranoriškai nedengiant vaikų išlaidų, kaip buvo sutarta, ieškovė pratiškai neturi teisinių priemonių priversti atsakovą prisidėti prie vaikų išlaikymo. Teismui matant, kad atsakovas neprisideda net prie vaikų minimalių išlaidų dengimo, vadovaujantis geriausiais vaikų interesais, teismas privalėjo priteisti iš atsakovo vaikams laikiną išlaikymą. Ieškovės vertinimu, laikinas išlaikymas vaikams galėjo būti priteistas. Tarnyba pateikė išvadą, kad siekiant užtikrinti, jog nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui būtų teikiamas pastovus ir pakankamo dydžio išlaikymas, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atitinka vaikų prioritetinius interesus.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:
9.1. Reikalavimu taikyti laikinąsias apsaugos priemones neprašoma nei nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką, kuri pakeistų įsiteisėjusiu sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, nei prašoma taikyti kitas su patikslinto ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimu susijusias laikinąsias apsaugos priemones. Tenkinus apeliantės reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, susidarytų situacija, kai bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka lieka galioti ir turi būti vykdoma pagal įsiteisėjusį sprendimą, tačiau nepilnamečių vaikų išlaikymo pareiga būtų perkelta išimtinai tik atsakovui, kuris ir taip nepertraukiamai skiria išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, šiems vaikams esant tiek su juo, tiek ir esant su apeliante. Neįmanoma patenkinti apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepakeitus įsiteisėjusiu sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos.
9.2. Apeliantė tapatina materialinius teisinius reikalavimus su procesiniais teisiniais reikalavimais. Atskirasis skundas grindžiamas išimtinai aplinkybėmis dėl vaikų išlaikymo tvarkos ir dydžio, nors šioje bylos nagrinėjimo stadijoje šis materialinis teisinis reikalavimas nėra ir negali būti sprendžiamas.
9.3. Sprendime yra nustatyta minimali vaikams skiriamo išlaikymo suma ir šalims nėra draudžiama arba ribojama vaikų būtinųjų ar papildomų poreikių tenkinimui skirti didesnį išlaikymo dydį, tai kiekvienu atveju šalys ir daro bendraudamos tiek su vaikais, tiek ir tarpusavyje. Sprendimas suponuoja, kad šalys vaikų išlaikymo išlaidas privalo dengti lygiomis dalimis, nepriklausomai nuo sprendime nustatytos minimalios kas mėnesį vaikų išlaikymui skiriamos sumos. Atsakovas niekada neatsisakė ir neribojo savo vaikams skiriamo išlaikymo. Kiekvienu individualiu atveju, atsiradus papildomų vaikų poreikių, atsakovas su ieškove derindavo papildomų išlaidų padengimą.
9.4. Apeliantė patikslintame ieškinyje meluoja, kad atsakovas neprisidėjo prie pasikeitusių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo ir nėra prisidėjęs prie sūnaus R. P. (duomenys neskelbtini) gydymo. Atsakovo bylai pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis pats vežė minėtą sūnų į (duomenys neskelbtini) ir tiesiogiai (duomenys neskelbtini) apmokėjo už sūnaus (duomenys neskelbtini) gydymą. Atsakovė apmokėjo už minėto sūnaus (duomenys neskelbtini) gydymą. Šios aplinkybės ne tik buvo žinomos apeliantei, bet ir tiesiogiai apeliantės suderintos su atsakovu.
9.5. Atsakovas nepertraukiamai vykdo įsiteisėjusiu sprendimu nustatytą nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarką ir sprendime nustatyta tvarka skiria išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, tiesiogiai apmokėdamas išlaidas, reikalingas vaikų būtiniesiems bei papildomiems poreikiams tenkinti. Atsakovo bylai pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis vaikams perka drabužius ir batus, papildomas ugdymo paslaugas (stovyklas, ekskursijas, būrelius ir kt.), kanceliarines prekes ir mokslo reikmenis (įskaitant kuprinę), medicinines paslaugas ((duomenys neskelbtini) gydymą), mokslui ir kasdieniam gyvenimui būtiną įrangą (kompiuterį, ausines, kt.), ugdomąją įrangą (konstruktorius, akvariumą bei jo įrangą), keliones, sporto inventorių ir aprangą, pramogas (kiną, vandens pramogų parko paslaugas ir pan.), kitas kasdienio vartojimo prekes bei paslaugas. Be to, atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dalis jo išlaikymo vaikams yra skiriama tiesiogiai pervedant pinigines lėšas į vaikų vardu atidarytas banko sąskaitas ar pervedant šias pinigines lėšas tretiesiems asmenims (pvz., vaikų mokytojams, organizuojantiems veiklas, tėvams, atsakingiems už vaikų klasės piniginio fondo surinkimą, ir kt.).
9.6. Sprendime nustatyta vaikų išlaikymo tvarka numato tiesioginį išlaidų apmokėjimą, todėl dalies atsakovo vaikų išlaikymui skiriamų išlaidų (pvz., kasdienių išlaidų maistui, higienos prekėms, transportui, būsto išlaikymui, dienpinigiams ir kišenpinigiams, vadovėliams ir pratyboms, kanceliarinėms prekėms) neįmanoma įrodyti, kadangi šios išlaidos patirtos atsiskaitant grynaisiais pinigais ir (arba) mokėjimo kortele kartu su kitais atsakovo bei jo šeimos narių pirkiniais.
9.7. Apeliantė nuslepia aplinkybes, jog įsiteisėjusio sprendimo ir juo patvirtinto susitarimo 2.3 punkto pagrindu gauna visas socialinės paramos, neįgalumo ir kitas išmokas, kurios teisės aktų nustatyta tvarka priklauso bet kuriam iš šalių vaikų, taip pat nuslėpė konkrečias gaunamų išmokų sumas bei gautų išmokų panaudojimo vaikų reikmėms aplinkybes. Apeliantė, reikšdama reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra nesąžininga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
12. Ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2‑38907‑1044/2017, šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, joje šalys, be kita ko, susitarė dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos bei nepilnamečių vaikų išlaikymo. Vėlesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT‑7944‑1094/2021, buvo patvirtintas šalių sudarytas susitarimas dėl ankstesniu teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo.
13. Minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. e2YT‑7944‑1094/2021) patvirtintu susitarimu šalys susitarė dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos sąlygų pakeitimo ir numatė, kad vaikų tėvas su vaikais praleidžia ne mažiau kaip po 2 savaites nepertraukiamo laiko per mėnesį (t. y. susitarė dėl bendravimo su vaikais tvarkos pagal „50/50 laiko“ modelį). Taip pat šalys, atsižvelgdamos į nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, susitarė, kad tiek motina, tiek tėvas nepilnamečių vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės skiria ne mažiau kaip po 200 Eur kas mėnesį, indeksuojant šią sumą pagal Suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) vidutinį metinį pokytį (2.1 punktas). Be to, šalys susitarė, kad teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tiesiogiai apmokėdamos išlaidas, reikalingas vaikų kasdieniams poreikiams, gydymui, rūbams, maistui, papildomai ugdomajai ir pramoginei veiklai; esant pagrįstam poreikiui ir reikalavimui, kiekviena iš šalių privalo pateikti ataskaitą apie nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamas lėšas (2.2 punktas). Šalys taip pat susitarė, kad socialinės paramos, neįgalumo ir kitų išmokų, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka priklauso bet kuriam iš vaikų, gavėja nustatoma motina (ieškovė) (2.3 punktas). Susitarime nurodyta išlaikymo forma ir dydis aptartas, įvertintas ir atitinkantis tėvų turtinę padėtį bei vaikų interesus (2.4 punktas).
14. Nagrinėjamoje byloje ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7944-1094/2021 patvirtinto šalių susitarimo nuostatas: 1) dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir jas išdėstyti ieškinyje nurodytu būdu (t. y. iš esmės pakeičiant tėvo bendravimo su vaikais tvarkos modelį ir numatant tėvo bendravimą su vaikais kas antrą savaitgalį ir kitas sąlygas); 2) dėl atsakovo vaikams mokamo išlaikymo tvarkos ir dydžio, nustatant, kad atsakovas vaikams teikia po 500 Eur mokamų periodinių išmokų išlaikymą kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, jį pervesdamas į ieškovės nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 10 dienos; vaikų išlaikymas indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka; vaikų išlaikymui skirtus pinigus valdo ieškovė uzufrukto teise.
15. Ieškovė su ieškiniu kartu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą abiem nepilnamečiams šalių vaikams po 380 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, vaikų išlaikymui skirtas lėšas pervedant ieškovei į jos nurodytą banko sąskaitą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavęs, kad šalių sūnaus R. interesai gauti tinkamo dydžio išlaikymą šiuo metu nėra pažeisti, o šalių sūnaus V. išlaikymas pačių tėvų susitarimu glaudžiai (betarpiškai) susijęs ir su bendravimo tvarka, tačiau šioje proceso stadijoje, nesant pareikšto prašymo laikinai keisti ir nustatyti laikiną bendravimo tvarką, ieškovė nenurodė pakankamai aplinkybių padaryti išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kils grėsmė šalių nepilnamečių vaikų turtinėms teisėms ir teisėtiems interesams.
Dėl laikino išlaikymo priteisimo
16. Apeliantė laikosi pozicijos, kad jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, atmestas nepagrįstai, nesant tam teisinio pagrindo. Apeliantė nurodo, kad bylos nagrinėjimu metu privalo būti užtikrinamas nepilnamečių vaikų minimalių poreikių tenkinimas. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą pažymi tai, kad reikalavimu taikyti laikinąsias apsaugos priemones neprašoma nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką, kuri pakeistų įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, neprašoma taikyti su patikslinto ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimu susijusias laikinąsias apsaugos priemones, ir nurodo, jog teismo sprendime nustatyta tvarka skiria vaikams išlaikymą.
17. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalį, iš šeimos teisinių santykių kylančiose bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės.
18. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami išlaikymą, proporcingą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantį būtinas sąlygas vaikui vystytis. Vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu ir užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki jo tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
19. Laikinoji apsaugos priemonė, kuria nepilnamečiams vaikams priteisiamas laikinas išlaikymas, skirta vaikų teisėms ir interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu maksimaliai apsaugoti iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams paskirtis – tarp vaikų tėvų vykstant teisminiam ginčui civilinės bylos nagrinėjimo metu užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas ir patenkinti bent minimalius bylos nagrinėjimo metu išliekančius kasdienius vaikų poreikius maistui, būstui, sveikatai, ugdymui.
20. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo, pažeidė geriausius vaikų interesus, neįvertino aplinkybės, jog 2021 m. vasario mėn. šalių sutarta vaikų išlaikymo suma (200 Eur) yra akivaizdžiai per maža ir neužtikrina net minimalių jų poreikių tenkinimo, įvertinus dabartinę rinkos situaciją ir minimalios mėnesinės algos orientacinį kriterijų. Apeliantė laikosi pozicijos, kad atsakovas turi pareigą teikti bent orientacinio dydžio išlaikymą vaikams, nes atsakovo turimas teikti vaikams išlaikymas (po 200 Eur) neužtikrina visų šalių nepilnamečių vaikų poreikių, todėl ieškovei tenka gerokai didesnė išlaikymo našta.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad nurodytu aspektu pirma reikšminga įvertinti, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimu patvirtintu susitarimu šalių sutartą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, šalys iš esmės yra susitarusios dėl bendravimo su vaikais tvarkos pagal „50/50 laiko“ modelį. Antra, pažymėtina ir tai, kad iš teismo sprendimu patvirtinto šalių susitarimo dalies dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo matyti, jog susitarimas sudarytas atsižvelgiant į nustatytą bendravimo su vaikais tvarką ir apima ne tik tam tikros tėvų skiriamos išlaikymo sumos dydžio nurodymą, tačiau ir platesnes sąlygas dėl šalių teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams (pvz., numatyta vaikų išlaikymo sumos indeksacija (susitarimo 2.1 punktas); išlaikymas vaikams šalių teikiamas tiesiogiai apmokant reikalingas kasdienes išlaidas (susitarimo 2.2 punktas)). Šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai įvertino ir atžvelgė į aplinkybę, kad, pagal teismo sprendimu patvirtintas šalių susitarimo sąlygas, išlaikymo teikimas nepilnamečiams vaikams yra glaudžiai (betarpiškai) susijęs ir su kartu nustatyta tėvų bendravimo su vaikais tvarka.
22. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad priėmus skundžiamą teismo nutartį, vienai ieškovei perkeliama pareiga ir toliau išlaikyti abu vaikus, o ieškovė tai daro nuo 2023 m. rugsėjo mėn. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad jis nepertraukiamai vykdo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarką ir teismo sprendime nustatyta tvarka skiria išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, tiesiogiai apmokėdamas išlaidas, reikalingas vaikų būtiniesiems ir papildomiems poreikiams tenkinti.
23. Nustatyta, kad ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo vaikams laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis grindė aplinkybėmis, kad atsakovas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. prie vaikų išlaikymo praktiškai neprisideda ir nedengia būtinųjų ir papildomų vaikų išlaidų, todėl beveik visa vaikų išlaikymo našta tenka vienai ieškovei. Ieškovė prašyme nurodė, kad nuo 2023 m. rugsėjo mėn. atsakovui nustojus bendrauti su jauniausiu sūnumi V. jis visiškai neprisideda prie berniuko išlaikymo, be to, atsakovas atsisako dengti ir vyresnio sūnaus R. papildomas išlaidas, dėl to iš atsakovo pusės yra pažeidžiamos vaikų teisės į tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas bei teisę į visapusišką savo poreikių patenkinimą. Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutiko su ieškovės teiginiu, kad jis nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. neskiria išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams ir nurodė, kad nepertraukiamai vykdo teismo sprendimą ir jame nustatyta tvarka skiria vaikams išlaikymą, tiesiogiai apmokėdamas vaikų poreikiams skirtas išlaidas, pervesdamas pinigines lėšas į nepilnamečių vaikų vardu atidarytas atsiskaitomąsias banko sąskaitas.
24. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis vaikams teikia išlaikymą, kaip teigė savo atsiliepime, dėl to pirmosios instancijos privalėjo laikinosiomis priemonėmis užtikrinti bent jau laikino išlaikymo vaikams teikimą šios bylos nagrinėjimo metu. Nustatyta, kad atsakovas kartu su atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad jo nurodomoms aplinkybėms dėl vaikams teikiamo išlaikymo pagrįsti, būtina surinkti didelės apimties ir ilgo laikotarpio rašytinius įrodymus, taip pat pateikė duomenis apie šalių susirašinėjimą dėl tam tikrų išlaidų, susijusių su sūnumi R., pasiskirstymo. Papildomai pastebėtina tai, kad byloje atsakovas kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį teikė bylai ir rašytinius įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
25. Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo ir dėl išlaikymo vaikams teikimo bei jo dydžio nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, iš esmės neatlieka galutinio įrodymų vertinimo ir nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl tarp šalių kilusio ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalies, CK 3.3 straipsnio, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkto nuostatose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
26. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, pagal teismo sprendimu patvirtintas šalių susitarimo sąlygas, šalių išlaikymo teikimas nepilnamečiams vaikams yra glaudžiai (betarpiškai) susijęs ir su kartu nustatyta tėvų bendravimo su vaikais tvarka.
27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes, jog šalių vyresnysis sūnus R. P. palaiko ryšį su atsakovu ir su juo toliau bendrauja pagal galiojančią bendravimo tvarką. Iš kartu su Tarnybos 2025 m. rugsėjo 17 d. išvada bylai pateikto 2025 m. rugsėjo 16 d. ieškovės šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto duomenų matyti, kad tokią faktinę aplinkybę, jog atsakovas bendrauja su sūnumi R. ir būna su juo po dvi savaites, ieškovė nurodė ir Tarnybos Skyriaus specialistei. Iš Tarnybos 2025 m. rugsėjo 17 d. išvados ir kartu su ja pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas Tarnybos Skyriaus specialistei taip pat nurodė, jog bendravimo tvarka su sūnumi R. yra po 2 savaites kas 2 savaites. Iš Tarnybos 2025 m. rugsėjo 17 d. išvados ir kartu su ja pateiktų duomenų nustatyta, kad buvo išklausyta šalių sūnaus R. nuomonė, iš pateiktų duomenų taip pat yra pagrindas vertinti, jog vaikas su tėvu bendrauja, gauna iš tėvo kišenpinigių.
28. Taigi šioje bylos stadijoje pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą padaryti išvadą, jog atsakovo bendravimas su sūnumi R. vyksta pagal teismo sprendimu patvirtintas šalių susitarimo sąlygas. Apeliantė atskirajame skunde nenurodo konkrečių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo, pagal šioje bylos stadijoje esamus duomenis, padarytą išvadą, jog atsakovo bendravimas su sūnumi R. vyksta nustatyta tvarka, su kuria siejamas atsakovo, kaip vieno iš tėvų, išlaikymo šiam vaikui teikimas – tuo metu, kai vaikas yra pas jį, tiesiogiai apmokant išlaidas, reikalingas vaiko kasdieniams būtiniesiems ir papildomiems poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dėl šalių sūnaus R. nenustatyta pakankamo pagrindo pripažinti pagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad atsakovas neprisideda net prie minimalių šio sūnaus būtinųjų išlaidų padengimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šalių sūnaus R. interesai gauti tinkamo dydžio išlaikymą šiuo metu nėra pažeisti. Pagal šioje proceso stadijoje esamus duomenis, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas.
29. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bent jau šalių sūnui V. P. nepriteisė laikino išlaikymo, taip užtikrinant jo minimalių poreikių tenkinimą iš atsakovo pusės. Apeliantė remiasi aplinkybėmis, kad atsakovas su sūnumi V. nebendrauja nuo 2023 m. rugsėjo mėn., dėl to vaikas nesilanko atsakovo namuose ir atsakovas nepatiria išlaidų, susijusių su šio sūnaus išlaikymu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, nurodytus atskirojo skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.
30. Nustatyta, kad atsiliepime į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas nurodė, jog jo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi V. P. nuo 2023 m. rugsėjo mėn. buvo laikinai nutrūkęs, šią aplinkybę atsakovas sieja ne su savo kalte ar elgesiu, o su netinkamu vaiko elgesiu, dėl to galbūt kilusiais vaiko vidiniais jausmais ir vaiko vengimu lankytis atsakovo gyvenamojoje vietoje. Atsakovas atsiliepime į ieškovės prašymą nurodė, kad toliau betarpiškai dalyvauja sūnaus V. P. auklėjime, palaipsniui atstato ryšį su juo. Tačiau reikšmingai kartu įvertinti ir tai, kad iš Tarnybos 2025 m. rugsėjo 17 d. išvados ir kartu su ja pateiktų duomenų matyti, jog atsakovas nurodė, kad su sūnumi V. bendravimas nutrūko 2023 m. rugsėjo mėn. dėl aplinkybių, susijusių su tam tikru vaiko netinkamu elgesiu; atsakovas su šiuo sūnumi palaiko bendravimą trumposiomis žinutėmis arba žinutėmis socialinių pokalbių programėlėse; atsakovas teigė nenorintis sūnaus spausti ir yra atviras bendravimui. Iš Tarnybos 2025 m. rugsėjo 17 d. išvados ir kartu su ja pateiktų duomenų matyti, kad buvo išklausyta šalių sūnaus V. nuomonė, vaikas taip pat iš esmės nurodė aplinkybės, jog bendravimas su tėvu vyksta žinutėmis, su juo dvejus metus nesimatė, tėtis buvo atvažiavęs per gimtadienį ir atidavė dovaną.
31. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino tai, kad šalių sūnaus V. išlaikymas pačių tėvų susitarimu glaudžiai (betarpiškai) susijęs ir su bendravimo tvarka, kurios neprašoma laikinai keisti. Tačiau iš nurodytų šioje bylos stadijoje esamų duomenų matyti, kad atsakovo bendravimas su sūnumi V. faktiškai nevyksta pagal teismo sprendimu patvirtintas šalių susitarimo sąlygas, su kurių vykdymu yra siejamas ir teismo patvirtintu šalių susitarimu nustatytas išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimas. Nors atsakovas remiasi duomenimis apie jo dedamas pastangas atkurti ryšį ir bendravimą su minėtu sūnumi, tačiau bylai taip pat pateikti duomenys, iš kurių matyti, jog tiesioginis atsakovo bendravimas su sūnumi V. nevyksta ilgą laiką, taip pat ir pradinėje bylos stadijoje (ieškovei 2025 m. rugpjūčio 12 d. pareiškus ieškinį).
32. Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad jis, siekdamas užtikrinti savo sūnaus V. P. gerovę ir emocinę sveikatą, niekuomet nesikreipė dėl priverstinio sprendimo dalies dėl atsakovo bendravimo su šiuo sūnumi tvarkos vykdymo užtikrinimo, o inicijavo ryšio atstatymą su šiuo sūnumi, taikant psichologinę pagalbą atsakovui, ieškovei ir sūnui, tačiau, atsakovo teigimu, ieškovės iniciatyva tokios ryšio atstatymo priemonės buvo nutrauktos. Šalys apeliacinės instancijos teismui teiktuose savo procesiniuose dokumentuose taip pat nepateikė argumentų ir nenurodė, kad atsakovo ir šalių sūnaus V. bendravimo pobūdis yra pasikeitęs, t. y. kad yra atsinaujinęs tėvo ir sūnaus tiesioginis bendravimas. Taigi nors byloje nėra pareikštas prašymas nustatyti laikiną kitokią atsakovo bendravimo su sūnumi V. tvarką, tačiau iš šioje bylos stadijoje esamų duomenų matyti, kad faktiškai teismo sprendimu nustatyta šio vaiko bendravimo su tėvu tvarka nėra vykdoma.
33. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nepertraukiamai vykdo įsiteisėjusiu sprendimu nustatytą nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarką ir skiria išlaikymą vaikams, tiesiogiai apmokėdamas išlaidas, reikalingas vaikų būtiniesiems bei papildomiems poreikiams tenkinti. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat nurodo, kad dalies jo vaikų išlaikymui skiriamų išlaidų neįmanoma įrodyti, kadangi šios išlaidos patiriamos kartu su kitais atsakovo ir jo šeimos narių pirkiniais. Tačiau atsakovas nenurodo konkrečių duomenų, kurie sudarytų pagrindą vertinti, kad esant tokioms faktinėms aplinkybėms, kai sūnus V. pas tėvą nesilanko ir su juo tiesiogiai nebendrauja, atsakovas tiesiogiai apmoka būtinąsias išlaidas, susijusias sūnaus V. kasdienių bent minimalių būtinųjų poreikių tenkinimu, ar kitaip teikia pakankamo dydžio išlaikymą šiam vaikui.
34. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti bent minimalius nepilnamečio vaiko poreikius civilinės bylos nagrinėjimo metu. Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, kad visos abejonės dėl (laikino) išlaikymo priteisimo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nors pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad ieškovė nurodo užtikrinanti vaikams tinkamo išlaikymo teikimą, tačiau sutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad pareiga teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams tenka abiem tėvams (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra pagrindas iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. P., kad civilinės bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinamas bent minimalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
35. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą, prašė nustatyti 380 Eur laikino išlaikymo dydį, šį dydį siejo su nuo 2025 m. sausio 1 d. nustatytu MMA dydžiu – 777 Eur, atskaičius mokesčius. Ieškovė laikino išlaikymo dydį sieja su orientaciniu MMA dydžiu, laikydama, kad tokia suma atitinka tiek minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, tiek atsakovo finansines galimybes.
36. Atsakovas kartu su atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė duomenis, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. yra įregistruotas Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis, laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d. „Sodros“ išmokų negavo. Taip pat atsakovas nurodė, kad neturi draudžiamųjų pajamų, o jo ribotas galimybes darbo rinkoje lemia sveikatos būklė (nustatytos lėtinės ligos). Iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovo vardu yra įregistruoti keli nekilnojamojo turto objektai, taip pat trys transporto priemonės (dviejų transporto priemonių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas).
37. Remiantis Tarnybos 2025 m. rugsėjo 17 d. išvados ir kartu su ieškiniu pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovės pajamas sudaro gaunamas didesnis nei vidutinis darbo užmokestis, taip pat ji gauna vaikams skiriamas išmokas, ieškovės vardu įregistruota viena transporto priemonė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimu patvirtinto šalių susitarimo sąlygų matyti, jog šalys susitarė, kad ieškovė nustatyta kaip gavėja socialinės paramos, neįgalumo ir kitų išmokų, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka priklauso bet kuriam iš vaikų. Remiantis Tarnybos 2025 m. rugsėjo 17 d. išvados duomenimis nustatyta, kad ieškovė patvirtino, jog ji gauna valstybės mokamas išmokas vaikams („vaiko pinigus“).
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios tėvų galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šioje proceso stadijoje teismas nenustatinėja realiuosius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, jo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams. Šie klausimai gali būti atitinkamai sprendžiami teismui pagal ieškiniu keliamus reikalavimus išnagrinėjus bylą iš esmės. Taigi teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino laikino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.
39. Šiuo atveju ieškovė, prašydama iš atsakovo priteisti laikiną vaiko išlaikymą, neįrodinėja didesnių nei minimalūs būtinų nepilnamečio vaiko V. P. poreikių, kurie turėtų būti užtikrinami priteisiant laikiną išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes ir šioje bylos proceso stadijoje esamus duomenis apie faktines atsakovo bendravimo su vaikais aplinkybes, tarp šalių vykstantį bendravimą, vaiko poreikius, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus ir abiejų tėvų turtinę padėtį, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju 300 Eur laikino išlaikymo, priteistino iš atsakovo, dydis būtų pakankamas ir užtikrintų būtinųjų bent minimalių vaiko poreikių patenkinimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad pasikeitus faktinei situacijai ar paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms, CPK nedraudžia dar kartą spręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / pakeitimo / panaikinimo byloje poreikio (CPK 144, 148, 149 straipsniai, CK 3.65 straipsnis).
41. Nustatęs paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš dalies tinkamai neįvertino visų faktinių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovo vienam iš šalių nepilnamečių vaikų (V. P.), dėl to iš dalies netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas ieškovės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti – iš dalies tenkinant ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo ir priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. P. periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, o kitą nutarties dalį, kuria netenkinta likusi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalis, paliekant nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.
Taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2025 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, vaiko išlaikymui skirtas lėšas pervedant ieškovei R. K.-O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į jos nurodytą banko sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 kalendorinės dienos. Nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną R. K.-O..
Likusios ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalies netenkinti.“
Nutartį vykdyti skubiai.