- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-08-16
- Bylos Nr.
- 1-2778-917/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Kaltinamasis
- R. K.
- Advokatai
- Ingridai Maldeikeikienei
- Kategorijos
- 1.2.4.8Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Ingridai Šiugždaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei, nukentėjusiajai V. K., kaltinamojo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikeikienei, Kauno apskrities Gestų kabos vertėjų centro atstovėms – Reginai Gineikienei, Justinai Naujokaitytei, viešame teismo posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo data ir vieta (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), nedirbantis, darbingas 30 proc., teistas: 1. 2007-05-23 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., - taikant BK 38 str., nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla, jo atžvilgiu nutraukta (teistumas išnykęs),
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. žmogui sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2012-08-02, apie 14 val. 00 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) kilus konfliktui dėl menkavertės priežasties, būdamas neblaivus, tyčia smogė vieną kartą V. K., metalu nusagstytu šuns antkakliu, pataikydamas jai į koją, taip padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, vieno trauminio poveikio pasėkoje, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip sukeldamas fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai V. K..
Šiais veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 str. 1 d.
Be to, žmogui sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2012-08-06, apie 15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) kilus konfliktui dėl menkavertės priežasties, būdamas neblaivus, (nustatytas 5,17 promilių girtumas), sudavė sutuoktinei V. K. vieną kartą kumščiu per kairią ranką ir su kosmetine sudavė vieną kartą per viršugalvį, taip padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, vieno trauminio poveikio pasėkoje, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip sukeldamas fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai V. K..
Šiais veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 str. 1 d.
R. K. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino, paaiškino, kad jis žmonos nemušė, ji pati visada prie jo kabinasi, jis tiesiog noriu išsiskirti ir gyventi vienas. Vieną kartą buvo taip, kad ji jam su oro gaivikliu trenkė į galvą ir jis jai su šuns antkakliu trenkė, tiksliai dienos neatsimena, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Tai būti 2012-08-02, buvo rytas, 6.00 val. ryte jis išvedė pavedžioti šunį, po to 8.00 val. nuvažiavo su mama į turgų, vėliau nuėjo į barą, ten išgėrė alkoholio ir grįžęs namo nuėjo miegoti, tada žmona davė jam su oro gaivikliu į galvą, o jis trenkė jai su šuns antkakliu. Su sūnumi sutaria gerai, nesipyksta. Su žmona dažnai pykstasi, ypač kai būna išgėręs. Dėl sudavimo žmonai kaltas nesijaučia. 2012-08-6 žmonai sudavė per ranką todėl, kad ji pirma jam sudavė, sudavė dešinės rankos delnu, nežino, ar žmonai galėjo skaudėti. Savo elgesio nevertina niekaip, nes dėl visko kalta žmona, ko ji lenda prie jo, kai yra išgėręs. Alų geria. galima sakyti, vietoj vaistų.
Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tyrėjui 2012-08-07, kur jis parodė: su įtarimu susipažinau, man pareikšto įtarimo esmę supratau, dėl man pareikšto įtarimo kaltu neprisipažįstu ir galiu parodyti, kad 2012-08-02 aš buvau bare, esančiame šalia namų, ir ten su kompanija ar vienas gėriau alų. Kiekvieną dieną po gėrimo bare vakare grįždavau į namus miegoti, 2012-08-02 buvau namuose, namuose kartu su manimi buvo žmona ir sūnus. Ten aš miegojau savo kambaryje. Vakare apie 22 val., pabudau, kadangi miego jau nenorėjau, todėl ir ėjau filmą. Ką tądien veikė namuose žmona su sūnumi, aš nemačiau, nekreipiau į tai jokio dėmesio, nes mes su žmona sutariame nekaip, dažnai pykstamės, konfliktuojame, todėl aš stengiuosi nelįsti jai į akis. Kad tądien būčiau mušęs ar lietęs žmoną aš to neprisimenu. Tądien buvau neblaivus, bet prisimenu tai, ką dariau, kad grįžęs į namus ėjau miegoti, o vakare pabudęs žiūrėjau filmą. Dar pamenu, kad 2012-08-02 išvedžiau šunį į lauką apie 6 val. ryte ir išėjau pas mamą. 2012-08-06 ryte apie 7-8 val. ryte nuėjau pas mamą į turgų, kur ji dirba, į namus grįžau apie 10-11 val. jau buvau bare, kur gėriau alaus ir vyno, išgėriau apie 3 stiklines po 200 g. 18 laipsnių stiprumo vyno, alaus- 1 stiklinę po 200 g. 8 laipsnių. Apie kelintą valandą sugrįžau į namus neprisimenu. Aš tiksliai nežinau vakar dienos aplinkybių, nes esu nuolat girtaujantis, kai tik turiu pinigų, tai ir girtauju. Visas šias dienas aš galiu ir maišyti, nes iš 2012-08-06 dienos aš prisimenu tik tai, kad apie 16 val. 00 min. mane pristatė į Dainavos policijos komisariatą. Neprisimenu, kad kada nors būčiau naudojęs fizinį smurtą prieš savo žmoną. Mes baramės vienas ant kito tik žodžiu. Psichikos ir priklausomybės ligomis nesirgau, tokiuose centruose nesilankau. Esu bedarbis, turiu neįgalumą. (b.l. 23). Teismo posėdžio metu pagarsinus šiuos R. K. parodymus, jis juos patvirtino pilna apimtimi.
Taip pat, vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus papildomus parodymus tyrėjui 2012-08-13, kur jis parodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikaltimą, kuriuo yra įtariamas, 2012-08-02 buvo savo namuose, buvo išgėręs, namuose buvo ir žmona V. Sūnaus namuose nebuvo. Žmona jam papurškė oro gaivikliu į akis, o po to jis jai trenkė su šuns antkakliu per koją. 2012-08-06 jis sudavė savo žmonai per ranką, bet nestipriai. O su kosmetine jai tą dieną tikrai netrenkė (b.l. 49). Teismo posėdžio metu pagarsinus šiuos R. K. parodymus, jis juos patvirtino pilna apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltę neigia dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau jo kaltė yra įrodyta iš dalies jo paties parodymais, nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, specialisto išvada, apžiūros protokolais, kita bylos medžiaga.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. K. parodė, kad 2012-08-02 apie 14.00 val. vyras grįžo į namus girtas, ji paprašė, kad jis išvestų šunį, jis atsakė:„Pas drauges gali vaikščioti, o šuns išvesti negali“, tada ji paėmė šunį, o vyras tuo metu trenkė jai su šuns antkakliu per kairę šlaunį. Vėliau, grįžus vakare vėl išvedė šunį, sūnaus namuose nebuvo, o vyras miegojo. 2012-08-06 maždaug po pietų, gal apie 14.00 val. iš virtuvės pasiėmė kavą, ją laikė kaire ranka, nuėjo prie sūnaus, su sūnumi kalbėjosi, kai atėjo vyras ir pasakė, kad jie abu triukšmauja, ir trenkė jai su ranka per tą ranką, kur laikė karštą kavą. Kava išsipylė ir ant jos, ir ant sūnaus, nuėjo paimti šluostę, o vyras nuėjo miegoti ir vėl atėjęs ją mušė per galvą.
Teismas, vadovaujantis BPK 276 str. tvarka, teismo posėdžio metu pagarsino ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, kur V. K. parodė, kad tvirtina 2012-08-06 duotus parodymus ir patikslina savo parodymuose paminėtas aplinkybes, kad 2012-08-02 įvykio metu mūsų namuose paprašė sutuoktinio R. K., kad išvesti šunį į lauką, buvo apie 14 val., vyras atsakė, sakė, jei moku vaikščioti ir nueinu pas draugę, tai gali pati ir šunį išsivesti. Tuomet R. paėmė ant šaldytuvo buvusią šuns apykaklę, nusagstytą metalinėmis detalėmis ir sudavė vieną kartą per kairiąją šlaunį, jos viršuje, išorėje, man po smūgio tą vietą labai skaudėjo. Tuo metu mes abu stovėjome netoli buto durų į laiptinę. Mūsų butas yra dviejų kambarių, jis priklauso vyro motinai. Pati išvedžiau šunį į lauką. Parėjau namo, šunį paliko namuose, matė, kad vyras namuose savo kambaryje miegojo. Iš karto išėjo pas draugę, pas kurią pabuvo iki 20 val. 30 min., tuomet sugrįžo namo ir matė miegantį vyrą jo kambaryje lovoje. Jo kambaryje rado tuščią vyro butelį. Tą dieną policijos aš nekviečiau, nes manė, kad jie man niekuo nepadės. 2012-08-06, apie 14-15 val., aš buvau namuose kartu su sūnumi M. K. ir vyru R. K.. Vyras girtas miegojo savo kambaryje lovoje. Buvo su sūnumi jo kambaryje. Atsinešė į kambarį pasigaminusi kavos, kurią puodelyje laikė kairėje rankoje. Tuomet į kambarį įėjo vyras ir pasakė, kad triukšmaujame. Jis priėjo arčiau manęs ir pajuto stiprų smūgį per savo kairiąją ranką, kurioje laikė kavos puodelį. Aš žiūrėjau tiesiai į sūnų, todėl kaip man vyras sudavė aš nemačiau. Nuo smūgio aš apsipyliau kava. Puodelis iš rankų man neiškrito. Kava nebuvo labai karšta, todėl aš nenudegiau, jokių žymių ant kūno nebuvo. Po to dar pajutau smūgius į nugarą, virš juosmens. Smūgiai buvo stiprūs, Rolandas man sudavė du kartus ranka, jutau, kad jis sudavė man plaštaka. Po smūgių man labai skaudėjo nugarą. Aš visa įsitempiau, nes kentėjau skausmą. Aš ėjau praustis ir valyti grindų, kur buvo išsiliejusi kava. Vyras nuėjo į savo kambarį, ką jis ten veikė aš nemačiau. Parašiau savo vyro mamai žinute mobiliuoju telefonu, kad ji pakviestų policiją. Po keliolikos minučių atvyko pareigūnai. Jie prikėlė vyra, jį perspėjo, kad jis nesmurtautų ir išėjo. Kai tik pareigūnai išėjo jis atėjo į sūnaus kambarį ir paklausė „kam skundžiau policijai?“ Tuomet išėmė iš spintos mano liemenę juodos spalvos su žalios spalvos kosmetine, kurios viduje buvo sudėti vaistai, ir su šiais daiktais man smogė per viršugalvį. Man labai skaudėjo, nes aš buvau užsidėjusi plastikinį plaukų lankelį, kurio apačioje yra dantukai. Tuomet įsiterpė sūnus ir mus išskyrė. Aš pati vyro neliečiau. Verkiau, man skaudėjo viršugalvį. Vyras nuėjo į savo kambarį, ką ten veikė aš nemačiau. Aš vėl parašiau vyro mamai. Atvyko pareigūnai, pareigūnė bendravo su sūnumi. Po to aš, vyras ir pareigūnai, visi kartu atvykome į Dainavos policijos komisariatą. Ten buvo pakviestas gestų kalbos vertėjas. Man davė užduotį nuvykti pas teismo medikus, aš ten nuvykau 2012-08-07, mane apžiūrėjo. Į savo šeimos gydytoją dėl savo sužalojimų nesikreipiau. Kai vyras mane žalojo joks turtas nebuvo sugadintas. Aš vyrui neketinu atleisti už tai ką jis padarė, nes tai tęsiasi jau seniai ir aš daugiau būti mušama ir žeminama nenoriu. Mes su vyru nuolat konfliktuojame, nesutariame.(b.l.7-8). Nukentėjusioji V. K. posėdyje šiuos parodymus patvirtino pilna apimtimi.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. K. parodė, kad 2012-08-06 buvo namuose prie kompiuterio, šalia buvo mama, jis žiūrėjo į kompiuterį, o mama nuėjo į virtuvę, su kaire ranka pasiėmė kavą ir atėjo prie jo pakalbėti, tada prie jų priėjo tėvas ir pasakė: „Kas leido triukšmauti?“, o jokio triukšmo nebuvo, tada tėvas trenkė su ranka mamai, ji apsipylė su kava, aš taip pat, tuomet mama pasilenkė ir tėvas jai vieną kartą trenkė per nugarą, ji iškvietė policiją. Matėsi, kad mamai skauda. Po kokių 10-15 minučių atėjo policija, jis buvo savo kambaryje. Netrukus policija išėjo, mama vėl atėjo prie manęs, priėjo ir tėvas, norėjo paimti mamos rūbus ir ją išvaryti, tada paėmė juodą mamos liemenę ir kosmetinę, ir trenkė jais mamai per galvą. Matėsi, kad mamai skauda, netrukus ji pradėjo verkti. Tėvas nuėjo miegoti. Tuomet vėl atėjo policijos pareigūnai, buvo moteris ir vyriškis, moteris atėjo pas mane, klausė, ką mačiau, viską papasakojau, taip pat klausė, kas buvo 2012-08-02, pasakiau, kad tą dieną nieko nemačiau. Netrukus pareigūnai išėjo, o su jais kartu išėjo mama ir tėtis. Kai tėvas būna neblaivus, tai jie su mama pastoviai pykstasi, tėvas geria dažnokai, ginčai kyla gal todėl, kad mama neleidžia tėvui gerti. Tėvas jo nemuša, jis su tėvu problemų neturi, sutaria gerai.
Protokolu-pareiškimu nustatyta, kad pareiškėja V. K. į teisėsaugos institucijas kreipėsi dėl patirto smurto šeimoje, nes vyras R. K. ją mušė 2012-08-02 ir 2012-08-06. (b.l.2).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 3-5).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2381 nustatyta, kad 2012-08-06 15.58 val. R. K. buvo nustatytas girtumo laipsnis – 5,17 ‰ girtumas (b.l. 17.).
Nukentėjusiajai V. K. paskirtas kūno medicininis tyrimas (b.l. 14);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus Specialisto 2012-08-07 išvada Nr.G2053/12 (02) konstatuoja, kad V. K. padaryta poodinė kraujosruva šlaunyje, kuri padaryta kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį, vieno trauminio poveikio pasėkoje ir galėjo būti padaryta 2012-08-02; poodinė kraujosruva kairiame dilbyje, padaryta kietu buku daiktu, vieno trauminio poveikio pasėkoje, padaryta 2012-08-06, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.(b.l.15).
R. K. sulaikytas BPK 140 str. tvarka 2012-08-06, paleistas iš sulaikymo 2012-08-08. (b.l.18, 24);
R. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ( b.l. 25-27).
Nors kaltinamasis ir ginčija savo kaltę, tačiau tokia jo pozicija laikytina kaip gynybinė versija ir atmestina, kadangi savo paties daliniais parodymais kaltinamasis patvirtino, jog dažnai vartoja alkoholį, todėl dažnai pykstasi su žmona. Dėl 2012-08-02 epizodo teigia, kad jis nekaltas, nes žmona pirma jam sudavė oro gaiviklio flakonu, todėl jis jai trenkė su šuns antkakliu per koją. Taigi, iš esmės kaltinamasis pats pripažįsta buvusį skausmingą fizinį poveikį nukentėjusiajai V. K.. Dėl 2012-08-06 epizodo kaltinamasis teigia, kad sudavė savo žmonai per ranką, bet nestipriai, o su kosmetine jai tą dieną tikrai netrenkė. Ir šiuo atveju kaltinamasis tokiais parodymais patvirtina dalį jam inkriminuojamų atliktų veiksmų.
Kaltinamojo duotus parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui papildo ir patikslina tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojo M. K. parodymais, kuriais teismas netikėti neturi jokio pagrindo, kadangi šie parodymais sklandžiai papildo vienas kitą, yra tapatūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusioji barasi su kaltinamuoju, tačiau liudytojas M. K. (sūnus) su kaltinamuoju jokių tarpusavyje piktumų neturi, tad ir priežasties apkalbėti nėra. Be to, M. K. parodymai vieningai sutampa su nukentėjusiosios V. K. parodymais, kur ji parodė, kad 2012-08-06, apie 14-15 val., ji buvo namuose kartu su sūnumi M. K. ir vyru R. K., kuris girtas miegojo savo kambaryje. Atsikėlęs ir atėjęs vyras liepė jiems liautis triukšmavus, nors ji ir sūnus netriukšmavo, sudavė jai per ranką, kurioje puodelį karštos kavos, išsipylusi kava apliejo ne tik ją, bet ir sūnų. Po to R. K. sudavė smūgį ranka nukentėjusiajai į nugarą virš juosmens, o nukentėjusiajai parašius mobiliu telefonu žinutę vyro motinai, R. K. išėmė iš spintos liemenę juodos spalvos su kosmetine, ir su šiais daiktais smogė nukentėjusiajai per viršugalvį. V. K. dėl patirtų smūgių juto skausmą.
Dėl 2012-08-02 sutuoktinės mušimo metalu nusagstytu šuns antkakliu, šį faktą taip pat patvirtina iš dalies paties kaltinamojo parodymai, kad jis sudavė antkakliu žmonai per koją, bei nukentėjusiosios tai patvirtinantys parodymai, ir teismo medicinos specialisto išvada Nr. G2053/12 (02).
Nukentėjusiosios parodymus dėl abiejų kaltinamajam inkriminuotų epizodų patvirtina ir paminėtoji specialisto išvada. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2053/12 (02) matyti, kad V. K. padaryta poodinė kraujosruva šlaunyje, kuri padaryta kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį, vieno trauminio poveikio pasėkoje ir galėjo būti padaryta, 2012-08-02; poodinė kraujosruva kairiame dilbyje, padaryta kietu buku daiktu, vieno trauminio poveikio pasėkoje, padaryta 2012-08-06, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.(b.l. 15).
Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėja V. K. į teisėsaugos institucijas kreipėsi dėl patirto smurto šeimoje, nes vyras R. K. ją mušė du kartus, t.y. 2012-08-02 ir 2012-08-06. (b.l.2).
Dėl virš paminėtų aplinkybių visumos, kaltinamojo parodymai, kuriais jis ginčija kaltę, yra atmestini kaip neatitinkantys baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų turinio, kadangi sąlygoti tik R. K. gynybinės pozicijos. Pažymėtina, kad jis pats tokio savo elgesio nevertina niekaip, yra visiškai nesavikritiškas, nėra jokio apgailestavimo dėl buvusių įvykių nukentėjusiosios atžvilgiu.
Aukščiau aptartais ištirtais ir įvertintais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog 2012-08-02 kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė per koją vieną kartą savo sutuoktinei V. K. metalu nusagstytu šuns atkakliu, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai V. K.. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. straipsnio sudėtį ir kvalifikuota teisingai.
Be to, ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta, jog 2012-08-06 kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė sutuoktinei vieną kartą kumščiu per kairią ranką ir su kosmetine sudavė vieną kartą per viršugalvį, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai V. K.. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. straipsnio sudėtį ir kvalifikuota teisingai.
Tiek prokurorė, tiek kaltinamojo gynėja prašė atleisti R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau, teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju laidavimas nėra galimas, kadangi nėra BK 40 str. numatytų sąlygų. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra visuma šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal to paties straipsnio pirmąją dalį, būtinas asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis nepripažino savo kaltės pilnai abiejuose epizoduose ir nesigailėjo dėl padarytų nusikalstamų veikų, todėl ir nėra BK 40 str. 2 d. 2 p. numatyto pagrindo laidavimui. Taip pat, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu nebuvo pateiktas raštu ar nors konkrečiai žodžiu išreikštas kaltinamojo motinos prašymas perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą, t.y. nėra BK 40 str. 1 d. numatyto pagrindo laidavimui. Be to, pagal teismų praktiką pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Tačiau byloje nėra jokių kaltinamojo motiną charakterizuojančių duomenų. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, jog laidavimas byloje negalimas. Pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai), kaltės formą (abu nusikaltimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus ( abu nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (abu nusikaltimai baigti), kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis R. K. teistas 2007-05-23 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., - taikant BK 38 str., nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla, jo atžvilgiu nutraukta. Nebaustas administracine tvarka, psichikos sveikatos priežiūros įstaigose neužregistruotas. R. K. niekur nedirba dėl nedarbingumo, pragyvena iš gaunamos pašalpos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nei vienu epizodu nenustatyta dėl jau aukščiau išdėstytų aplinkybių. Kaltinamojo atsakomybę abiem epizodais sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kadangi kaltinamasis yra neįgalus, tad jam viešųjų darbų bausmę skirti negalima, todėl, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, abiejuose epizoduose R. K. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jos trukmę nustatant pagal įstatymą (BK 48 str.). Kadangi R. K. buvo laikinai sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str., nuo 2012-08-06 iki 2012-08-08, tad šis sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros) įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą vieną parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms(BK 65 str.).
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų apmokėti nepateikta.
R. K. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, periodinis registravimasis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276, str., 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą (2012-08-02 epizodas), numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą (2012-08-06 epizodas), numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4d., šiuo nuosprendžiu paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdui ir skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 7 (septyneriems) mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, R. K. išbūtą laikinąjame sulaikyme nuo 2012-08-06 iki 2012-08-08 (dvi paras).
R. K. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, periodinį registravimąsi policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.