- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-12
- Bylos Nr.
- 2A-1028-340/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-00892-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė, Rūta Petkuvienė
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“, D. J.
- Ieškovas
- Z. P.
- Atsakovas
- J. J.
- Kategorijos
- 32.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens „Swedbank“, AB apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. P. ieškinį atsakovei J. J. dėl daikto valdymo pažeidimo pašalinimo bei pagal atsakovės J. J. priešieškinį ieškovui Z. P. dėl uzufrukto nustatymo, tretieji asmenys „Swedbank“, AB, D. J., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę per 30 dienų laikotarpį pašalinti daikto valdymo pažeidimą ir išsikraustyti su asmeniniais daiktais iš ieškovo buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su vaikais E. J. ir D. J.; perduoti šių butų techninės apskaitos bylas ir raktus; per nurodytą terminą neatlikus nurodytų veiksmų, prašė skirti atsakovei 50,00 Lt baudą už kiekvieną uždelstą dieną bei priteisti žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad pagal 2007-10-05 kreditavimo sutartį, savo nuosavybėn įsigijo minėtus butus, sujungtus bendro naudojimo patalpomis. Šiuose butuose su atsakove gyveno nuo 2007 m. gruodžio mėnesio iki 2011 m. vasario mėnesio, kai buvo atsakovės išvarytas iš nuosavo buto. Teigė, kad grąžina bankui paskolą ir moka palūkanas, o gyventi priverstas savo sesers bute, tuo tarpu atsakovė gražiuoju iš buto neišsikelia ir valdo jo butą neturėdama tam teisės. Nurodė, jog atsakovės ir savo dukrai – E. J. moka išlaikymą po 400,00 Lt kas mėnesį. Nesutiko su atsakovės patikslintu priešieškinio reikalavimu. Teigė, kad dukters išlaikymui skirta suma yra pakankama, vaikui bus užtikrintos būtinos sąlygos augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti gebėjimus. Kadangi atsakovė sutiko su išlaikymo vaikui suma, tai reiškia, kad ji įsipareigojo dukrai užtikrinti ir gyvenamąjį plotą. Tuo tarpu atsakovė neprisideda prie ginčo patalpų išlaikymo, nemoka už komunalines paslaugas, naudojasi bute esančiais daiktai. Atsakovė turi įsigyti kitą gyvenamąjį plotą, o ieškovo butą kuo skubiau atlaisvinti. Teigė, jog vaiko teisių negalima suabsoliutinti.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad šalims gyvenant kartu šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. J., gyvenant kartu šalys vedė bendrą ūkį, stengėsi gerinti šeimos buitį. Siekiant užtikrinti dukrai E. J. gyvenamąjį būstą, ieškovo vardu buvo įsigytas ginčo butas ieškovui gavus paskolą iš banko. Nurodė, jog stengėsi prisidėti prie ieškovo įsipareigojimų bankui vykdymo, į ieškovo sąskaitą pervesdama lėšas, reikalingas įmokoms bankui, apmokėdavo būtinus draudimus, o nuo 2010 m. kovo mėnesio įmokas mokėjo tiesiogiai bankui. Santykiams su ieškovu pašlijus, ieškovas paliko šeimą ir išsikėlė gyventi pas kitą moterį. Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, kurio reikalavimus patikslinusi, prašė nustatyti jai ir nepilnametei dukrai uzufruktą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kol dukra sulauks pilnametystės. Nurodė, kad neturi kito gyvenamojo būsto, kuriame galėtų gyventi su dukra, todėl vaiko ir vaiko motinos teisės į būstą gali būti ginamos, nustatant uzufruktą į ieškovo butą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo bankas AB „Swedbank“ atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį tenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti. Nurodė, kad su Z. P. 2007-10-05 sudarė kredito sutartį, pagal kurią ieškovui suteiktas 43 650,00 EUR kreditas. Užtikrindamas prisiimtų įsipareigojimų bankui vykdymą ieškovas įkeitė bankui butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad esant priverstiniam skolos išieškojimui bankui gali kilti neigiamų padarinių, nes galios draudimas parduoti iš varžytynių vaikui nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą. Tokiu būdu bus apribotos kreditoriaus teisės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - įpareigojo atsakovę J. J. su vaikais E. J. ir D. J. per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikraustyti su asmeniniais daiktais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); perduoti atsakovui buto, esančio (duomenys neskelbtini), raktus; nustatė skirsti atsakovei 30 Lt dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų nevykdymo dieną, jeigu atsakovė neįvykdys teismo sprendimo per sprendime nustatytą terminą; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priešieškinį tenkino – nustatė uzufruktą atsakovės teisę gyventi su dukra E. J. ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol E. J. sulauks pilnametystės; priteisė ieškovui 142,00 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės; priteisė iš ieškovo 510 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą; priteisė iš ieškovo 142 Lt žyminio mokesčio ir 15 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, iš viso 157 Lt.
Teismas nustatė, kad šalys santuokos nesudarė, artimai draugavo nuo 2006 m. gruodžio mėnesį apsigyveno kartu, vedė bendrą ūkį, (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. J., su šalimis kartu gyveno ir atsakovės dukra D. J., gim. (duomenys neskelbtini). 2007-10-05 ieškovas su banku „Swedbank“, AB sudarė kredito sutartį, pagal kurią ieškovui suteiktas 21 721,50 EUR kreditas buto, (duomenys neskelbtini) bei buto (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Iki 2037-10-05 išduoto kredito bendra suma sudarė 37 650,60 EUR. Kreditas negrąžintas. Byloje surinktų įrodymų pagrindu sprendė, kad atsakovė, gyvendama ieškovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, pernelyg nesiskaito su buto savininko nuosavybės teise, ieškovo nuosavybės teisę faktiškai paneigdama šalių nepilnamečio vaiko teise būti aprūpintam gyvenamuoju būstu, todėl pripažino ieškovo, kaip butų savininko, teisių pažeidimą. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovo teikiamas 400,00 Lt dydžio išlaikymas nėra pakankamas gyvenamojo būsto ir kitiems vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, gyvenamųjų patalpų nuomos rinkos kainas, atsakovės turtinę padėtį, dėl kurios ji negali išsinuomoti sau ir vaikams gyvenamąjį būstą, sprendė, kad atsakovei, su kuria gyvena šalių nepilnametė dukra ieškovui priklausančiose gyvenamosiose patalpose, turi būti pripažinta uzufrukto teisė gyventi ieškovui nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iki šalių dukros pilnametystės. Teismas atmetė kaip nepagrįstas ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę išsikraustyti iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu reikalavimą įpareigoti atsakovę su vaikais 30 kalendorinių dienų laikotarpyje išsikraustyti iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo AB „Swedbank“ priimti papildomus įrodymus, VĮ „Registrų centras“ viešai skelbiamą informaciją – vidutinės rinkos vertės pagal unikalų numerį rezultatus, kadangi jų pateikimo būtinybė atsirado tik priėmus skundžiamą sprendimą; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. sprendimą panaikinti toje dalyje, kurioje buvo nustatytas uzufruktas – atsakovės teisė gyventi su dukra E. J., ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol E. J. sulauks pilnametystės; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:
1.Hipotekos lakšte šalys susitarė, kad įkeičiamo daikto savininkas be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti šiuo lakštu įkeičiamo daikto, taip pat be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės įkeisti, išnuomoti ar kitaip apriboti bei apsunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą. Įkeisto turto savininkas šiuo atveju nesikreipė į kreditorių dėl įkeisto turto apsunkinimo uzufruktu, todėl uzufrukto nustatymas pažeidžia imperatyvaus įkeitimo sutarties sąlygas, kurios sutarties šalims yra privalomos;
2. Apsunkinus daiktą uzufrukto nustatymu panaikinama bankui galimybė ateityje pasinaudoti savo, kaip įkaito turėtojo teise, nes priverstinio ieškovo skolos išieškojimo metu parduodamas įkeistas butas neabejotinai bus parduotas (jeigu iš viso bus parduotas) už mažesnę sumą, nei galėtų būti parduotas nenustačius uzufrukto. Pažymi, kad dėl esminio sutarties pažeidimo Kredito sutartis 2012-04-18 nutraukta prieš terminą, hipotekos lakštu užtikrinta negrąžinta skola yra 32 947, 52 Eur ir 104 Lt, nors UAB „Būsto paskolų draudimas“ priėmė sprendimą išmokėti bankui visus negrąžintos paskolos pinigus, tačiau draudikas įgis atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką, taip pat hipotekos kreditoriaus teises pagal hipotekos lakštą. Tai įrodo, kad prievolė yra nevykdoma ir priverstinis skolos išieškojimas yra atidedamas, tik iki to momento, kol draudikas išmokės draudimo išmoką;
3. Prievolė, kurios tinkamas įvykdymas yra užtikrintas įkeistu turtu, paskolos likutis yra didelis, ji nėra vykdoma ir įkeisto turto vertė yra gerokai mažesnė nei šiuo turtu užtikrinta prievolė, todėl kreditoriaus teisės papildomai apribojus uzufruktu, yra nepagrįstai pažeista skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyra bei nepamatuotai padidinta prievolės įvykdymo realizuojant įkeistą turtą rizika;
4. CK 3.192 straipsnyje įtvirtiną tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovė prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesi kaip nepagrįstą ir nepaneigiantį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. sprendimo motyvų; priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus apeliaciniam skundui:
Šalies argumentai
1.Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, gali pasinaudoti kito asmens turto uzufrukto teise tada, kai ji neturi kitos gyvenamosios patalpos ir negali jos įsigyti. Ši teisės norma apsaugo vaiko teisę į gyvenamąjį būstą tais atvejais, kai vienas iš vaiko tėvų gyvenamojo būsto neturi, tačiau geriau užtikrina vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma būtent su tuo iš tėvų;
2. Nenustačius uzufrukto, E. J. gyvenimo sąlygos pablogėtų iš esmės, kadangi atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, kuriame galėtų apsigyventi su nepilnamete dukra;
3. Pažymi, jog Kredito sutarties sudarymo metu ieškovui jau buvo gimusi duktė, todėl bankui suteikiant paskolą, pastarasis turėjo pasiteirauti, ar ieškovas neturi nepilnamečių vaikų ir įvertinti galimą riziką ateityje;
4. Įvertinus, kad uzufrukto teisė nustatyta iki vaiko pilnametystės ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ mokant draudimo išmoką, negalima daryti išvados, kad yra pažeisti trečiojo asmens interesai, kadangi iki šiol nėra pradėti išieškojimai veiksmai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovas prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
1.Pirmos instancijos teismas, nustatydamas uzufruktą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pažeidė imperatyvias įkeitimo sutarties sąlygas;
2. Sutinka su apelianto pozicija, kad apsunkinus daiktą uzufrukto nustatymu, panaikinama bankui galimybė ateityje pasinaudoti savo, kaip įkaito turėtojo teisė, nes priverstinio skolos išieškojimo metu parduodamas įkeistas butas neabejotinai bus parduotas už mažesnę kainą arba iš vis neparduotas;
3. Uzufrukto nustatymas taikomas šeimos turtui, tuo tarpu ieškovas santuokos su atsakove nebuvo įregistravę;
4. Pirmos instancijos teismo nebuvo tiriama aplinkybė, jog atsakovė turi pakankamai finansinių išteklių butui įsigyti, tokiu būdu buvo nukrypta nuo teisės normos aiškinimo taisyklės, kuria yra suformavęs kasacinis teismas 2010-10-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-49/2010. Pažymi, jog atsakovė, sutikusi su dukrai ieškovo teikiamu per mėnesį 400 Lt išlaikymu, laikė tai pakankama suma, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui augti, vystytis, realizuotis;
5. Atsakovė neatlieka tinkamai savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, atsakovė ir ieškovas, kaip tėvai, nėra lygiose pozicijose, nes ieškovas bute atsakovė ir gyvena, ir nemoka už komunalines paslaugas, ir dar naudotis ieškovo sumokėtais vaikui skirtais pinigai. Todėl esant tokiam nelygiateisiškumui dėl vaiko išlaikymo, atsakovė privalėtų pasirūpinti, kad ji su vaikais įsigytų gyvenamąjį plotą ir ieškovui priklausantį nuosavybės teise atlaisvintų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus – išrašus iš VĮ „Registrų centras“ apie hipoteka įkeisto turto rinkos vertę, prašo prijungti prie bylos ir vertinti kartu su kitais įrodymais (2 t.,b.l.7-8). Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui įstatymo yra ribojamas: apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Nagrinėjamoje byloje AB „Swedbank“ 2012-06-27 pateikė atsiliepimą į pareikštus ieškinį ir priešieškinį (1 t., b.l.130-131), vėliau įrodymų, argumentų, atsikirtimų kitų proceso dalyvių argumentams neteikė, prašė nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. Teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiasis asmuo nebuvo pakankamai aktyvus procese, įrodymai galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir procesinių pagrindų pateikti juos po teismo sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teismui nėra.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių bei kitų civilinio proceso normų, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias uzufrukto nustatymą.
Apeliantas trečiasis asmuo AB „Swedbank“ nurodo, kad sprendimo dalis, kuria patenkintas priešieškinys ir nustatytas uzufruktas - atsakovės teisė gyventi su dukra E. J. ieškovui Z. P. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol jų dukra E. J. sulauks pilnametystės (iki (duomenys neskelbtini)), prieštarauja LR CK 4.170 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Įstatymas nustato, kad hipoteka neatima iš daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti, atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises. Uzufrukto nustatymas pažeidžia banko, kaip kreditoriaus ir hipotekos turėtojo teises, nes apsunkinus daiktą uzufrukto nustatymu, panaikinama bankui galimybė ateityje pasinaudoti savo, kaip įkaito turėtojo, teise, kadangi priverstinio skolos išieškojimo atveju uzufruktu apsunkintas turtas neabejotinai bus parduotas už mažesnę sumą, esant uzufruktui, nustatytam iki 2024 m., asmenų, siekiančių įsigyti šį butą varžytinėse, kiekis sumažėtų iki minimumo, ar jų visai neatsirastų. Kredito sutartis 2012-04-18 nutraukta prieš terminą, negrąžinta skola yra 32 947,52 Eur, tačiau vykdymo dokumentas dar nėra išduotas ir priverstinio vykdymo veiksmai nepradėti, kadangi UAB „Būsto draudimas“ priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką. Po draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas įgys reikalavimo teisę į skolininką. Apeliantas taip pat pažymi, kad VĮ Registrų centro duomenimis įkeisto turto vertė sumažėjo iki 33 5000 Lt, todėl kreditoriaus teises papildomai apribojus uzufruktu, yra nepagrįstai pažeista skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyra bei nepamatuotai padidinta prievolės įvykdymo realizuojant įkeistą turtą riziką.
Su tokiais apelianto argumentais negalima sutikti. Pats apeliantas nurodo, kad jam hipoteka įkeisto turto priverstinio pardavimo procedūra nepradėta ir bus pradėta tik paaiškėjus, kokio dydžio draudimo išmoka bus jam išmokėta. Draudimo sutarties sąlygų trečiasis asmuo neatskleidė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nes apeliaciniame skunde; duomenų kokio dydžio galėtų būti numatoma draudimo išmoka, byloje nėra. Teiginys, kad draudimo išmoka nepadengs visos Z. P. skolos bankui, neįrodytas, taip pat neįrodytas argumentas, kad likusiai po draudimo išmokos išmokėjimo skolos sumai padengti neužteks lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą. Pažymėtina, kad įkeistą turtą sudaro du butai, įregistruoti kaip atskiri turtiniai vienetai, uzufruktas nustatytas tik vienam iš jų, taigi labiau tikėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu draudimo išmoka padengs ne visą Z. P. skolą, lėšų, gautų pardavus du įkeistus butus, vienas iš kurių papildomai apsunkintas uzufruktu, turėtų užtekti visiškam skolos padengimui ir kreditoriaus bei hipotekos turėtojo interesų patenkinimui.
Apelianto skundo argumentas, kad šiuo metu įkeistų butų vertė viešojo registro duomenimis sumažėjo iki 32 000 Lt, atmetamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertės sumažėjimas negali turėti įtakos vertinant uzufrukto pagrįstumo nustatymą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, registruojant hipoteką 2007-10-31, bankui įkeistų butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendra vidutinė rinkos vertė buvo 45 000 Lt (1 t., b.l. 163-164), tačiau šių butų įkeitimas buvo priimtas, kaip 37 650,60 Eur paskolos užtikrinimas, pagal 2010-10-05 sutartį Nr. 111645-FA/07-111660-FA su skolininku Z. P. (1 t., b.l. 6). Sprendžiama, kad įkeisto turto rinkos kainos svyravimas viešojo registro duomenimis neparodo šio turto realios rinkos kainos svyravimo. Be to, bankas, kaip profesionalas, suteikdamas paskolą ir priimdamas jos užtikrinimą hipoteka, prisiėmė šio turto rinkos kainos svyravimo riziką. Dėl išdėstyto kolegija sprendžia, kad įkeisto turto rinkos kainos svyravimas neturi įtakos uzufrukto nustatymo teisėtumui ir pagrįstumui.
Apeliantas nurodo, kad atsakovė turi skolų už komunalines paslaugas, t.y. ji siekia gyventi ieškovo butuose, neprisidedant prie jų išlaikymo, nei prie įsipareigojimų bankui vykdymo, t.y. teismo sprendimas sukuria padėtį, kai savo įsipareigojimus pažeidžiančiam asmeniui suteikimas ekonominis pranašumas prieš kreditorių. Su tokiais argumentais sutikti negalima. Atsakovė nėra paskolos sutarties su Z. P. dalyvė, prievolės prisidėti prie Z. P. įsipareigojimų bankui vykdymo ji neturi. Aplinkybė, kad atsakovė turi skolų už komunalines paslaugas, neturi tiesioginės įtakos banko, kaip Z. P. kreditoriaus ir hipotekos teisės turėtojo, teisėms ir pareigoms. Kaip jau buvo paminėta, uzufruktas nustatytas vienam iš dviejų butų, iš kito buto atsakovė iškeldinta, ji su vaikais užima vieną iš dviejų įkeistų butų. Trečiasis asmuo apskundė teismo sprendimo dalį dėl uzufrukto nustatymo, su teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovė iškeldinta tik iš vieno buto, trečiais asmuo sutiko, neprieštaraudamas, kad viename iš įkeistų butų gyventų motina su nepilnamečiais vaikais. Uzufruktas nustatytas ne ieškovei, bet šalių nepilnametės dukros naudai, užtikrinant jos teisę į būstą. LAT CBS teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2010, pažymėjo, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas bendrąsias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, t. y. kilus ginčui, kuriame sprendžiama dėl vaiko teisių, prioritetą prieš kitų asmenų teises turi vaiko teisės, todėl, nustačius vaiko teisėtų interesų pažeidimą, pirmiausia jos turi būti apgintos. Vienu iš šioje normoje nurodytų principų nustatoma, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šioje ir kitose įstatymo normose (6, 11, 13 str.) nustatyta, kad vaikui privalo būti sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir augti. Siekiant užtikrinti šiame įstatyme įtvirtintą vaiko teisę į būstą, CK nustatytas nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką, išlikimas (CK 3.71 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.71 straipsnio norma pagal analogiją taikoma ir ginant nesusituokusių tėvų vaikų interesus (LAT CBS teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2006). Taigi ir nesant nustatytam uzufruktui nepilnametė buto savininko dukra turi teisę gyventi jam priklausančiame bute, butas kaip daiktas, jau yra su apsunkinimais, nes nepilnamečių iškeldinimo procedūra yra sudėtingesnė. Apelianto teiginys, kad teismo sprendimas dėl uzufrukto sukūrė atsakovei ekonominį pranašumą prieš banką, vertintinas kaip neteisingas ir nesąžiningas.
Apeliantas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog uzufrukto nustatymas susijęs su sutuoktinio, kuris yra gyvenamosios patalpos savininkas, nuosavybės teisų ribojimu, spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, ar jo interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais, ar sutuoktinis, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neturi kitos gyvenamosios patalpos ar pakankamų išteklių tokiai patalpai įsigyti (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-2010). Šis argumentas atmetamas. Pirma, pats buto, kuriam nustatytas uzufruktas, savininkas Z. P. apeliacinio skundo nepateikė. Trečiasis asmuo neturi įgalinimų ginti jo interesus ir savo skunde naudoti argumentus, susijusius su buto savininko teisių apribojimu ar pažeidimu. Ieškovas teikia dukrai 400 Lt išlaikymą; teismų praktikoje nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga ( 1000 Lt) – laikoma, kad toks išlaikymas vieno vaiko minimaliems poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į ieškovo tiekiamo išlaikymo dydį, kad atsakovė turi dar vieną nepilnametę dukrą iš pirmosios santuokos bei į tai, kad duomenų apie kitą atsakovės turimą turtą ar pajamas byloje nėra, darytina išvada, kad atsakovė neturi pakankamai materialinių išteklių gyvenamajai patalpai įsigyti ar bent išsinuomoti. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas uzufruktą, kasacinio teismo suformuotų CK 3.71 straipsnio aiškinimo ir taikymo principų nepažeidė, nepilnamečio vaiko bei patalpos savininko teisių protingas ir sąžiningas balansas nepažeistas.
Atsakovei J. J. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba apeliacinės instancijos teisme; atmetus apeliacinį skundą, atsiliepimo surašymo išlaidos priteisiamos iš trečiojo asmens AB „Swedbank“ (CPK 96 str.)
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto AB „Swedbank“ 200 Lt (du šimtus litų) už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybei (Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), jur. asmens kodas 188659752, AB „Swedbank“, įmokos kodas - 5630).