- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-21
- Bylos Nr.
- N-63-2284-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, 2009 m. rugsėjo 26 d., apie 19 val., Mažeikiuose, vairuodamas transporto priemonę, vengė neblaivumo patikrinimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. spalio 8 d. nutarimu pripažino V. K. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką ir skyrė nuobaudą - 2700 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Teismas konstatavo, kad V. K. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, pareigūno D. V. tarnybiniu pranešimu. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis per metus laiko (2008 m. gruodžio 16 d., 2009 m. gegužės 20 d., 2009 m. rugsėjo 12 d.) jau buvo baustas už tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus.
II.
Apeliaciniu skundu V. K. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad priimdamas nutarimą, teismas pažeidė pagrindinius administracinių teisės pažeidimų bylų proceso principus, įrodymų vertinimo taisykles, jo teisę į gynybą. V. K. apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepagrįstai kaip jo kaltės įrodymus vertino administracinio teisės pažeidimo protokolą, pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, nemotyvavo, kodėl atitinkami įrodymai pagrindžia buvus tam tikras faktines aplinkybes, neapklausė liudytojų ir jam pačiam nesudarė galimybės liudytojams pateikti klausimus, nemotyvuotai atmetė apelianto rašytinius paaiškinimus. V. K. nurodo, kad vykdydami savo funkcijas ir tikrindami jo neblaivumą, policijos pareigūnai pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos „Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos“ (toliau – ir Metodika) ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos „Policijos patrulių veiklos instrukcijos“ (toliau – ir Instrukcija) reikalavimus. Pareigūnai, nenustatę apelianto bendros sveikatos būklės, t. y. nepatikrinę ar jis gali eiti tiesia linija – „pėda už pėdos“, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), neturėjo teisės reikalauti, kad jis pasitikrintų neblaivumą. V. K. pažymi, kad jam atlikus testą, būtų paaiškėję, jog bendra jo sveikatos būklė neatitinka neblaivaus asmens būklės ir nebūtų buvę poreikio nustatinėti apsvaigimą. Kita vertus, pasak apelianto, pareigūnas savo iniciatyva ir/ar apelianto reikalavimu nepristatęs apelianto į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (tokio patikrinimo apeliantas neatsisakė), nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas vengė neblaivumo patikrinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu V. K. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, tuo padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Nuobauda už šį pažeidimą - bauda vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinis areštas nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Atsižvelgiant į paminėtą, pažymėtina, kad liudytojų parodymai yra viena iš galimų priemonių tam tikroms bylos aplinkybėms nustatyti. Apeliaciniame skunde V. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą neapklausė liudytojų ir nesudarė galimybės jam pačiam užduoti liudytojams klausimus. Bylos medžiagoje nėra duomenų – teismo šaukimų, teismo posėdžio protokolo ir kt. – paneigiančių šį apelianto argumentą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz. nutartis byloje Nr. N575-1192/2009) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nekviesdamas ir neapklausdamas liudytojų, nesilaikė ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas, perduodant bylą iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.