- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-07
- Bylos Nr.
- I1-3857-402/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03302-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Kalėjimų tarnybos (Marijampolės pataisos namų teisių perėmėja po reorganizacijos) (toliau – ir atsakovės atstovas, Marijampolės PN, pataisos namai), priteisti 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde ir atsikirtime nurodė, jog laikotarpiu nuo 2021-09-17 iki 2022-09-30 jam nebuvo užtikrintas tinkamas 2 būrio 4 gyvenamosios patalpos plotas. Sukandžiotas blakių 2 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje ir 1 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, abiejuose būriuose pažeistos priešgaisrinės apsaugos sistemos, nebuvo antrų durų išėjimo, patalpa rakinama, todėl kilus gaisrui negalėtų išeiti iš patalpos. Nebuvo rūkymo patalpos, drabužių, batų džiovyklos. Tualete ir prausykloje reikėdavo laukti eilėje, nes trūko sanitarinių įrenginių. Be to, negalėjo pasinaudoti teise paskambinti, kadangi trūko įrenginių. Pareiškėjas nurodė, jog dėl šių aplinkybių kreipėsi į administraciją, tačiau pastaroji jo pretenzijas ignoravo. Dėl visų nurodytų aplinkybių pareiškėjas teigė patyręs pažeminimą, stiprius emocinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur suma.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti. Dėl gyvenamojo ploto nurodė, jog pareiškėjo teiginiai dėl neužtikrinto suteikto minimalaus ploto yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad nuo 2021-09-17 iki 2021-12-06 atliko bausmę 2 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 4, plotas 50,81 kv. m., įrengta 16 miegamų vietų, viso patalpoje buvo iki 16 nuteistųjų. Nuo 2021-12-06 iki 2022-05-17 atliko bausmę 1 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1, plotas 51,30 kv. m., įrengta 16 miegamų vietų, viso patalpoje buvo iki 16 nuteistųjų. Pareiškėjo teisė į minimalų ploto reikalavimą kalint nuo 2021-09-17 iki 2022-05-17 pažeista nebuvo. Nurodė, kad įstaigoje ginčo laikotarpiu buvo yra įrengti 7 taksofonai. Vienas - drausmės grupės patalpose, du - praleidimo poste, kur eina nuteistieji atliekantys bausmę bendrabučio tipo patalpose, vienas kalėjimo režime, du dinaminėje priežiūroje ir vienas - kamerų tipo patalpose. Taip pat buvo 2 monitoriai, kuriais galima atlikti vaizdo skambučius, jais naudojasi nuteistieji atliekantys bausmę bendrabučio tipo patalpose, bei vienas dinaminėje priežiūroje. 2021-12-15 įrengta papildomai po vieną taksofoną l-ame bei 2-ame būriuose. Patikrinus skambučių išklotinę, pareiškėjo skambučių nebuvo rasta. Pareiškėjas tik abstrakčiai savo skunde nurodė, jog neva jam buvo apsunkintos kalinimo sąlygos dėl drabužių ir avalynės džiovinimo, dušo naudojimo, apsipirkimo parduotuvėje, virtuvės ir maisto laikymo antisanitarinių sąlygų bei psichologinio susidorojimo. Nurodė, kad buvo atskiros patalpos drabužiams ir avalynei džiovinti, buvo išduotos džiovyklės, jomis turėjo galimybę naudotis ir pats pareiškėjas. Taip pat buvo sudaryta galimybė ir apsipirkti įstaigoje nuteistųjų parduotuvėje. Duomenų, jog būriuose, kuriuose atliko bausmę pareiškėjas, virtuvėlės ir maisto laikymo patalpos neatitiktų higienos normų, nėra. Gyvenamosiose patalpose yra griežtai draudžiama rūkyti, o rūkymas patalpose yra vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas už kurį nuteistieji yra baudžiami. Pareiškėjas jokių duomenų nepateikė, kad jis yra nerūkantis. Remiantis MK Resocializacijos skyriaus 2024-02-06 pažyma Nr. TV-20- 999, 2 būryje: 2021 m. III ketv. viso buvo iki 55 nuteistųjų; IV ketv. viso buvo iki 51 nuteistojo. 1 būryje: 2021 m. IV ketv. viso buvo iki 42 nuteistųjų; 2022 m. I ketv. viso buvo iki 26 nuteistųjų; II ketv. viso buvo iki 30 nuteistųjų. 1 ir 2 būriuose yra po 3 pisuarus, po 3 klozetus ir po 5 vandens maišytuvus. Pareiškėjo teiginys, kad trūko ar dėl to reikėjo laukti eilėse pasinaudoti sanitariniu įrenginiu ar praustuve yra nepagrįstas. Nuteistųjų kalinimo sąlygų gerinimui 2 būryje yra nupirkta skalbimo mašina, tačiau nuteistieji taip pat gali naudotis MK skalbyklos paslaugomis. Skalbykla nuteistieji gali pasinaudoti pagal MK patvirtintą grafiką, skalbiniai nuteistiesiems grąžinami išdžiovinti. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2021-11-30 patikrinimo akte Nr. (4-12 4.80)PA-7083 užfiksuota, jog patikrinus 21 brigados (2 būrį) sanitarinį mazgą, nustatyta, kad ant sanitarinio mazgo patalpų sienų ir lubų yra vizualiai matomų pelėsių (neatitinka HN 134:2015 39 p. reikalavimų). 2022-01-06 vyko grįžtamoji kontrolė, nustatyta, kad HN 134:2015 39 p. reikalavimai pašalinti. MK imasi visų įmanomų priemonių parazitams išvengti, skalbia, dezinfekuoja nuteistųjų patalynę, minkštąjį inventorių, rūbus, tačiau negali prievarta atimti iš nuteistojo šių daiktų ir paimti į skalbyklą ar dezinfekcijai, tokius darbus turi atlikti pats nuteistasis, o neprižiūrint savo aplinkos, rūbų ar minkštojo inventoriaus, pats nuteistasis sudaro sąlygas veistis parazitams. Atsakovas buvo sudaręs sutartį su UAB „Dezinfekcijos paslaugos“, kuri nuolatos prižiūri ir tikrina MK patalpas ir esant poreikiui atlieka parazitų naikinimo darbus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nustatyta, kad buvo tikrinta 21 brigada (2 būrys) dėl tariamų blakių, nustatyta, kad vizualiai matomų nariuotakojų (blakių) buvimo požymių pastebėta nebuvo kas atitinka HN 134:2015 20 p. reikalavimus. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021-09-17 iki 2022-09-30 į sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl neužtikrintų kalinimo sąlygų, blakių sukandimo nesikreipė. 2-ame būryje yra įrengti 3 evakavimo išėjimai, o 1-ame būryje 2 evakavimo išėjimai, esant vieno išėjimo neprieinamumui, nuteistieji būtų evakuojami kitais įrengtais praėjimais. Visuose koridoriuose, laiptinėse iškabinti nurodomieji ženklai, nurodantys atsarginį žmonių evakavimo kelią. Kilus gaisrui yra informuojami patalpose esantys žmonės. Pareigūnų pagalba būtų evakuoti trumpiausiu išėjimo keliu, išvedant žmones iš gaisro vietos. Nuteistieji piktybiškai gadina ne tik esantį įstaigos inventorių, tačiau ir nulupa nuo sienų evakuacijos ženklus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2021-09-17 iki 2022-09-30, atlyginimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.250 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog pataisos įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, nustatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. EŽTT yra pateikusi išaiškinimą, kad valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, užtikrinančiomis jų orumo gerbimą, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą teisminę praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį, kurio vertinimas yra reliatyvus ir priklauso nuo visų bylos aplinkybių - elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Kadangi pareiškėjas skunde apibrėžia, jo nuomone, netinkamas kalinimo sąlygas atliekant bausmę Marijampolės PN 2 būryje bei 1 būryje, todėl teismas nagrinės aplinkybes susijusias su minėtais būriais.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad buvo kalinamas Marijampolės PN 2 būrio 4 patalpose, neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 11¹.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 11¹.2 punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Analogiška nuostata reglamentuojama ir nuo 2020 m. vasario 6 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakyme Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Marijampolės PN pervežtas 2021-09-17 iš Kybartų sektoriaus, 2021-09-17 paskirtas į 2 būrio gyvenamąją patalpą Nr. 4, nuo 2021-12-06 perkeltas į 1 būrio gyvenamąją patalpą Nr. 1. 2022-05-17 perkeltas į atvirąją koloniją, o 2022-09-20 į specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą (pusiaukelės namus).
Remiantis Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus 2024-02-06 pažyma Nr. RV-20-999 „Dėl S. V. bausmės atlikimo vietų“, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021-09-17 iki 2021-12-06 atliko bausmę 2 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 4, plotas 50,81 kv. m., įrengta 16 miegamų vietų, viso patalpoje buvo iki 16 nuteistųjų, kiekvienam nuteistajam tekdavo po 3,17 kv. m. Nuo 2021-12-06 iki 2022-05-17 atliko bausmę 1 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1, plotas 51,30 kv. m., įrengta 16 miegamų vietų, viso patalpoje buvo iki 16 nuteistųjų, kiekvienam nuteistajam tekdavo po 3,2 kv. m (1 t., b. l. 73). Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą darytina išvada, kad pareiškėjo teisė į minimalų ploto reikalavimą kalint nuo 2021-09-17 iki 2022-05-17 pažeista nebuvo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyveno 21 nuteistasis, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė įrodymų, teismas neturi pagrindo nesivadovauti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis ir konstatuoja, kad padalijus minėtų patalpų plotą iš maksimalaus jose galėjusių gyventi asmenų skaičiaus, pareiškėjui tekdavo bent 3,17 kv. m gyvenamojo ploto, kas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl skundas šioje dalyje atmestinas.
Pareiškėjas nurodė, jog būryje buvo neįrengta drabužių, batų džiovinimo patalpa, dėl ko jam nebuvo sudaryta galimybė išsidžiovinti rūbų.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog nuteistieji gali naudotis skalbyklos paslaugomis pagal patvirtintą grafiką, o skalbiniai grąžinami išdžiovinti. Nuteistieji turi nuolatos galimybę pasinaudoti džiovyklomis.
Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse džiovinimo kambarių įrengimas pataisos įstaigose nereglamentuotas.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN yra įrengtos vietos drabužiams ir avalynei džiovinti, minėtas aplinkybes patvirtina į bylą pateiktos šių patalpų foto nuotraukos (1 t., b. l. 42,43). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie drabužių ir avalynės džiovinimo patalpų įrengimą. Be to, bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl to, kad jis neturėtų kur džiovinti asmeninius drabužius ar avalynę. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovės atstovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo deklaratyvūs jo argumentai dėl drabužių ir avalynės džiovinimo patalpų neįrengimo atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde teigė, kad sanitariniame mazge trūko inventoriaus, todėl tekdavo laukti eilėse.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ 7.6 punktu, 1 klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras skiriamas ne daugiau kaip 15-ai asmenų, t. y. turi būti 1 kietasis įrenginys (unitazas arba pisuaras), tenkantis 15 nuteistųjų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.
Atsakovas Resocializacijos skyriaus 2024-02-06 pažymoje Nr. TV-20-999 nurodė, kad 2 būryje: 2021 m. III ketv. viso buvo iki 55 nuteistųjų; IV ketv. viso buvo iki 51 nuteistojo. 1 būryje: 2021 m. IV ketv. viso buvo iki 42 nuteistųjų; 2022 m. I ketv. viso buvo iki 26 nuteistųjų; II ketv. viso buvo iki 30 nuteistųjų (1 t., b. l. 73).
Atsakovas nurodė, jog 1 ir 2 būriuose yra po 3 pisuarus, po 3 klozetus ir po 5 vandens maišytuvus. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi.
Vadovaujantis aukščiau pateiktais duomenimis sanitariniais įrenginiais ir vandens maišytuvais (1 b. ir 2 b.) gali naudotis, pagal paskaičiavimą: 6 (kietųjų įrenginių) x 15 (nuteistųjų) = 90 (nuteistųjų), 5 (vandens maišytuvai) x 15 (nuteistųjų) = 75 (nuteistųjų). Atsižvelgiant į pateiktus duomenis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginys, kad trūko sanitarinių įrenginių, todėl reikėjo laukti eilėse yra nepagrįstas.
Pareiškėjas pažymėjo, kad patalpose veisėsi parazitai.
Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 17 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų.
Bylos duomenys patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Marijampolės PN ir UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ buvo sudaryta Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pataisos namuose atliekamos kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugos (1 t., b. l. 62-70, 85-94). Bylos duomenimis nenustatyta, kad sutartinių įsipareigojimų nebūtų laikomasi.
Iš į bylą pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. (4-12 4.80) nustatyta, kad buvo tikrinta 21 brigada (2 būrys) dėl tariamų blakių, nustatyta, kad vizualiai matomų nariuotakojų (blakių) buvimo požymių pastebėta nebuvo kas atitinka HN 134:2015 20 p. reikalavimus (1 t., b. l. 60-61). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į medicinos darbuotojus dėl parazitų sukandimų. Teismas taip pat pažymi, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, o higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį Nr. A-1374-624/2017).
Pareiškėjas žalą kildino dėl neužtikrintos priešgaisrinės saugos ir dėl neįrengtų antrų durų išėjimo, patalpa rakinama, todėl kilus gaisrui negalėtų išeiti iš patalpos.
Atsakovės atstovas nurodė, kad jog 2-ame būryje yra įrengti 3 evakavimo išėjimai, o 1-ame būryje 2 evakavimo išėjimai, esant vieno išėjimo neprieinamumui, nuteistieji būtų evakuojami kitais įrengtais praėjimais. Visuose koridoriuose, laiptinėse iškabinti nurodomieji ženklai, nurodantys atsarginį žmonių evakavimo kelią. Kilus gaisrui yra informuojami patalpose esantys žmonės. Pareigūnų pagalba būtų evakuoti trumpiausiu išėjimo keliu, išvedant žmones iš gaisro vietos. Kur vėliau atliekamas evakuotų asmenų skaičiavimas, patikslinimas. Pažymėjo, kad nuteistieji piktybiškai gadina ne tik esantį įstaigos inventorių, tačiau ir nulupa nuo sienų evakuacijos ženklus. Teismas, remdamasis atsakovo pateiktais duomenimis nustatė, kad Marijampolės PN -ame būryje yra įrengti 3 evakavimo išėjimai, o 1-ame būryje 2 evakavimo išėjimai, esant vieno išėjimo neprieinamumui, nuteistieji būtų evakuojami kitais įrengtais praėjimais. Visuose koridoriuose, laiptinėse iškabinti nurodomieji ženklai, nurodantys atsarginį žmonių evakavimo kelią.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2021-12-02 rašte Nr. 9.4-2-1742 „Dėl skundo tyrimo“, nurodoma, jog buvo tikrintos Marijampolės PN 2 būrio patalpos. Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrojo naudojimo ir gyvenamosiose patalpose gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema neįrengta. Taip pat užfiksuota, jog bendrojo naudojimo patalpose (koridoriuje) yra džiovinami rūbai, sustatytos mobilios džiovyklės - tai sumažina žmonių evakuacijos kelią (1 t., b. l. 47-48).
Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, buvo užtikrinti priešgaisrinės saugos reikalavimai. Taigi byloje liko nepaneigti pareiškėjo skundo argumentai, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, nebuvo užtikrinti priešgaisrinės saugos reikalavimai. Tačiau pareiškėjas skunde nenurodė jokių individualizuotų aplinkybių, iš kurių būtų aišku, kaip pasireiškė jam kilusi neturtinė žala dėl to, jog kamerose nebuvo užtikrinti priešgaisrinės saugos reikalavimai, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl to pareiškėjas patyrė objektyvias neigiamas pasekmes, t. y. neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties administracinėje byloje Nr. TA-533-629/2021 53 p.).
Teismas pažymi, kad pareiškėjas argumentus dėl galimo priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo grindė į ateitį nukreiptomis deklaratyvaus pobūdžio prielaidomis, jog kilus gaisrui jis neturėtų galimybės išsigelbėti. Duomenų apie realiai jam kilusius neigiamus padarinius dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo byloje nėra. Teismas vertina, kad pataisos namuose visą parą budint ir dirbant apsaugos pareigūnams, medicinos personalui, esant ekstremaliai situacijai, pareiškėjui išsikviesti pagalbą nekiltų problemų. Pareiškėjui skunde tik deklaratyviai išdėsčius savo samprotavimus dėl galimos neturtinės žalos, sietinos su priešgaisrinės sistemos nebuvimu, nenurodžius, ar būtinybė išsikviesti pagalbą jam buvo iškilusi, teismas neturi pagrindo išvadai dėl žalos pasireiškimo fakto.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog pataisos namuose nebuvo įrengta patalpa rūkymui.
Atsakovės atstovė atsiliepime pažymėjo, jog teisės aktai nenumato pareigos būriuose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius. Nurodė, jog visuose būriuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, o būriuose iškabinti draudžiantys patalpose rūkyti ženklai ir užrašai.
Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Higienos normos HN 134:2015 7 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama įkalinimo įstaigos administracijos pareiga užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016).
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo (žr., pvz., 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017; 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017; 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015).
Teismas atkreipia dėmesį, jog Marijampolės PN nurodė, jog rūkymo patalpos buvo įrengtos, bendrose patalpose buvo iškabinti ženklai draudžiantys rūkyti. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiškinimais ir pateiktais duomenimis apie rūkymo patalpų įrengimą, todėl jais vadovaujasi ir neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus (neveikimą) šiuo aspektu.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, jog negalėjo pasinaudoti teise paskambinti, kadangi trūko įrenginių.
Atsakovas nurodo, jog įstaigoje ginčo laikotarpiu buvo yra įrengti 7 taksofonai. Vienas - drausmės grupės patalpose, du - praleidimo poste kur eina nuteistieji atliekantys bausmę bendrabučio tipo patalpose, vienas kalėjimo režime, du dinaminėje priežiūroje ir vienas - Kamerų tipo patalpose. Taip pat nurodo, kad MK buvo 2 monitoriai, kuriais galima atlikti vaizdo skambučius jais naudojasi nuteistieji atliekantys bausmę bendrabučio tipo patalpose, bei vienas dinaminėje priežiūroje. Taip pat atsakovas papildomai nurodo, kad 2021-12-15 įrengta papildomai po vieną taksofoną l-ame bei 2-ame būriuose.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad pataisos namuose trūko taksofonų, teismas pažymi, kad Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato pataisos įstaigoms konkrečių reikalavimų taksofonams įrengti ar jų kiekio. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie taksofonų ar, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl nesudarytos galimybės skambinti telefonu dėl didelio besinaudojančiųjų telefonu skaičiaus. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovės atstovas, žinodamas apie nuteistojo konkretų pageidavimą realizuoti tam tikrą teisę (skambinti telefonu), ėmėsi veiksmų, kad pareiškėjas galėtų ją realizuoti. Nenustačius, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovės atstovą dėl sunkumų realizuojant skambučio teisę, teismo vertinimu, pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad Marijampolės PN pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos skambinti telefonu.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog tualeto patalpoje buvo pelėsis.
Atsakovas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2021-11-30 patikrinimo aktą Nr. (4-12 4.80)PA-7083, kuriame užfiksuota, jog patikrinus 21 brigados (2 būrį) sanitarinį mazgą, nustatyta, kad ant sanitarinio mazgo patalpų sienų ir lubų yra vizualiai matomų pelėsių (neatitinka HN 134:2015 39 p. reikalavimų). 2022-01-06 vyko grįžtamoji kontrolė 2022-01-10 patikrinimo aktas Nr. (4-12 4.80 Mr)PA-63, nustatyta, kad HN 134:2015 39 p. reikalavimai pašalinti.
Taigi byloje liko nepaneigti pareiškėjo skundo argumentai, kad sanitarinio mazgo patalpose buvo pelėsis, todėl šiuo atveju konstatuotini neteisėti atsakovės atstovo veiksmai dėl pelėsio sanitarinio mazgo patalpose. Kita vertus, teismas pažymi, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl sanitarinio mazgo patalpose buvusio pelėsio pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Iš bylos duomenų matyti, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2022-01-06 atliko grįžtamąją kontrolę ir 2022-01-10 patikrinimo aktu Nr. (4-12 4.80 Mr)PA-63, nustatyta, kad HN 134:2015 39 p. reikalavimai pašalinti, o pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kad dėl pelėsio patyrė realias neigiamas pasekmes. Todėl pareiškėjo argumentai dėl jam padarytos neturtinės žalos atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas tik abstrakčiai savo skunde nurodė, jog neva jam buvo apsunkintos kalinimo sąlygos dėl dušo naudojimo, apsiprekinimo parduotuvėje, virtuvės ir maisto laikymo antisanitarinių sąlygų bei psichologinio susidorojimo. Tačiau, šių savo teiginių nedetalizavo ir tiksliai nenurodė kame pasireiškė netinkamos kalinimo sąlygos susijusios su dušo naudojimu, apsiprekinimo parduotuvėje, virtuvės ir maisto laikymo antisanitarinių sąlygų ir patirto psichologinio susidorojimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių kreipėsi su skundais ar prašymais į administraciją. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad pareiškėjo teiginiai, jog jam buvo apsunkintos kalinimo sąlygos dėl dušo naudojimo, apsiprekinimo parduotuvėje, virtuvės ir maisto laikymo antisanitarinių sąlygų bei psichologinio susidorojimo, vertintini kaip deklaratyvūs ir nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją ir kt.). Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Vien deklaratyvus tariamų pažeidimų nurodymas skunde ir hipotetinės prielaidos apie galimą žalą dėl tokių pažeidimų, jeigu jie būtų, nereiškia, jog pareiškėjas patyrė realią žalą, kurią turėtų atlyginti valstybė.
Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės išsamiai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.
Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.