Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo individualios įmonės „Projektima“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo individualios įmonės „Projektima“ ieškinį atsakovei O. J. (ikisantuokinė pavardė Ochunova) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė O. J. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija, išklausiusi kalbas dėl skundo argumentų, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, dėl jų padarė pagrįstas išvadas, tinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas, todėl jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Nustatyta, kad šalys 2007-05-15 sudarė projektavimo paslaugų atlikimo sutartį (b.l.4-5), pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagal atsakovės užsakymą suprojektuoti 85 kv.m. ploto butą, o atsakovė įsipareigojo tą projektą priimti ir apmokėti už jį sutarties 2.1. p., 31.1 p. ir 3.2. p nustatyta tvarka. Toks šalių susitarimas atitinka CK 6.700 str. apibrėžtą projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutarties sampratą, tačiau pagal įstatymą užsakovas, užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis, arba už numatytus ir atliktus darbų etapus privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą (CK 6.704 str.1 p., 6.644 str. 2 d., 6.653 str. 1 d.), dėl kurios dydžio, išskyrus 500 Lt avanso sumą (Sutartie 3.2. p.), mokėtiną iš karto pasirašius sutartį, šalys raštu nesusitarė - abiejų sutarties šalių suderinto kainyno, kaip tai įvardinta Sutarties 2.1. p., į bylą nepateikė. Atsakovės prievolės dydžio įrodinėjimo našta tokioje situacijoje tenka ieškovui (rangovui), tačiau šis ne tik rašytinėmis, bet ir jokiomis kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis susitarimo dėl darbų (paslaugų) kainos dydžio neįrodinėjo ir neįrodė (CPK 177 str. 4 d., 178 str.), paslaugų kainos neįvertino ir pagal CK 6.198 str. nustatytus kriterijus. Ši aplinkybė, kolegijos nuomone, pati savaime sudarė teisinį pagrindą netenkinti ieškovo reikalavimo, kilus byloje sutarties šalių ginčui dėl mokėtinos sumos dydžio, priimant domėn ir avanso sumą, kurios apeliantas nepripažįsta gavęs. Tačiau tokia apelianto skunde išdėstyta pozicija dėl avanso taip pat nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Priešingai, atsakovės teiginius apie sumokėtą 700 Lt avansą patvirtina į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas su rangovu, kuriame įvardijama ir nepaneigiama būtent 700 Lt avanso suma, rangovui reikalaujant likusio atsiskaitymo už suteiktas paslaugas(b.l. 33,34,35); liudytojais apklaustų E. J. ir A. S. paaiškinimai dėl avanso (b.l. 60-62); pačios sutarties nuostatos apie avanso būtiną sumokėjimą iš karto po sutarties pasirašymo (3.2. p.), bei projektavimo paslaugų rezultato perdavimą užsakovui tik po jų visiško apmokėjimo (2.3 p.), nors apeliantas teigia rezultatą (brėžinius) perdavęs atsakovei ir šį jais pasinaudojusi, įsirengiant butą; apelianto reikalavimas atsakovei ankstesnėje byloje ženkliai mažesnei dėl tapačios skolos neapmokėtos dalies – 500 Lt sumai (neįskaitant tokios pačios sumos delspinigių) (civilinė bylsa Nr. L2-13024-129/2007, b.l. 1). Todėl tikimybių pusiausvyros principas leidžia teisėjų kolegijai padaryti išvadą, kad apeliantui 700 Lt suma buvo sumokėta ir šis nepagrįstai atsisako sumokėjimo faktą pripažinti (CPK 185 str.).

Kitas apelianto skundo motyvas dėl netinkamo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo įvertinimo taip pat atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Tarp šalių susiklosčius rangos teisiniams santykiams ir kilus ginčui dėl atliktų ar neatliktų darbų, jų kokybės ir tinkamumo, kitų trūkumų, juos tinkamai įvertinti gali tik tam tikros srities specialistai - ekspertai (CK 6.644 str. 2 d., 6.662 str. 5 d., 6.703 str.). Antstolis, konstatuodamas faktiškai (natūroje) egzistuojančias aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju aprašydamas atsakovės būsto įrengimą, jokių projektavimo darbų rangos sutarties nuostatas bei brėžinius atitinkančių darbų atlikimo, ar palyginimų negalėjo atlikti ir neatliko, nes tam neturi specialių žinių ( CPK 212 str. 2 d.). Bylą nagrinėjęs teismas šį protokolą įvertino tinkamai ir teisingai sprendė nesant jame jokių turinčių įrodomosios reikšmės ginčui spręsti aplinkybių.

Teisėjų kolegija nepripažįsta teisingais ir skundo argumentų dėl projektavimo darbų realaus atlikimo ir šių darbų rezultato perdavimo atsakovei. Pagal projektavimo rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti projektavimo darbus pagal užsakovo užduotį, parengtus techninius dokumentus suderinti su užsakovu, reikiamu atveju ir su valstybės ar savivaldybių institucijomis arba atlikti jų ekspertizę, darbų atlikimo eigoje bendradarbiauti su užsakovu, taip pat sutartyje numatytais terminais bei tvarka parengtus techninius dokumentus ar darbų rezultatus perduoti užsakovui (CK 6. 702 str. 1-4 punktai). Šalys sutartimi susitarė, kad darbai bus priimami jų priėmimo-perdavimo aktu, kuriame turi būti pareiškiamos ir užsakovo pastabos dėl paslaugų kokybės ar trūkumų (Sutarties 4.1. p.). Toks šalių susitarimas visiškai atitinka ir įstatymo reikalavimus – CK 6.662 str. nuostatas, teigiančias, kad rangos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kuriame užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas perdavęs atliktus darbus. Būtent tokiame akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, yra aptariami bet kokie nukrypimai nuo sutarties sąlygų, bloginantys darbo rezultato kokybę, ar kiti trūkumai. Šalys darbų perdavimo-priėmimo akto nėra pasirašiusios, ir nors liudytoju apklaustas D. Ū. teisme nurodė, kad buvo parengęs tokį aktą, kuris atsakovei nebuvo pateiktas šiai atsisakius sumokėti (b.l.61), tokių savo teiginių įrodymais nepagrindė, darbų perdavimo akto su ieškiniu nepateikė, kaip nepateikė ir kokių kitų savo pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą patvirtinančių įrodymų – pranešimų užsakovui, kvietimų atvykti akto pasirašymui ar panašiai (CPK 178 str.); neįrodė ir neįrodinėjo tokios aplinkybės, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė arba vengė pasirašyti dokumentą, patvirtinantį atliktų darbų perdavimą – priėmimą, kaip tokią užsakovo pareigą nustato CK 6.662 str.1 d.

Užsakovui (atsakovei) įstatymo ir sutartyje aptarta tvarka nepriėmus įvykdymo (darbo rezultato), įrodinėjimo našta, jog prievolė įvykdyta tinkamai ir atlikto darbų rezultatai buvo perduoti užsakovui, kuriam dėl to atsiranda pareiga juos apmokėti, šiuo atveju tenka pačiam apeliantui ( CK 6.123 str.). Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog apeliantas neįrodė pilnai ir tinkamai atlikęs sutartyje sulygtus darbus, todėl jo reikalavimas priteisti skolą nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo sprendimu padarytų išvadų pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.