Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-488-175/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-20
Bylos Nr.
1S-488-175/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Ramūnas Antanavičius, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
V. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-488-175/2017
Ikiteisminio tyrimo Nr. 1-50-1-00155-2008-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Editos Dambrauskienės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. L. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2017 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, kuriuo už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje, paskirta subendrinta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. vasario 16 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 16 d.Komisijos 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam V. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė. Nutartyje konstatuota, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis V. L. skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį ir patvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodo, kad nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys sistemą vertinama balais ir tai įpareigoja teismą vertinant rizikos dydį ar jos pokyčius atsižvelgti tik į balus ir (ar) jų kitimą. Nėra jokių įstatymų, kurie leistų teismui sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vadovautis tokiomis aplinkybėmis, kaip nuteistojo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką, drausminės nuobaudos bei jų kiekis, teistumų skaičius, nusikaltimo padarymo priežastys ar jo sunkumo laipsnis, įsidarbinimas ar nesikreipimas dėl įdarbinimo ir kt. Teismas, paminėtas aplinkybes laikydamas pagrindu netvirtinti komisijos nutarimo, pasielgė neteisėtai.Pasak nuteistojo, jis atitinka visus lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, todėl apylinkės teismo nutartis, kurioje padaryta priešinga išvada, yra nepagrįsta, netikslinga ir neteisėta. Nusikalstamo elgesio rizika yra žema, sumažėjo 8 balais, t. y. patenka į lygtinio paleidimo taikymo sritį. Lygtinio paleidimo netaikymas, pasak nuteistojo, prieštarauja ir Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijoms dėl lygtinio paleidimo. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas nuteistojo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių nevykdymas gali lemti lygtinio paleidimo panaikinimą. Skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad atitinka tiek formaliuosius, tiek materialiuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo kriterijus. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra skatintas, likusi neatlikta bausmės dalis nedidelė, laisvėje turės gyvenamąją vietą, darbovietę. Nors buvo baustas drausmine tvarka, tačiau nuobaudos negalioja, todėl tai negali būti laikoma aplinkybe, dėl kurios lygtinis paleidimas negalėtų būti taikomas. Pasak nuteistojo V. L., teismas neteisingai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį, tuo pažeisdamas Teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalį bei atliko Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio ir Teismų įstatymo 6 straipsnio 1, 2 dalimis draudžiamus diskriminacinius veiksmus, nes dėl nesuprantamų priežasčių lygtinio paleidimo klausimą sprendė skirtingai, nei kitų nuteistųjų atžvilgiu.Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo V. L. skundas atmetamas.

Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi skundo argumentus ir nuteistojo nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismo priimta nutartis atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, priešingai, negu tvirtina V. L., yra pagrįsta, motyvuota, išvados paremtos visapusišku aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, vertinimu. Nutartyje teisingai nustatyta, kad nuteistasis V. L. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas: yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau šių formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.Vienas iš pagrindinių aspektų, vertintinų sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, yra nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, kitos jį charakterizuojančios aplinkybės, iš kurių galima spręsti apie tai, ar nuteistajam taikomi suvaržymai jau pasiekė savo tikslus, tiek nubaudimo, tiek prevencinius ir asmuo, išėjęs į laisvę, naujų nusikalstamų veikų nedarys ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Nors nuteistasis nurodo, kad šios aplinkybės sprendžiant klausimą dėl komisijos nutarimo patvirtinimo nėra reikšmingos, kadangi buvo įvertintos socialinio tyrimo išvadoje nustatant nusikalstamo elgesio rizikos balą, su tuo nesutiktina. Vien tik žema nusikalstamo elgesio rizika, kuri šiuo atveju V. L. nustatyta, nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo. Šis institutas asmeniui taikomas tik tada, kai nustatoma akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga mažinant nustatytą nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, kitas socialinio tyrimo išvadoje nurodytas, su nuteistojo elgesiu, mąstymu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus ir taikomą priežiūrą, aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama ir nesudaro pagrindo spręsti, jog išėjęs į laisvę jis elgsis tinkamai. Bausmės atlikimo metu V. L. vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus pažeidė penkis kartus ir buvo drausmintas pataisos įstaigos administracijos skiriant atitinkamas drausmines nuobaudas. Nors šiuo metu nuobaudos nebegalioja, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip linkusį nesilaikyti nustatytų taisyklių ir reikalavimų. Lygtinio paleidimo taikymas neabejotinai susijęs su tam tikrų draudimų ir įpareigojimų vykdymu, o šiuo atveju nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu sudaro pakankamą pagrindą abejoti probacijos sėkmingumu. Tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu skatintas keturis kartus, vertinama teigiamai, tačiau pastebėtina, kad tinkamai elgtis pataisos namuose V. L. pradėjo tik nuo 2016 m., kai vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nebepažeidinėjo, buvo tik skatinamas, nors laisvės atėmimo bausmę atlieka pakankamai seniai – nuo 2011 m. Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, tačiau, kolegijos vertinimu, išvadoje nurodytas rizikos pokytis nelaikytinas itin žymiu: nusikalstamo elgesio rizika nuo 45 balų sumažėjo iki 33 balų, o nuo paskutinio vertinimo – 4 balais, nuo 37 balų iki 33 balų. Atkreipiamas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad rizikos mažėjimą nulėmė elgesio korekcijos užsiėmimai, kurie keitė nuteistojo nuostatas į priežiūrą ir jos reikalingumą. Toje pačioje išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistajam nustatyti du kriminogeniniai veiksniai, iš kurių vienas susijęs su išsilavinimu, mokymusi ir galimybe įsidarbinti. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Nuteistasis V. L. turi tik pradinį išsilavinimą, pataisos namuose mokėsi ir įgijo specialybių. Tačiau iki bausmės atlikimo nedirbo (oficialiai), pataisos įstaigoje, nepaisant to, kad byloje priteistas civilinis ieškinys, įsidarbinti nesiekė. Nuteistasis teigia, kad išėjęs iš pataisos įstaigos, įsidarbins, tačiau tokie teiginiai kelia pagrįstų abejonių, kadangi nuteistasis teigiamos darbinės motyvacijos pataisos namuose nerodo. Iš paminėto spręstina, kad V. L., nors paskutiniu metu ir stengiasi elgtis tinkamai, vis tik nėra aktyvus pataisos proceso dalyvis ir nededa maksimalių pastangų nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui. Iš nuteistajam nustatytų 33 balų, 13 yra kintantys, todėl nuteistasis riziką gali sumažinti rodydamas teigiamą darbinę motyvaciją, stengdamasis įsidarbinti, taip pat dėdamas pastangas atlyginti civilinį ieškinį. Aplinkybės, kad V. L. bausmės atlikimo metu įgijo specialybių, palaiko ryšius su artimaisiais, kaip minėta, yra skatintas, nuteistąjį charakterizuoja teigiamai. Tačiau šios aplinkybės, įvertinus aukščiau paminėtus duomenis, nėra pakankamos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui pagrįsti. Nesutiktina su skundo argumentais, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė BVK ir nesilaikė Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų dėl lygtinio paleidimo. BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apylinkės teismas, įvertinęs ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti komisijos nutarimą arba jo nepatvirtinti. Būtent tai apylinkės teismas ir padarė. Įvertinęs pateiktos medžiagos duomenis ir nustatęs, kad nuteistasis neatitinka visų BVK numatytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų (nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką), teismas motyvuota nutartimi komisijos nutarimo nepatvirtino. Nutartyje aiškiai nurodyta, kokiomis aplinkybėmis remdamasis teismas padarė išvadą, kad tolesnis pataisos procesas laisvėje šiuo metu dar nėra galimas. Vien tai, kad teismo išvados netenkina nuteistojo, nedaro nutarties nepagrįsta ar neteisėta. Nuteistojo V. L. minimų rekomendacijų dėl lygtinio paleidimo pagrįstumas nėra ginčijamas, tačiau pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus, kuriuos turi atitikti nuteistieji. BVK nenumato besąlyginio lygtinio paleidimo nustačius tik formalius kriterijus, turi būti nustatytas ir materialus lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, kuris šiuo atveju nenustatytas. Nepagrįstais laikytini ir nuteistojo samprotavimai dėl apylinkės teismo padarytų Teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1, 2 dalių bei Konstitucijos pažeidimo. Paminėtos Teismų įstatymo normos susijusios su teisėjų nešališkumo reikalavimu, vadovavimusi tik įstatymu, asmenų lygybės ir diskriminavimo draudimo užtikrinimu. Nuteistasis, nors ir teigdamas, kad šių reikalavimų apylinkės teismas nesilaikė, jokių šiuos teiginius patvirtinančių duomenų ar aplinkybių nenurodo. Iš skundo turinio galima spręsti, kad paminėtų reikalavimų nesilaikymą nuteistasis sieja su jam nepalankaus sprendimo priėmimu, tačiau ši aplinkybė teismo šališkumo nelemia. Taip pat nepalankaus sprendimo priėmimas nereiškia, kad nuteistasis yra diskriminuojamas, kadangi kiekvienoje byloje teismas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingus duomenis vertina individualiai, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų duomenų visumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, neturi pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Todėl Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo V. L. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. L. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas AntanavičiusEdita DambrauskienėAlgerdas Urbšys