Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Erikai Andrulienei, dalyvaujant pareiškėjui A. T., jo atstovui advokatui Vilmantui Poškui, nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“ atstovams, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas A. T. patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes, paaiškindamas, kad motina Z. T. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi nežinojo palikimo priėmimo tvarkos, buvo senyvo amžiaus, be to, nekilnojamasis turtas buvo registruotas pareiškėjo motinos vardu. Z. T. priėmė mirusio sutuoktinio palikimą faktiniu valdymu, kadangi ir toliau gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, prižiūrėjo žemę, namą, ūkinius pastatus, sudarinėjo sutartis su paslaugų teikėjais. Prašo tenkinti pareiškimą.

Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pareiškėjo tėvas J. T. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo palikimo priėmimo tikslu nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui.

Pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėjusi turtą faktiškai valdyti.

CK 587 straipsnis nustatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė Z. T. sutuoktinis J. T. (13, 15 b. l.). Į bylą pateikti gimimo bei santuokos liudijimai patvirtina, kad Z. T., mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo A. T. motina (12-15 b. l.). Žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas, kiti kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruoti Z. T. vardu, turtas įgytas santuokoje kartu su J. T. (19-21 b. l.).

Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. 1964 m. CK nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, todėl pareiškėjo motina įgijo teisę paveldėti po savo sutuoktino J. T. mirties (CK 573 str. 1 d. 1 p.).

Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 587 str. 1 d.). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 587 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 569 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. J. T. testamento nepaliko, jo sutuoktinė Z. T. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio vyro palikimą, nes ir toliau gyveno name adresu (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo, rūpinosi juo, naudojosi buities daiktais, sudarė sutartis su paslaugų teikėjais, mokėjo mokesčius, t. y. priėmė palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti (23-27 b. l.). Aplinkybes, kad Z. T. faktiniu valdymu priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, patvirtina liudytojų F. Š., V. R., S. B. parodymai, kurie yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys, neprieštaraujantys kitai byloje esančiai medžiagai, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Kitų asmenų, galinčių pretenduoti į palikimą, nėra. Šiaulių rajono 1-asis notaro biuras 2016-04-11 liudijimu patvirtina, kad laikotarpiu nuo 1999-05-19 iki 2006-10-12 paveldėjimo byla dėl J. T. turto nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (17 b. l.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Z. T. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 str. 2 d.).

Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo paaiškinimų, liudytojų parodymų daro išvadą, kad Z. T. po savo sutuoktinio J. T. mirties perėmė mirusiojo palikimą ir juo rūpinosi. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo, todėl tikslinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina Z. T. priėmė mirusio sutuoktinio J. T. palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 293 str. 1 d. 9 p., 442 – 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.