Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-368-64/2008 m.

Teisėjas Petras Simėnas Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1.; 2.1.7.; 2.2.2.2.3.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9.

2008 m. gruodžio 8 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, bausmę subendrinus su Panevėžio apygardos teismo 2007-03-30 nuosprendžiu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams 6 mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2007-12-09 apie 01.40 val. viešoje vietoje – prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, tyčia ranka vieną kartą smogė nukentėjusiajai A. M. į veidą, dėl ko jai buvo padaryti šie sužalojimai: veido sumušimas, kraujosruva kairės akies vokuose, muštinė žaizda kairiame paakyje, tai yra padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo panaikinti 2008-09-23 nuosprendį ir jį išteisinti, nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., požymių, nes mano, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir veika neteisingai kvalifikuota. Nurodo, kad teismas nuosprendyje aptarė tik bendruosius būtinus nusikalstamos veikos požymius, tačiau nenurodė, kokie įrodymai patvirtina, kad jis iš tikrųjų tą vakarą savo veiksmais padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir sutrikdė visuomenės rimtį, nes byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad jis sudavė tą smūgį nukentėjusiajai ir, kad tas smūgis buvo suduotas tyčia. Mano, kad vien smūgio sudavimo ir sužalojimo nustatymo nepakanka veikai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., nes tarp suduoto smūgio ir atsiradusių pasekmių (sutrikdytos visuomenės rimties) turi būti priežastinis ryšys – būtent jo atlikti nusikalstami veiksmai (smūgio sudavimas) turėtų sukelti pasekmes - visuomenės rimties pažeidimą. Taip pat mano, kada veiką kvalifikuojant pagal BK 284 str. 1 d. svarbu nustatyti, kas įžūliu elgesiu pradėjo konfliktą, atliko nusikalstamus veiksmus ir dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis.

Apeliantas teigia, kad iš visų surinktų byloje įrodymų visumos matyti, jog jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str., sudėties, nes muštynes inicijavo ir pradėjo nukentėjusios draugas E. G., o A. M. smūgis buvo suduotas jau vykstant muštynėms, t.y. kai viešosios tvarkos pažeidimas buvo padarytas, ir mano, kad ne dėl smūgio sudavimo nukentėjusiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Pati nukentėjusioji patvirtino, kad įsijungė į konfliktą, nematė konkrečiai iš kur ir kas jai sudavė smūgį, kad apeliantą atpažino, kaip asmenį galėjusį suduoti smūgį. Iki teismo bei teisme apklausti liudytojai, tame tarpe ir nukentėjusiosios draugai, patvirtino jo parodymus, jog konfliktą pradėjo E. G., po kurio spyrio prasidėjo muštynės, o apeliantas gynėsi nuo smūgių ir „negerbdamas visuomenės normų iš chuliganiškų paskatų netrenkė nukentėjusiajai smūgį į veidą“. Pats E. G. patvirtino, kad sudavė smūgį, po ko kilo susistumdymas, tačiau teismas E. G. parodymų nevertino ir jų nuosprendyje neaptarė, nors liudytojo E. G. parodymuose nurodytos įvykio aplinkybės yra svarbios veikos kvalifikacijai. Be to, liudytojo E. G. parodymus patvirtino L. N., kuri, nors nuosprendyje nepažymėta, tačiau parodė, kad matė kaip E. G. spyrė vienam iš vaikinų, po ko apeliantas nukrito nuo laiptų. Tokias pat aplinkybes patvirtino ir nukentėjusiosios draugė T. T., kuri teisme nebuvo apklausta, bei T. A., kuri matė kaip nukentėjusioji ėjo link muštynių vietos. Šių liudytojų parodymai visiškai atitinka jo ir liudytojo R. R. parodymus, bylos aplinkybes bei yra objektyvūs, tačiau teismas šių objektyvių parodymų nevertino, nors šie liudytojai yra pažįstami su nukentėjusiąja, o ne su apeliantu. Liudytojas E. Š. teisme nebuvo apklaustas, o iš jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad E. Š. atpažino apeliantą kaip asmenį, kuris sudavė smūgį nukentėjusiajai, akcentavo tik smūgio sudavimą, tačiau konflikto pradžios nematė, dėl to apeliantas mano, kad šio liudytojo parodymai neatitinka kitų liudytojų parodymų ir turi būti vertinami kitų surinktų įrodymų visete. A. A. teigia, kad viešosios tvarkos pažeidimas buvo sutrikdytas liudytojo E. G. veiksmais, nors jo atsakomybės klausimas nebuvo spręstas. Apeliantas taip pat teigia, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė vienodus parodymus apie įvykį, kurio metu tiek jis pats, tiek ir liudytojas R. R. buvo sužaloti. Minėtų muštynių metu buvo nustumtas nuo laiptų, dėl ko susižalojo – jam buvo sulaužytas pirštas, nubrozdintos kojos. Dėl šių aplinkybių teismas nuosprendyje nepasisakė ir jų nevertino, nors jo sužalojimo faktą patvirtino jo žmona G. A., uošvė D. S., jo tėvas A. A. bei liudytojas R. R., be to, dėl padaryto sužalojimo jis kreipėsi į medikus.

Teismas neteisingai įvertinęs surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, dėl ko nepagrįstai jį nuteisė. Kadangi byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį: be priežasties tyčia sudavė smūgį nukentėjusiajai į veidą, dėl ko buvo nutrauktas normalus poilsis. Todėl jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių - ne dėl jo įžūlių veiksmų ir ne dėl nukentėjusiosios sužalojimo buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Tokiu būdu, remiantis nustatytu nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastu ir įrodymų visuma, veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 140 str. 1 d., dėl ko, tik nukentėjusioji turėtų spręsti, ar reikalauti nubausti sužalojimą padariusį asmenį, jei tam yra pagrindas ir surinkta pakankamai įrodymų dėl ją sužalojusio asmens, ir turėtų būti taikomos BPK normos, reglamentuojančios baudžiamųjų bylą nagrinėjimą privataus kaltinimo tvarka.

Skunde apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad po muštynių nuvežus keletą tos kompanijos asmenų į policiją, policijos pareigūnas patvirtino, kad kažkuris iš kompanijos priešinosi, elgėsi agresyviai, tačiau to asmens tapatybė nebuvo nustatyta ir joks dokumentas nebuvo surašytas. Taip pat pažymi, kad pats atpažinimo veiksmas atliktas nesilaikant baudžiamojo proceso normų, nes iš visų nukentėjusiajai parodymų nuotraukų, jis vienintelis nuotraukoje yra ilgesniais

plaukais nei kiti asmenys. Teisme apklaustas pareigūnas parodė, kad nuotraukas atpažinimui atrinko pagal asmenų amžių, nors įstatyme nurodyta, jog asmenys turi būti atrenkami panašiausi pagal išvaizdą į tą, kuris rodomas parodymo atpažinti metu. Nesilaikant nustatytos šio veiksmo atlikimo tvarkos, jo metu gauti duomenys yra iškraipyti ir netenka įrodomosios galios.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą patenkinti, prokuroras – atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 str. reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kadangi nuteistasis nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d., todėl teisėjų kolegija, vadovaujantis LR BPK 320 str. 3 d., patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas neteisingai įvertinęs surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, dėl ko nepagrįstai jį nuteisė, nes iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas visus teisiamajame posėdyje ištirtus ir skundžiamame nuosprendyje išvardintus įrodymus, tame tarpe ir liudytojo E. Š. parodymus, vertino jų visete. Kadangi liudytojas ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b.l. 56-59, t. 1), liudytojas davė priesaiką, buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl šio liudytojo parodymai prilyginami teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymams ir jais galima vadovautis, jei liudytojas ir nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje kaip ir visi kiti liudytojai. Pastebėtina, kad A. A. ir gynėja bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu sutiko bylą nagrinėti neatvykus liudytojai T. T. (b.l. 24, t. 2), todėl šis apeliacinio skundo motyvas laikytinas nepagristu iš esmės.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų, tirdamas bei vertindamas įrodymus. Iš BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatų prasmės matyti, jog teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami, remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Pastarajame straipsnyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga vertinant įrodymus – jie turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Šiuo atveju pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 str. 3 ir 4 d. numatytus reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendyje išdėstyti įrodymai atitinka jiems keliamus reikalavimus, o įrodymų turinys analizuojamas, aptariant nuteistojo kaltę.

Dėl veikos kvalifikacijos pagal BK 284 str. 1 d.

BK 284 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties trikdymu paprastai laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijuto pažeminti ar šokiruoti ir pan., pvz., kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Vadovaujantis teismine praktika ir teisės teorija, viešoji vieta laikoma tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir ne būtinai jų turi būti daug. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje net nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Kad naktinis klubas „(duomenys neskelbtini)“ yra vieša vieta, kolegijai abejonių nekyla, nes šiose patalpose ne tik lankosi žmonės, bet ir dirba šio naktinio klubo darbuotojai, kurių interesus nuo viešosios tvarkos pažeidimų taip pat saugo įstatymas.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog 2007-12-09, po vidurnakčio, naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko muštynės, dėl ko apsaugos darbuotojas E. Š., nuspausdamas pavojaus mygtuką, iškvietė į naktinį klubą policijos pareigūnus, taip pat minėtų muštynių metu naktiniame klube nukentėjusioji A. M. buvo sužalota. Nukentėjusiosios sužalojimą patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2315/07(04), kurioje nurodyta, jog A. M. padaryti šie sužalojimai: veido sumušimas, kraujosruva kairės akies vokuose, muštinė žaizda kairiame paakyje, šie sužalojimai galėjo būti padaryti vieno smūginio kontakto kietu buku daiktu į veidą poveikyje bei atitinka užduotyje nurodytas įvykio aplinkybes ir laiką (b.l. 25, t. 1). A. M. padaryti sužalojimai pagal sveikatos sutrikdymo mastą atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi nukentėjusioji buvo sužalota naktiniame klube vykusių muštynių metu, dėl jai suteiktinos būtinosios medicininės pagalbos, į naktinį klubą buvo iškviesti greitosios medicinos pagalbos tarnybos medikai, buvo iškviesti policijos pareigūnai, todėl galima daryti išvadą, kad buvo sutrikdyta normali naktinio klubo veikla, naktiniame klube buvusių asmenų rimtis. BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t.y. veikai yra būtinos pasekmės. Kadangi buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei sužalota nukentėjusioji A. M., todėl atsirado BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytų veiksmų pasekmės.

Nuteistasis A. A. teigia, kad teismas pripažino jį kaltu be jokių kaltės įrodymų, nes jis naktiniame klube vykusių muštynių metu smūgių niekam nesudavė, o gynėsi nuo jam suduodamų smūgių, buvo nustumtas nuo laiptų. Taip pat nurodo, kad vykusių muštynių metu jis buvo sužalotas. Teigia, kad jo parodymus patvirtina nukentėjusiosios draugų parodymai, jog muštynes pradėjo nukentėjusiosios draugas E. G..

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė tokius nuteistojo parodymus dėl nukentėjusiosios A. M. sužalojimo, todėl, kad jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji A. M. parodė, kad ji į naktinio klubo balkone vykusį konfliktą nesikišo, praeidama vaikinams pasakė „vaikinai baikit“, į ką nebuvo sureaguota, po to prie jos prišokęs 175 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, apie 22 metų amžiaus, vilkėjęs tamsios spalvos kelnėmis, tamsios spalvos medžiaginį paltuką, vaikinas ir nieko nesakęs ranka smogė jai į veidą vieną kartą, dėl ko ji nukrito ant žemės. Apibūdintą vaikiną nukentėjusioji atpažino pagal nuotraukas ikiteisminio tyrimo metu ir konkrečiai nurodė, kad būtent tas vaikinas (A. A.) jai nieko nesakęs smogė vieną smūgį jai į veidą. Teisme nukentėjusioji iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei paaiškino, kad buvo tik konfliktas tarp jos vaikino E. G. ir šviesaus, aukšto, stambaus vaikino, konfliktas artėjo prie muštynių, todėl ji pasakė „vaikinai baikit, neblūdykit“, po to jos vaikinas E. G. stovėjo jai už nugaros ir ji nepastebėjo, kada E. G. pasišalino, tada ji pasisuko eiti į klubo vidų, kai pajuto smūgį į galvą iš kairės pusės. Matė, kad balkone buvo ir daugiau pašalinių asmenų, tarp kurių buvo ir A. A.. Girdėjo vienus sakant, kad ją sužalojo A. A., kiti – kad ne jis, bet buvo kalbėta, kad tai padarė tamsus vaikinas. Kadangi matė, kad buvo sulaikyti du asmenys, todėl pagal nurodytus požymius ji suprato, kad būtent A. A. jai sudavė smūgį į veidą (b.l. 8, t.2 ).

Nukentėjusiosios parodymus, jog ją sužalojo A. A., patvirtino liudytojas E. Š., kuris apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad matė, jog naktinio klubo balkone vyksta susistumdymas tarp jaunuolių, todėl išėjo į balkoną juos tramdyti, taip pat matė kai viena mergina pabandė nutraukti dviejų vaikinų muštynes, po to vienas vaikinas, vilkintis juodu paltu, smogė jai ranka į veidą. Palydėjęs merginą į tualetą, jis pats grįžo atgal į balkoną, kur vyko muštynės ir bandė išskirti besimušančius jaunuolius, kai tas pats vaikinas, kuris sudavė smūgį merginai, bandė suduoti ir jam, bet jis smūgio išvengė. Liudytojas kategoriškai patvirtino matęs kaip A. A. smogė vieną kartą nukentėjusiajai. Liudytojo E. Š. pateiktas asmens, sužalojusio nukentėjusiąją, apibūdinimas sutapo su nukentėjusiosios nurodyto asmens apibūdinimu. Be to, šis liudytojas patvirtino, kad policijos pareigūnams nurodė du asmenis, kurių vieną įvardino kaip agresyvų ir žalą nukentėjusiajai padariusį asmenį, taip pat matė kaip minėtą asmenį policijos pareigūnai vedė į tarnybinį automobilį (b.l. 56-58, t. 1). Liudytojas E. Š. A. A. atpažino ne tik pagal pateiktas fotonuotraukas, bet ir iš jam rodomų asmenų (b.l. 46-50, 51-53, t. 1).

Nuteistojo kaltę įrodo ne atskiri parodymai, o įrodymų ir įvykio aplinkybių visetas. Liudytojo E. Š. ir nukentėjusiosios parodymus patvirtina byloje esantys policijos pareigūnų surašyti tarnybiniai pranešimai bei apklaustų policijos pareigūnų A. K., V. G. parodymai, jog atvykus į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai nurodė asmenis, kuriuos reikėjo sulaikyti bei pirmą sulaikė A. A., kaip asmenį, kuris sužalojo nukentėjusiąją bei kuris pasišalino iš policijos tarnybinio automobilio (b.l. 20, 28, 76-78, 84-86, t. 1, b.l. 12-13, t. 2). Liudytojas V. G. parodė, kad su nukentėjusiąja buvusi kita mergina paminėjo A. M. sužalojusio vaikino pavardę, t.y. nurodė A. A. pavardę. Taip pat minėti liudytojai A. A. atpažino asmens parodymo atpažinti metu (b.l. 81-83, 87-89, t. 1). Liudytojas S. V. parodė, kad nors nuo nukentėjusiosios sklido alkoholio kvapas, tačiau mergina neatrodė apgirtusi, nesvirduliavo, rišliai ir sklandžiai dėstė mintis, rodydama ją sužalojusio asmens nuotrauką, nukentėjusioji buvo įsitikinusi (b.l. 99-101, t. 1, b.l. 26, t. 2). Teismo posėdyje apklaustas liudytoju A. R. parodė, kad jis pildė nukentėjusiosios atpažinimo protokolą ir nukentėjusioji neabejodama iš karto atpažino jai smūgį sudavusį vaikiną iš asmenų nuotraukų, parinktų pagal amžių (b.l. 37-38, t. 2).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėtų asmenų parodymai yra nuoseklūs, netikėti jų parodymais, kad būtent A. A. vieną kartą smogė nukentėjusiajai į veidą, nėra pagrindo, nes nei nukentėjusioji, nei juo labiau liudytojas E. Š. nuteistojo A. A. anksčiau nepažinojo, su juo nėra bendravę, be to, jie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Todėl remiantis šiais įrodymais pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl A. A. kaltės naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ sužalojus nukentėjusiąją. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. A. veiksmai – smūgio sudavimas nukentėjusiajai į veido sritį - pripažinti įžūliais ir sutrikdžiusiais visuomenės rimtį, nes viešoje vietoje (naktiniame klube), matant klubo lankytojams, panaudotas smurtas prieš žmogų. A. A. viešoje vietoje sudavęs smūgį nepažįstamam asmeniui, juo labiau merginai, suvokė, kad naudoja smurtą prieš žmogų, ir norėjo taip veikti, t.y. veikė tiesiogine tyčia ir nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusioji buvo sužalota netyčia (dėl neatsargumo). Aptarti liudytojų, nukentėjusiosios parodymai bei bylos medžiaga sudaro įrodymų visetą, jog A. A. sužalojo A. M..

Pagal bylos duomenis iš tiesų nė vienas liudytojas, apart E. Š. parodymų, nepatvirtino tiesiogiai matęs, kas sudavė smūgį A. M.. Tačiau liudytojai L. N., E. G., T. A., M. B., M. B. patvirtino faktą, kad naktinio klubo balkone įvyko konfliktas, susistumdymas tarp E. G. ir aukšto, šviesaus, stambaus vaikino, vėliau minėtas susistumdymas peraugo į muštynes (b.l. 61-63, 64-66, 70-72, 73-75, 90-91, t. 1, b.l. 9-10, 25-26, 38, t. 2), kad buvo sužalota nukentėjusioji A. M.. Apklaustos liudytojos G. A., E. Č. parodė girdėjusios, jog naktiniame klube įvyko muštynės, nors jos nei muštynių, nei kas sužalojo nukentėjusiąją nematė, o išgirdusios apie muštynes, A. A. klube nematė, pateikė savo vertinimą dėl nukentėjusiosios sužalojimo. Liudytojas R. R. parodė, kad jis nematė, kas sudavė merginai smūgį, jis matė, kad mergina gulėjusi ant žemės atsistojo, nematė, kur muštynių metu buvo A. A.. Iš bylos duomenų visumos matyti, kad naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ balkone tarp nuteistojo ir jo draugo liudytoju byloje apklausto R. R., bei nukentėjusiosios A. M. draugų įvyko žodinis konfliktas bei susistumdymas. Liudytojos L. N., T. A., po liudytojo E. G. spontaniško smūgio vienam iš balkone stovėjusių vaikinų (A. A.) ar pastūmimo pasišalino iš balkono, todėl nematė, kas pradėjo muštynes bei kas su kuo mušėsi. Liudytojas R. R. parodė, kad po susižodžiavimo bei susistumdymo su E. G., konfliktas pasibaigė, po to matė, kad iš klubo balkoną išbėgo apie 10 žmonių, kurie puolė ant jo ir A. A. ir juos mušė. Šis liudytojas nenurodė, ar tarp į balkoną atbėgusių jaunuolių buvo ir E. G., todėl nėra pagrindo teigti, kad muštynes pradėjo būtent E. G., kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde.

Liudytojai E. G., T. A., L. N. parodė, kad nukentėjusioji policijos pareigūnams nurodė asmenį, kuris jai sudavė smūgį į veidą. Liudytojas R. R. taip pat parodė, kad jis buvo sulaikytas ir nuvežtas į policijos komisariatą, iš kur greitai buvo paleistas, nes nukentėjusioji jo kaip ją sužalojusio asmens nenurodė.

Taip pat liudytojai E. G., T. A., L. N. patvirtino, kad buvo kalbos, jog vienas iš sulaikytų asmenų pabėgo iš policijos tarnybinio automobilio. Liudytojai A. K. ir V. G. parodė, kad jie apsaugos darbuotojo nurodytą asmenį, kuris sužalojo nukentėjusiąja, sulaikė pirmiausia, pasodino jį į policijos tarnybinį automobilį, o kadangi į apsaugos darbuotojo iškvietimą buvo atvykę dviese, todėl nelaukdami kitu ekipažu atvažiuojančių kolegų, nuėjo sulaikyti kitų muštynėse dalyvavusių ir apsaugos darbuotojų nurodytų asmenų, kai sulaikytasis A. A. be leidimo pasišalino iš policijos tarnybinio automobilio. Minėtų liudytojų parodymus patvirtino ir nukentėjusiosios A. M., liudytojų E. Š., L. N. parodymai, jog jie matė, kaip į policijos tarnybinį automobilį buvo vedamas ir pasodintas A. A.. Netikėti tokiais liudytojų ir nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, nes minėti liudytojai pagal bendrus A. A. veido bruožus jį, kaip asmenį, kuris sėdėjo policijos tarnybiniame automobilyje, atpažino ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja D. S. parodė, kad prie naktinio klubo laiptų sutiko A. A., kuris buvo susiėmęs ranką, todėl jam padavusi automobilio raktelius, liepė eiti į automobilį, apie muštynes ir sužalotą merginą nieko nežinanti. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. A. pasišalino iš policijos tarnybinio automobilio, kuris stovėjo šalia naktinio klubo laiptų, prie kurių liudytoja D. S. sutiko A. A.. Kadangi niekas iš liudytojų nematė kada ir kaip A. A. pasišalino iš policijos tarnybinio automobilio, todėl daroma išvadą, kad liudytoja D. S. A. A. sutiko, kai pastarasis jau buvo pasišalinęs iš policijos tarnybinio automobilio. Tokiu būdu, liudytojos D. S. parodymai nepatvirtina nuteistojo nekaltumo. Be to, liudytojas A. A. apie naktiniame klube įvykusias muštynes žino tik iš kitų asmenų pasakojimų, pats įvykio nematė ir su sūnumi A. A. nesikalbėjo, iš karto po įvykio buvo nuvykęs į policijos komisariatą išsiaiškinti visų aplinkybių. Apklaustas liudytojas S. V., kuris būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodė, kad į policijos komisariatą atvykęs apie 50 metų amžiaus vyriškis teiravosi kaip būtų galima išspręsti sūnaus problemą ir kiek tai kainuotų. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. V. iš rodomų asmenų nuotraukų atpažino A. A.. Remiantis šiais duomenimis daroma išvada, kad liudytojas A. A., nepasikalbėjęs su pačiu sūnumi, nežinodamas visų įvykio aplinkybių siekė jam padėti. Atsižvelgiant į šių minėtų liudytojų parodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų G. A., D. S. bei nuteistojo tėvo duotais parodymais, nes šie asmenys konkrečiai nematė ką klube vykusių muštynių metu veikė nuteistasis, be to, jie yra suinteresuoti bylos baigtimi bei padėti savo artimam giminaičiui, todėl jų parodymai įrodomosios galios neturi.

Remiantis išdėstytu, kolegija konstatuoja, jog nuteistojo A. A. veiksmai visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., sudėtį ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo nuosprendžio naikinti. Taip pat nėra pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo prašymą, nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d. ir pasiūlyti nukentėjusiajai bylą nagrinėti privataus kaltinimo tvarka, nes pagal teismų praktiką pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuojama kaltininko veika, kai viešosios tvarkos pažeidimo metu prieš žmogų panaudojamas smurtas, kuris jam sukelia fizinį skausmą ar žmogus nežymiai sužalojamas, ar trumpam susargdinamas, – apima tik BK 140 str. 1 d. numatytos veikos padarinius (kasacinė nutartis Nr. 2K-659/2004, ,,Teismų praktika“ Nr. 23; kasacinės nutartys: Nr. 2K-652/2007, 2K-796/2007).

Liudytojai G. A., D. S., A. A., R. R., E. Č. bei byloje pateikta medicininė pažyma patvirtina nuteistojo A. A. sužalojimą, tačiau dėl sužalojimo nuteistasis iš karto nesikreipė į medikus bei policiją, kad būtų nustatytas kaltas asmuo.

Nepagrįstas apelianto pastebėjimas, kad nenustatyta asmens, kuris elgėsi agresyviai, priešinosi policijos pareigūnui, asmenybė, nes liudytojas V. G. nurodė, kad toks asmuo buvo tarp į policijos komisariatą pristatytų iš naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ muštynėse dalyvavusių asmenų, tačiau liudytojas nežino, kuo viskas pasibaigė. Baudžiamojoje byloje yra dokumentas, kuriame nurodyta, jog Šiaulių m. 2-ojo PK pristatytų į budėtojų padalinį asmenų apskaitos žurnale nėra duomenų, kad 2007-12-09 apie 01:40 val. iš naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), būtų pristatyti kokie asmenys (b.l. 30, t. 2). Be to, iš byloje surinktų duomenų matyti, kad į policijos komisariatą pristatyti asmenys nukentėjusiosios nesužalojo. Tokiu būdu, šios aplinkybės nustatymas neatleidžia nuteistojo nuo atsakomybės už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai A. M.. Kitas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas pastebėjimas, susijęs su atpažinimo pagal nuotraukas protokolu, kaip įrodymo leistinumo, yra nepagrįstas. Nors teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. R. patvirtino, jog jis atrinko asmenų nuotraukas atpažinimui pagal asmenų amžiaus panašumą, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl neatrinko asmenų nuotraukų pagal asmenų panašumą. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad prieš atpažinimą atliktoje apklausoje nukentėjusioji apibūdino asmenį bei nurodė, kad jį galėtų atpažinti. Atpažinimas buvo atliktas iškarto po nukentėjusiosios apklausos ir šio procesinio veiksmo metu A. M. konkrečiai nurodė atpažįstanti ją sužalojusį asmenį. Liudytojas S. V. patvirtino, kad atpažinimo metu nukentėjusioji A. A. iš karto atpažino, kaip asmenį, kuris jai ranka smogė į veidą. Tokiu būdu, 2007-12-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką procesinis veiksmas atliktas nepažeidžiant LR BPK 190-191 str. reikalavimų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamo nuosprendžio.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio atmesti.