Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2010-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-549-172-2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-06-04
Bylos Nr.
1A-549-172-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Pavelas Frolovas (pirm.), Audrone Kartaniene, Jurate Damanskiene
Nuteistasis
J. P.
Nukentėjusysis
M. P.
Advokatai
Vladimiras Kononenka
Kategorijos
NuorašasPranešejas P.Frolovas Baudžiamoji byla Nr. 1A – 549/2010

Teisejas A. Piesliakas Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.4.; 1.1.7.2.4.;

(S)

1.1.8.1.1.; 2.1.14.; 2.4.6.4.3.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Pavelo Frolovo,teiseju Audrones Kartanienes, Jurates Damanskienes,sekretoriaujant Laurai Dmitrijevaitei,dalyvaujant prokurorui Kestuciui Bieliauskui,gynejai Kristinai Sandaraitei,nuteistajam J. P.,nukentejusiajam M. P.,jo atstovui advokatui Vladimirui Kononenkai,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla, pagal nukentejusiojo M. P. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. vadovaujantis LR BK 39 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal LR BK 281 str. 1 d.

Kolegija, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejusi byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

J. P. buvo kaltinamas tuo, kad vairuodamas keliu transporto priemone pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko kilo eismo ivykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y. jis, 2009-05-03 apie 21.33 val., Vilniuje, Antakalnio gatve vairavo automobili „Ford Siera“, v.n. (duomenys neskelbtini) pažeide 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 1950 patvirtintu Keliu eismo taisykliu (Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) 108 p., kuriame nurodyta, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelia juo važiuojancioms transporto priemonems, kuriu judejimo krypti jis kerta ir 111 p., kuriame nurodyta, kad prieš sukdamas i dešine, i kaire arba apsisukdamas (išskyrus posuki i sankryža, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, reikalavimus, elgesi nusikalstamai nerupestingai, ketindamas sukti i dešine iš anksto nepasitrauke iš antros eismo juostos prie važiuojamosios dalies dešinio krašto ir sukdamas i dešineje esancia teritorija, užkirto kelia gretima dešine eismo juosta ta pacia kryptimi važiavusiam M. P. vairuojamam motociklui „Malaguti Madison S250“, v.n. 736 TV, kuris atsitrenke i jo vairuojamo automobilio dešini šona ir eismo ivykio metu buvo sunkiai sutrikdyta motociklo vairuotojo M. P. sveikata.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas, ivertines specialisto išvadoje nustatytus M. P. padarytus sužalojimus, atsižvelgdamas i Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialines apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužes 23 d. isakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintu sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, padare išvada, kad eismo ivykio metu M. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentejusysis M. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010-03-04 nuosprendi, J. P. padarytus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 281 str. 3 d. ir paskirti jam straipsnio sankcija atitinkancia bausme. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas del netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo ir nuosprendyje išdestytu teismo išvadu neatitikimo bylos aplinkybems. Apelianto teigimu, Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas nepagristai nustate, jog M. P. eismo ivykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir del to netinkamai kvalifikavo padaryta nusikalstama veika pagal LR BK 281 str. 1 d.

Nukentejusysis skunde nurodo, kad specialisto išvadoje Nr. G2277/09(01) nustatyta, jog M. P. padaryti sužalojimai del abieju žastikauliu kaulu lužiu vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. LR sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialines apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužes 23 d. isakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintu Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykliu 6.6.13 p. numato, jog sunkiu sveikatos sutrikdymu yra atviras žastikaulio, šlaunikaulio ar blauzdikaulio kunu lužis arba uždari kuriu nors dvieju iš nurodytu kaulu kunu arba žastikaulio ar šlaunikaulio kaklo lužiai. Taigi, remiantis šia nuostata, M. P. padaryti sužalojimai turejo buti teismo vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Be to, nukentejusysis nurodo, kad jam nustatytas darbingumo lygis – 40 proc., netektas darbingumas – 60 proc. Minetu taisykliu 7 p. numato, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai del sužalojimo ar susargdinimo nebuna šiu taisykliu III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytu padariniu, bet (7.2 punktas) nukentejusysis praranda nedidele dali – daugiau nei 5 proc., bet mažiau nei 30 proc. – profesinio ar bendro darbingumo. M. P. teigimu, iš taisykliu 7 bei 7.2 punkto seka, jog nustacius prarasta profesini ar bendra darbinguma didesni nei 30 proc. (jam nustatytas netektas darbingumas – 60 proc.), išvada, jog padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra negalima.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusysis M. P. ir jo atstovas praše skunda patenkinti, nuteistasis ir jo gyneja praše skunda atmesti, prokuroras praše skunda patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentejusiojo M. P. apeliacinis skundas tenkintinas.

Susipažines su bylos medžiaga, apeliacines instancijos teismo daro išvada, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas byloje padare nepagristas išvadas, del ko netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma bei nepagristai nutrauke baudžiamaja byla J. P. atžvilgiu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, priemes 2010-03-04 nuosprendi, Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo teisejas A. Piesliakas ta pacia diena prieme nutarti del nuosprendžio patikslinimo, kurioje nurode, kad 2010-03-04 Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nuosprendžio ižangineje, motyvuojamojoje bei rezoliucinese dalyse buvo padaryta technine klaida ir nurodyta, kad J. P. veika kvalifikuotina pagal BK 281 str. 1 d., todel nuosprendis patikslintas nurodant, kad ižangineje, motyvuojamojoje bei rezoliucinese dalyse J. P. veika kvalifikuota pagal BK 281 str. 3 d.

2010-03-04 Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nutartis del 2010-03-04 to paties teismo nuosprendžio, del J. P. padarytos veikos, patikslinimo nebuvo apskusta.

Apeliacines instancijos teismas nenagrineja 2010-03-04 nutarties del nuosprendžio patikslinimo teisetumo ir pagristumo. Susipažinusi su bylos medžiaga, kolegija daro išvada, kad mineta nutartis yra niekine, kadangi 2010-03-04 Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas nuosprendyje padare ne technine klaida, o nepagristas išvadas ir netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma.

Kaip matyti iš skundžiamo apylinkes teismo nuosprendžio, ižangineje dalyje teismas nurodo, kad J. P. kaltinamas pagal LR BK 281 str. 1 d. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad savo veiksmais J. P. padare nusikalstama veika, numatyta BK 281 str. 3 d. Rezoliucineje nuosprendžio dalyje nurodyta, kad J. P. padare nusikalstama veika, numatyta BK 281 str. 1 d. Vadovaujantis LR BPK 361 str., teismas gali priimti nutarti del nuosprendžio patikslinimo, kuria ištaisomos rašybos ar aritmetines klaidos, ar kiti netikslumai padaryti nuosprendyje. Taciau, kolegija daro išvada, kad 2010-03-04 nuosprendyje apylinkes teismas ne tik padare technine klaida, bet ir padare nepagristas išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybiu, del ko buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis istatymas. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas nurodydamas J. P. veiksmu kvalifikacija ne tik neteisingai nurode straipsnio dali nuosprendžio ižangineje bei rezoliucinese dalyse, taciau ir nuosprendžio motyvuose teismas nurode, kad ivertines specialisto išvadoje nustatytus M. P. padarytus sužalojimus, atsižvelgiant i LR sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialines apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužes 23 d. isakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintu Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles teismas daro išvada, kad eismo ivykio metu M. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš karto po to motyvuojamoje dalyje teismas nurodo, kad J. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d. Ši teismo išvada nemotyvuota ir niekuo nepagrista, ir negali buti vertinama kaip technine klaida.

Byloje esancioje 2009-06-05 specialisto išvadoje Nr. G 2277/09(01) nurodyta, kad M. P. padarytas dešinio žastikaulio chirurginio kaklo ir galvos skeveldrinis lužis su poslinkiu, kairio žastikaulio chirurginio kaklo lužis, kairio blauzdikaulio viršutinio trecdalio kuno ir intrasanarinis daugiaskeveldrinis lužis, kairio šeivikaulio viršutinio trecdalio skeveldrinis lužis, daline kairio šeivikaulio pareze. Sužalojimai padaryti galimai 2009-05-03 eismo ivykio metu ir del abieju žastikauliu kaulu lužiu vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu pagal LR sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialines apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužes 23 d. isakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintu Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykliu 6.6.13 punkta (b.l. 18-20). Kolegija neturi pagrindo abejoti šios specialisto išvados patikimumu.

Atsižvelgiant i mineta specialisto išvada, bei kitus byloje esancius irodymus (darbingumo lygio nustatymo pažyma, nukentejusiojo parodymus.), darytina išvada, kad J. P., vairuodamas keliu transporto priemone pažeide KET 108 ir 111 p. reikalavimus, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu nukentejusiajam M. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todel J. P. veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 281 str. 3 d.

Perkvalifikavus J. P. padaryta nusikalstama veika, jam turi buti iš naujo skiriama bausme. Skirdamas bausme J. P. teismas atsižvelgia i tai, kad J. P. padare neatsargu nusikaltima, anksciau neteistas, dirba, praeityje ne karta baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, ir, nors nuobaudos negalioja, taciau ši aplinkybe neigiamai apibudina ji kaip keliu eismo dalyvi. J. P. atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta, jo atsakomybe lengvina tai, jog prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi bei suteike nukentejusiajam asmeniui pagalba ir aktyviais veiksmais bande išvengti sunkesniu padariniu, t.y. papraše drauges iškviesti greitaja pagalba, kol ši atvažiavo visa laika buvo šalia nukentejusiojo.

Vadovaujantis LR BK 39 str. asmuo, pirma karta padares baudžiamaji nusižengima ar neatsargu nusikaltima, teismo gali buti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybes, jeigu nera jo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu ir yra ne mažiau kaip dvi BK 59 str. 1 d. numatytos atsakomybe lengvinancios aplinkybes. Taikyti nusikaltima padariusio asmens atžvilgiu BK 39 str. nuostatas yra teismo teise, bet ne pareiga. Pažymetina, kad spresdamas klausima del atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes teismas atsižvelgia ne tik i BK 39 str. nurodytas aplinkybes, bet ir i visas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, apibudinancias padarytos veikos pavojinguma, kaltininko asmenybe, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes tikslinguma ir pan. Nors yra dvi J. P. atsakomybe lengvinancios aplinkybes ir nera jo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, apeliacines instancijos teismo nuomone BK 39 str. straipsnis J. P. atžvilgiu netaikytinas. Šia išvada teismas daro atsižvelgdamas i tai, kad J. P. praeityje baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tame tarpe ir už pažeidima, sukelusi kito asmens nežymu sveikatos sutrikdyma. Šios aplinkybes rodo J. P. esant nedrausmingu vairuotoju, linkusiu pažeidineti Keliu eismo taisykliu reikalavimus, kas pastaruoju atveju sukele sunkesnes pasekmes, užtraukiancias baudžiamaja atsakomybe. Teismo nuomone, nors J. P. nusikalto pirma karta, taciau, atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes bei teisingumo ir proporcingumo principus, šiuo atveju jis turi atsakyti pagal baudžiamaji istatyma.

Vadovaudamasis BK 41 ir 54 str. nuostatomis, atsižvelgdamas i aukšciau nurodytas J. P. atsakomybe lengvinancias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni (padarytas neatsargus nusikaltimas), kaltininko asmenybe, teismas skiria J. P. bauda, jos dydi nustatydamas mažesni už baudžiamojo istatymo numatyta šios bausmes rušies vidurki (BK 47 str. 3 d. 5 p.).

Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusiojo M. P. gynejas pateike prašyma priteisti iš kaltinamojo M. P. 500 Lt atstovavimo apeliacines instancijos teisme išlaidu ir pateike jas patvirtinancius dokumentus. Remiantis LR BPK 105 str. 6 d. šis prašymas tenkintinas pilnai.

Atsižvelgiant i aukšciau išdestytas aplinkybes, Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010-04-04 nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas, apkaltinamasis nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 3 p.,

nusprende:

nukentejusiojo M. P. apeliacini skunda patenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. kovo 4 d. nuosprendi panaikinti ir priimti nauja nuosprendi.

Pripažinti J. P. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dali ir paskirti jam 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Priteisti iš J. P. nukentejusiajam M. P. 500 Lt atstovavimo išlaidu.

Kolegijos pirmininkas (parašas) Pavelas FrolovasTeisejai (parašai) Jurate DamanskieneAudrone KartanieneNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkas Pavelas Frolovas