Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-11-21 · Civilinė byla Nr. 2S-1067-267/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-21
Bylos Nr.
2S-1067-267/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Ieškovas
S. J.
Atsakovas
AB Šiaulių bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1067-267/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08370-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.;3.3.2.4.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) Šiaulių bankas atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9862-1003/2016 pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovei AB Šiaulių bankas, trečiajam asmeniui antstolei D. K. dėl hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo pradžios) ir panaikinti 2007-04-24 Hipotekos lakštą (hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), kuriuo atsakovo naudai įkeistas ieškovės turtas, (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti antstolės D. K. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje atliekamus išieškojimo veiksmus iš ieškovės nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad išieškojimas vykdomas ieškovės ginčijamu Hipotekos lakšto pagrindu ir atliekant vykdymo veiksmus šiuo metu parduodamas iš varžytynių ieškovės turimas įkeistas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Pripažinus hipotekos lakštą negaliojančiu, visi kilę padariniai, tokie kaip priverstinis skolos išieškojimas, išieškojimo nukreipimas į ieškovės turtą, turto pardavimas iš varžytynių bus neteisėti. Todėl yra pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, kadangi esant galimai palankiam sprendimui, tokio sprendimo vykdymas apskritai bus neįmanomas, kadangi ieškovės turimas turtas galbūt bus parduotas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Ieškovės S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškinio reikalavimams užtikrinti sustabdė antstolės D. K. išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės turto – 91,63 kv. m. ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 50 kv. m. ploto ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 23 kv. m. ploto ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 51 kv. m. ploto ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 18 kv. m. ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

3. Teismas nustatė, kad antstolė D. K. atlieka priverstinio išieškojimo vykdymo veiksmus, t. y. 2016-08-30 patvarkymu paskelbė antrąsias pakartotines varžytynes laikotarpiu nuo 2016-08-30 iki 2016-06-29, parduodant ieškovės turimą turtą esantį (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad vykdomojoje byloje antstolė atlieka vykdymo veiksmus pagal 2007-04-24 sutartinės hipotekos lakštą dėl kurio pripažinimo negaliojančiu ieškovė pareiškė ieškinį. Teismas preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimus sprendė, kad byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nėra galimybės daryti vienareikšmišką išvadą, kad ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu sutartinės hipotekos lakštą yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl sutiko su ieškovės argumentais, kad, nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese, teismo sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovei, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Sprendimo priėmimo metu gali būti jau išieškota visa paskolos suma iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto. Įvertinęs tai, teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė išieškojimo veiksmus (įskaitant varžytynes) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), susijusius su įkeistu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu S. J., iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovė AB Šiaulių bankas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos S. J. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas LITEKO sistemoje turėjo pasidomėti, kad nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio S. J. sistemingai teikė skundus dėl antstolės D. K. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vykdomas išieškojimas iš S. J. priklausančio turto, taip pat ieškovė du kartus bandė išsikelti fizinio asmens bankroto bylą, kad būtų sustabdytas išieškojimas iš išieškomo turto. Nuo 2014 metų iki šiol antstolei nepavyksta realizuoti bankui įkeisto turto dėl ieškovės nuolat inicijuojamų bylų. Be to, ieškovei teismai yra paskyrę net 2 baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

5.2. Teismas netinkamai įvertino pareikšto ieškinio pagrįstumą, nes ieškovė trejus metus nuo notaro vykdomojo įrašo pagal hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo šio hipotekos lakšto neginčijo, o tai reiškia, kad S. J. iš esmės pripažino šio hipotekos lakšto bei pagal jį išduoto vykdomojo dokumento teisėtumą. Tai, kad išieškojimas pradėtas ne teismo, o notaro išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, neįpareigoja teismo tikrinti hipotekos sandorių sudarymo aplinkybių ir vien dėl to vertinti ieškovės ieškinį kaip preliminariai pagrįstą.

5.3. Teismas nesivadovavo teisingumo principu ir neužtikrino, kad būtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra bei užkirstas kelias ieškovei piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Dėl skundžiamos nutarties turto varžytynės atšauktos jau aštuntą kartą. Tai, kad ieškovė ginčija hipotekos lakštą, savaime nesuponuoja teismo pareigos stabdyti išieškojimą iš įkeisto turto.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo antstolė D. K. sutinka su atsakovės AB Šiaulių bankas atskirajame skunde išdėstytais argumentais ir prašo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo veiksmų vykdymo procese sustabdymą, išieškant skolą pagal vykdomąjį įrašą, ieškovei prašant hipotekos lakštą pripažinti negaliojančiu.

8. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

9. Remiantis minėtu reglamentavimu, teismas, visų pirma, turi nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tam būtina preliminariai (prima facie) įvertinti ieškiniu pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar ieškiniu pareikšti reikalavimai galėtų būti pripažinti tikėtinai pagrįstais. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.

10. Teismų praktikoje pažymima, kad preliminarus (prima facie) ieškinio nepagrįstumas reiškia, jog teismui iš ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio akivaizdu, jog ieškinys yra netenkintinas, ir šiai išvadai patvirtinti nereikia atlikti įrodymų tyrimo, kad tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, o ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 12 ir 178 str.; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-850/2014). Taigi, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, ar ieškinys nėra preliminariai nepagrįstas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus.

11. Iš ieškovės pateikto į bylą ieškinio turinio matyti, kad ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo pradžios) ir panaikinti 2007-04-24 Hipotekos lakštą (hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), kuriuo atsakovo naudai įkeistas ieškovės turtas esantis (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės pareikšto ieškinio preliminarų pagrįstumą skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad, nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese, teismo sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovei, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutikti nėra pagrindo.

12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 str.). Šiuo konkrečius atveju ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio dėl hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu pateikimas – negali būti pagrindas pripažinti esant būtinybę stabdyti vykdymo veiksmus. Akcentuotina tai, kad išieškojimas pradėtas pagal notaro išduotą vykdomąjį dokumentą, o pareikštu ieškiniu ieškovė jo neginčija. Taigi, byloje ieškovės pareikšto materialiojo reikalavimo patenkinimas jokių teisinių pasekmių nesukels. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas bylos duomenis remiasi ir Lietuvos teismų sistemoje LITEKO esančia informacija, jog ieškovė nuo 2014 metų sistemingai teikė skundus dėl antstolės D. K. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), užvestoje vykdomojoje byloje skundė turto įkainojimą, tačiau net trejus metus nekvestionavo banko teisės išieškoti iš ieškovės įkeisto turto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, deklaratyvūs pareiškėjos teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens – išieškotojo teises. Papildomai teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra nepagrįstai suvaržomos atsakovo, kaip kreditoriaus, teisės, jog yra pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai, kad skolos išieškojimo sustabdymas trukdo realizuoti banko, kaip hipotekos kreditoriaus, lūkestį kuo greičiau gauti savo reikalavimo patenkinimą. Nustačius, kad nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, sutiktina su banko atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tik vilkintų išieškojimo procesą.

13. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės S. J. prašymą, todėl atsakovo AB Šiaulių bankas atskirasis skundas tenkintinas, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės S. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

14. Apeliantės prašymas priteisti AB Šiaulių bankui 21 Eur sumokėto žyminio mokesčio nesprendžiamas, nes bylinėjimosi išlaidos priteisiamos bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinti ir dėl šios dalies klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės S. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėja Danutė Burbulienė