Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovei B. M. ir trečiajam asmeniui notarui G. B. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinys

II. Byloje dalyvaujančių asmenų pozicijos

III. Ieškovės argumentai

IV. Atsakovės atsikirtimai

V. Trečiojo asmens – notaro – pozicija

VI. Liudytojai

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

VII. Faktinės aplinkybės

10. Iš bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų matyti, kad:

10.4. O. L. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant L. Š., pasirašančiai už dėl senyvo amžiaus, insulto ir jų nulemto rankų silpnumo negalinčią aiškiai ir įskaitomai savo vardo bei pavardės parašyti O. L. (jai pačiai prašant), taip pat dalyvaujant liudytojoms V. P. ir S. Č., sudarė oficialų (notaro G. B. patvirtintą) testamentą, kuriuo visą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, paliko atsakovei B. M. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Testamentą testatorei O. L. prašant pasirašė L. Š.. Liudytojos V. P. ir S. Č. taip pat pasirašė testamentą patvirtindamos, kad testamentas pasirašytas ir patvirtintas jų akivaizdoje, testamento sudarymo ir tvirtinimo metu testatorė savo veiksmus, testamento turinį ir pasekmes suprato, testamentas išreiškia jos valią. Testamente nurodyta, kad, tvirtindamas testamentą, notaras įsitikino testatorės veiksnumu (b. l. 7).

10.5. Pagal VšĮ Kaišiadorių psichikos sveikatos centro gydytojos J. S. (duomenys neskelbtini) išduotą medicinos dokumentų išrašą/ siuntimą (Forma Nr. 027/a) O. L. tuo metu galėjo atlikti notarinius veiksmus (b. l. 8). Dokumentas išduotas pačiai prašant O. L. ją aplankius namuose (b. l. 67).

10.6. (duomenys neskelbtini) O. L. mirė VšĮ Kaišiadorių ligoninėje (b. l. 9, 80).

VIII. Teisinis vertinimas

11. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė I. L. ginčija (duomenys neskelbtini) mirusios O. L. (duomenys neskelbtini) testamentą – vienašalį sandorį – iš esmės dviem pagrindais:

- testamentas sudarytas savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnis);

- testamentas sudarytas dėl apgaulės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnis).

13. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovė I. L. yra (duomenys neskelbtini) mirusios O. L. provaikaitė, o atsakovė B. M. – sesuo. (duomenys neskelbtini) oficialiu notaro patvirtintu testamentu O. L. visą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, paliko ieškovei I. L. (b. l. 6). Tuo metu ieškovė I. L. ir jos brolis L. L. gyveno kartu su prosenele O. L. jai priklausančiame vieno kambario bute Kaišiadoryse. 2018 m. sausį O. L. patyrė išeminį insultą ir susilaužė žastikaulį, iš gydymo įstaigos išrašyta 2018 m. vasarį nežymiai pagerėjusios sveikatos būklės, silpna dešine ranka, nelaikanti šlapimo, naktimis nemiganti, kartais dezorientuota, neapsitarnaujanti, t. y. nuo tada O. L. reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga (b. l. 27–28, 77). Taip pat nustatyta, kad nuo 2016 m. O. L. lankėsi pas VšĮ Kaišiadorių psichikos sveikatos centro gydytoją psichiatrę J. S. – O. L. buvo diagnozuota depresija (šio teismo sprendimo 9.1 punktas, b. l. 27–28, 77). Ieškovė I. L. išsikėlė iš O. L. namų maždaug prieš metus iki O. L. mirties, o ieškovės brolis L. L. – maždaug likus trims–keturiems mėnesiams iki O. L. mirties (šio teismo sprendimo 5 ir 9.7 punktai). O. L. globa, slauga ir visų jos reikalų tvarkymu užsiėmė sesuo – atsakovė B. M., – kuri pasirūpino, kad O. L. turėtų net kelias pasikeičiančias slaugytojas. Taip pat nustatyta, kad atsakovė B. M. kartu su sutuoktiniu E. M. rūpinosi naujo O. L. oficialaus testamento sudarymo organizavimu. (duomenys neskelbtini) oficialiu notaro – trečiojo asmens – G. B. patvirtintu testamentu O. L. visą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, paliko atsakovei B. M. (b. l. 7). Šis testamentas buvo sudarytas, dalyvaujant O. L. slaugytojai L. Š., pasirašiusiai už O. L., ir dviem liudytojoms – buvusioms ilgametėms atsakovės B. M. bendradarbėms ir O. L. pažįstamoms – V. P. ir S. Č.. Prieš notarui tvirtinant O. L. (duomenys neskelbtini) testamentą, notarui buvo pateiktas VšĮ Kaišiadorių psichikos sveikatos centro gydytojos J. S. (duomenys neskelbtini) išduotas medicinos dokumentų išrašas/ siuntimas (Forma Nr. 027/a), kuriame buvo nurodyta, jog O. L. tuo metu galėjo atlikti notarinius veiksmus (b. l. 8). Ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

14. Įstatymo numato galimybę asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu jo turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.2 straipsnio 2 dalis). Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso I knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso V knygos IV skyrius „Paveldėjimas pagal testamentą“) – nustatyti reikalavimai. Testatorius gali sudaryti testamentą tik pats. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus šioje srityje, suprasti savo veiksmų reikšmę ir pasekmes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.15 straipsnis). Testamentas, sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens, negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnis), taip pat ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas dėl apgaulės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek ginčijant sandorį dėl jį sudariusio fizinio asmens būsenos, dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnis), tiek dėl apgaulės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi, sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias, nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų arba ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, siekdamas suklaidinti testatorių), dėl kurių testatorius buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir testatoriaus elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, vadovaujamasi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 ir 1.91 straipsnių pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius, taip pat ir testatoriaus apgaulė, vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus.

16. Įvertinęs ieškovės I. L., atsakovės B. M., trečiojo asmens – notaro – G. B. ir liudytojų gydytojos psichiatrės J. S., L. Š., V. P., S. Č., G. J., D. L., L. L. ir V. R. paaiškinimus bei bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro šias išvadas:

16.1. O. L. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo ir tvirtinimo notarine tvarka procedūros nepažeistos – atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso V knygos IV skyriaus „Paveldėjimas pagal testamentą“ ir Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nuostatas. Teismui nepateikti jokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl šių procedūrų ar šias procedūras atlikusio notaro patikimumo.

16.2. Nagrinėjamu atveju ieškovė I. L. ginčija (duomenys neskelbtini) mirusios O. L. (duomenys neskelbtini) testamentą iš esmės dviem pagrindais: testamentas sudarytas savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnis) ir testamentas sudarytas dėl apgaulės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnis), tačiau viso šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu neįrodinėjo ginčijamo testamento sudarymo apgaulės būdu, o visą dėmesį sutelkė į tai, kad (duomenys neskelbtini), testamento sudarymo ir tvirtinimo notarine tvarka metu, O. L. buvo tokios psichinės būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, t. y. buvo neveiksni paveldėjimo teisinių santykių, o tuo pačiu ir testamento sudarymo, srityje. Pažymėtina, kad O. L. nebuvo teismo sprendimu pripažinta neveiksnia ar iš dalies veiksnia kurių nors teisinių santykių srityje, bent jau toks teismo sprendimas teismui nėra pateiktas. Iš tiesų (duomenys neskelbtini) O. L., gimusi (duomenys neskelbtini), jau buvo garbingo amžiaus – aštuoniasdešimt šešerių, – ne kartą sirgusi ir patyrusi ne vieną išeminį insultą – paskutinį kartą – 2018 m. sausio 13 d., po ko jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga (šio teismo sprendimo 10.2 punktas), – tačiau amžius ir persirgtos ar turimo lėtinės ligos nėra ir negali būti besąlyginis pagrindas pripažinti, kad asmuo nebegali sudaryti testamento ar kurio kito sandorio, t. y. kad nebegali suprasti savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, nes kiekvienas atvejis yra individualus. Bylos nagrinėjimo teisme metu visi byloje dalyvaujantys asmenys pripažino ir visi liudytojai patvirtino, kad po 2018 m. sausio 13 d. patirto išeminio insulto, taip pat ir (duomenys neskelbtini), t. y. testamento sudarymo dieną, O. L. buvo reikalinga nuolatinės priežiūros ir slaugos – moteris nebevaikščiojo, gulėjo lovoje ir buvo nuolat prižiūrima slaugytojų. Kilo ginčas dėl O. L. gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Ieškovė I. L. ir liudytojai D. L., L. L. ir V. R. teismo posėdžio metu teigė, kad O. L. visą laiką visiems teigė, kad jai priklausantį butą po jos mirties paliks tik provaikaitei – ieškovei I. L., – t. y. pati, be atsakovės B. M. įtakos/ apgaulės, O. L. negalėjo pakeisti (duomenys neskelbtini) ieškovės I. L. naudai sudaryto testamento, o jei jau pakeitė – tai nesuvokė, ką daro. Tačiau šios aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu neįrodytos ir net paneigtos. Pažymėtina, kad ieškovė I. L. net neįrodinėjo atsakovės B. M. apgaulės, o O. L. ieškovė I. L. paskutinį kartą matė prieš tris–keturis mėnesius iki jos mirties (šio teismo sprendimo 6 ir 9.7 punktai). Liudytojas D. L. neatsakė teismui, kada paskutinį kartą matė O. L. (šio teismo sprendimo 9.6 punktas), liudytojas L. L. teismo posėdžio metu neatsiminė, kada paskutinį kartą matė O. L. (šio teismo sprendimo 9.6 punktas), o liudytoja V. R. O. L. paskutinį kartą matė prieš porą, pusantrų metų ar prieš metus iki jos mirties (šio teismo sprendimo 9.8 punktas). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad ieškovė I. L., liudytojai D. L., L. L. ir V. R. jau kurį laiką O. L. nematė, todėl nežino ir negali žinoti, kokia buvo O. L. psichinė būklė (duomenys neskelbtini) Liudytoja G. J. nedalyvavo O. L. (duomenys neskelbtini) testamento sudaryme ir tvirtinime notarine tvarka, todėl taip pat nežino ir negali žinoti, kokia tądien buvo O. L. psichinė būklė. Tiek atsakovė B. M., tiek trečiasis asmuo – notaras – G. B., tiek liudytojai J. S., L. Š., V. P. ir S. Č. ginčijamo testamento sudarymo dieną – (duomenys neskelbtini) – matė O. L., su ja bendravo ir jiems nekilo abejonių dėl jos suvokimo. Trečiasis asmuo – notaras – G. B., liudytojai J. S., L. Š., V. P. ir S. Č. teigė ne vieną kartą tądien aiškiai girdėję, kaip O. L. sakė, kad nori jai nuosavybės teise priklausantį butą palikti seseriai – atsakovei – B. M. (šio teismo sprendimo 8, 9.1–9.4 punktai). Visų šių asmenų teismui duoti paaiškinimai yra nuoseklūs, vienas kitą papildantys ir neprieštaraujantys, atitinka bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus. Atsakovės B. M. paaiškinimai iš esmės atitinka trečiojo asmens – notaro – G. B., liudytojų J. S., L. Š., V. P. ir S. Č. paaiškinimus. Kai kurie atsakovės B. M. paaiškinimų netikslumai yra galimi dėl laiko ar atminties. Be to, notaras G. B. prieš tvirtindamas O. L. testamentą įsitikino jos veiksnumu ne tik betarpiškai bendraudamas su O. L., bet turėdamas kompetentingo asmens – gydytojo psichiatro – tos dienos O. L. psichikos būklės įvertinimą – medicinos dokumentų išrašą/ siuntimą (Forma Nr. 027/a) (Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos įstatymo 6 straipsnis). Pažymėtina, kad liudytoja J. S. yra gydytoja psichiatrė, o O. L. nuo 2016 m. buvo jos pacientė, į gydytoją O. L. kreipėsi dėl depresijos, t. y. gydytoja gerai pažinojo O. L., žinojo jos sveikatos problemas ir psichikos būklę. Taip pat pažymėtina, kad tądien – (duomenys neskelbtini) – gydytoja psichiatrė J. S. pacientės O. L. namuose atliko pacientės psichikos būklės įvertinimą ir tą pačią dieną pacientės namuose išdavė medicinos dokumentų išrašą/ siuntimą (Forma Nr. 027/a), kuriame nurodė, kad tuo metu O. L. galėjo atlikti notarinius veiksmus (šio teismo sprendimo 10.5 punktas). Teismo posėdžio metu liudytoja J. S. nurodė, kad atliekant pacientės psichikos būklės vertinimą O. L. buvo prieinama kontaktui, pažino ją, o prieš tai, kai gydytoja buvo susitikusi su O. L. ligoninėje ir dar anksčiau, O. L. buvo prastesnės būklės. Tąkart O. L. kalbėjo, buvo orientuota, žinojo, kad yra namuose, pasakojo, kad daugiausia ja rūpinasi sesuo, turi slaugytojas, kad nori jai priklausantį butą palikti/ perrašyti seseriai – B. M. (šio teismo sprendimo 9.1 punktas). Teismui nepateikti jokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl gydytojos psichiatrės J. S. (duomenys neskelbtini) atlikto O. L. psichikos būklės įvertinimo. Taip pat teismui nepateikti jokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl šios gydytojos patikimumo. Pažymėtina, kad nei ieškovė I. L., nei jos interesus atstovaujantis advokatas R. G. neprašė teismo skirti pomirtinės O. L. teismo psichiatrijos ekspertizės pagal jos medicininius dokumentus. Nesant (duomenys neskelbtini) atlikto O. L. psichikos būklės įvertinimą paneigiančių įrodymų, nėra pagrindo juo netikėti. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad atsakovė B. M. nedalyvavo O. L. (duomenys neskelbtini) testamento sudaryme ir tvirtinime notarine tvarka, t. y. sandorio sudarymo ir tvirtinimo metu nedarė testatorei įtakos ir net negalėjo jos daryti, nes fiziškai nebuvo toje pačioje patalpoje su O. L..

16.3. Atsižvelgęs į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovės I. L. reikalavimas pripažinti O. L. (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą negaliojančiu yra visiškai nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas.

IX. Bylinėjimosi išlaidos

17. Atmetus ieškovės I. L. ieškinį, iš ieškovės I. L. priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79–80, 88, 93, 96 ir 98 straipsniai):

17.1. Atsakovei B. M. – 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 29, 82);

17.2. Valstybei – 11,76 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

18. Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo eigą, parengiamųjų ir teismo posėdžių kiekį, taip pat į atsakovės B. M. atstovės advokatės J. Ž. atstovavimo kokybę: parengtų procesinių dokumentų kiekį, apimtis ir kokybę, aktyvumą, daro išvadą, kad pateiktų išlaidų, susijusių su advokatės pagalba, dydis yra pagrįstas, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, todėl nemažintinas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių galėtų nukrypti nuo įstatyme įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. L. ieškinį atmesti.

Priteisti iš I. L., gimusios (duomenys neskelbtini), B. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), – 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš I. L., gimusios (duomenys neskelbtini), valstybei 11,76 Eur (vienuolika eurų 76 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.