Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorams Almai Mikalauskienei, Aistei Adomaitytei-Koroliovei, Jurgai Klimčukienei, Laimonui Ramanauskui,

teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, vidurinio išsilavinimo, nedirbančiam, neregistruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyv. (duomenys neskelbtini), teistam:

1) 1998 m. balandžio 20 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 111 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams su ¼ turto konfiskavimu;

2) 1999 m. rugsėjo 15 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams su ¼ turto konfiskavimu; 2000 m. sausio 25 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1999 m. lapkričio 25 d. įstatymu Nr. VIII-1439, Nr. VIII-1440 paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 6 mėnesiais, galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; 2000 m. birželio 16 d. pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas;

3) 2001 m. gruodžio 4 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams su ½ turto konfiskavimu; 2002 m. balandžio 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikus 5 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės; 2002 m. birželio 6 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi grąžintas į laisvės atėmimo vietą 5 mėnesiams 15 dienų;

4) 2004 m. birželio 30 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams su turto už 10 Lt konfiskavimu;

5) 2009 m. lapkričio 26 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams; 2010 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nuosprendis pakeistas, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

6) 2013 m. balandžio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2013 m. birželio 27 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (3 veikos) – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

7) 2015 m. balandžio 30 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 30 parų areštu;

8) 2016 m. vasario 18 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams 30 dienų;

9) 2017 m. liepos 26 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 1 metų laisvės atėmimo bausme; bausmė atlikta 2018 m. spalio 31 d.,

10) 2019 m. spalio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, galutine 1 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;

11) 2021 m. spalio 11 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2022 m. vasario 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, terminuotu laisvės atėmimu 5 mėnesiams; bausmė atlikta, teistumas neišnykęs;

- kaltinamam pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. 2023 m. gegužės 14 d., apie 11:45 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, tarpusavio konflikto metu, tyčia, vieną kartą spyrė A. N. į galvos sritį, ko pasėkoje, pastarajam nugriuvus ant žemės, spyrė jam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. N. padarė kaklo sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva kakle, kraujosruvomis gerklose, balso klostėse ir vedeginio gumburo srityje, poliežuvinio kaulo lūžiu, kairio šlaunikaulio kaklo lūžį, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2024 m. lapkričio 19 d. – gruodžio 4 d. S. S. buvo atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė ir pateiktas Ekspertizės aktas Nr. 75U-II-84/2024, kuriame pateiktos išvados, kad S. S. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2023 m. gegužės 14 d.) konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas, dėl kurio šios veikos padarymo metu S. S. negalėjo suprasti savo veiksmų pavojingumo ir jų valdyti. Taip pat baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu S. S. konstatuojami psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Šiuo metu S. S. taip pat konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas, dėl kurio S. S. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negali suprasti teisiškai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui, teisme, negali duoti adekvačių parodymų. Taip pat, šiuo metu S. S. konstatuojami psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. S. S. nerekomenduojama dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir teismo procese nagrinėjant baudžiamąją bylą, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis, o dalyvavimas teismo posėdyje gali pabloginti jo psichikos būseną. S. S. dėl savo psichikos būklės negali suprasti teisiškai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui teisme, negali adekvačiai suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės, savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų. S. S. parodymai gali būti įtakoti lėtinio psichikos sutrikimo. S. S. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, stokoja kritikos šios veikos atžvilgiu, jo elgesys yra įtakotas kliedesių, taigi – socialiai pavojingas. S. S. rekomenduojama taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones – priverstinį stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (3 t., b. l. 177–186).

Ekspertė Ramunė Drazdauskienė patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas. Nurodė, kad padarė išvadą, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu S. S. konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas. Šios veikos padarymo metu S. S. negalėjo suprasti savo veiksmų pavojingumo ir jų valdyti. Praėjus 10 dienų po veikos padarymo jis buvo gydomas stacionare, jam nustatyta diagnozė – ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas su šizofrenijos simptomais, be susijusio ūminio streso. Šio gydymo metu stacionare S. S. teigė, kad jį persekioja, nori su juo susidoroti, nori nužudyti. Šiuo metu S. S. taip pat konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Taip pat, šiuo metu jam konstatuojami psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Jis serga lėtiniu psichikos sutrikimu, yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, stokoja kritikos šios veikos atžvilgiu, jo elgesys yra įtakotas kliedesių, S. S. yra socialiai pavojingas. Taigi, išvada lieka ta pati, S. S. rekomenduojama taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones – priverstinį stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojos A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2023 m. gegužės 14 d. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apie 11:40 val., išgirdo didelį triukšmą, jai pasirodė, kad elektros skydinės metalines duris kažkas daužo. Tada ji atsidarė buto duris ir pamatė laiptų aikštelėje gulintį kaimyną A. N., kuris gulėdamas dejavo. Tuo pačiu metu buto duris atidarė ir jo žmona N. N.. Atidariusi buto duris, pastebėjo, kad laiptais žemyn nubėgo kaimynas S. S.. Kaimynas A. N. paaiškino, kad jam vieną kartą koja spyrė S. S., po to, jis griūdamas užsigavo galvą ir koją. Kadangi kaimynui pradėjo temti sąmonė, jo žmona iškvietė pagalbą ir tada jos dviese kaimyną įtempė į jo butą. S. S. gyvena (duomenys neskelbtini), ten deklaruota jo gyvenamoji vieta, tačiau pastaruoju metu mama jo neįsileidžia, todėl jis triukšmauja laiptinėje, nuolatos išjunginėja butams elektrą. Visos laiptinės gyventojai bijo S. S., nes jis ne kartą teistas už įvairius nusikaltimus, žino, kad dažnai su savimi nešiojasi įvairius aštrius daiktus, bijo, jog gali jas užpulti ir sužaloti. Dėl tokio S. S. elgesio ir kaimyno A. N. sumušimo ji yra pasipiktinusi, nesijaučia saugi, bijo, kad gali būti užpulta ir sužalota (1 t., b. l. 95–96). Papildomos apklausos metu parodė, kad anksčiau duotus parodymus tvirtina ir papildo, kad 2023 m. gegužės 14 d., apie 12 val., ji išgirdo, kad kažkas beldžiasi į V. J. buto duris, adresu (duomenys neskelbtini), suprato, kad tai jos sūnus S. S., nes jis per dieną ateidavo po kelis kartus. Po to, pasigirdo dar didesnis garsas, nes jau daužė į elektros skydinę, tačiau bijodama S. S., ji į laiptinę neišėjo. Po kelių minučių išgirdo laiptinėje duslų garsą, tada atidarė buto duris ir pamatė laiptinėje gulintį savo kaimyną A. N., kuris tuo metu vilkėjo tik trumpikėmis ir marškinėliais, šlepetės buvo nukritusios ant laiptų, S. S., pamatęs, kad ji išėjo į laiptinę, laiptais nubėgo į apačią. Ji, pripuolusi prie gulinčio A. N., jam per veidą plekšnojo plaštaka, liepdama jam neužsimerkti, paklausė, kur jam skauda, jis nieko neatsakė, tačiau ranka parodė kaklą ir kojos kirkšnį. Kol ji kalbino A. N., jo žmona skambino medikams. Kol ji žadino A. N., matė, kad prie jo, šalia rankos gulėjo atsuktuvas, berods rausvos spalvos rankena. Laiptinėje tikrai jokio kirvio nebuvo. Po kelių dienų, praėjus tam įvykiui, ji ėjo iš namo rūsio, kai išėjimą užstojo S. S. ir prašė, kad ji paliudytų, kad kaimynas A. N. jį norėjo užmušti. S. S. ne kartą kvietė įvairias tarnybas melagingai pranešdamas, kad jo mama nori nusižudyti, norėdamas patekti į jos butą, grasino prakirsti dujų vamzdį (1 t., b. l. 97–100). Liudytoja patvirtino tokius savo parodymus.

Liudytoja I. R. paaiškino, kad S. S. S. S. yra jos kaimynas, ji gyvena toje pačioje laiptinėje, pirmame aukšte. Su nukentėjusiuoju santykiai kaimyniški, draugiški, daug metų gyvena kaimynystėje. 2023 m. gegužės 14 d. įvykio ji nematė, tik matė, kaip greitosios medicinos pagalbos automobilis išvežė nukentėjusįjį. Kas įvyko tarp kaltinamojo S. S. ir nukentėjusiojo ji sužinojo iš kaimynų. Tą dieną ji triukšmą laiptinėje girdėjo, tačiau negali pasakyti, kur konkrečiai jis buvo.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojos I. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ji gyvena daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), tame pačiame daugiabutyje gyvena S. S. su mama, tik ketvirtame namo aukšte. S. S. ilgą laiką praleidžia įkalinimo įstaigose, kai iš jų grįžta, gyvena pas mamą, adresu (duomenys neskelbtini). Šiais metais dėl S. S. veiksmų prasidėjo neramumai, nes matomai jis susipyko su mama ir ji jo nebeįsileidžia į butą, liepė jam kraustytis gyventi į sodo namelį. Berods, balandžio mėnesį S. S. gyveno rūsyje, ten atlikdavo gamtinius reikalus prie kitų gyventojų rūsių durų, nupjovė bendro naudojimo elektros lemputės laidą ir pasijungė rozetę, kad jis galėtų išsivirti kavos, pasikrauti mobilaus ryšio telefoną, paspirtuką. Taip pat, be jokios priežasties kvietėsi visas įmanomas tarnybas, melagingai pranešdamas apie mamos mirtį, kad galėtų patekti pas motiną į butą. Pamena, kad gegužės 14 d., ji, būdama namuose, išgirdo aukštai laiptinėje triukšmą, tada priėjusi prie virtuvės lango pamatė, kad kieme ant dviračio užsėdo S. S. ir išvažiavo. Jam išvažiavus, į kiemą atvyko greitoji ir po kelių minučių iš laiptinės pamatė, kad medikai ant neštuvų išnešė A. N.. Tada išėjusi į laiptinę, iš kaimynių sužinojo, kad S. S. suspardė A. N. (1 t., b. l. 116–119). Liudytoja patvirtino tokius savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Netiki, kad nukentėjusysis A. N. galėjo kirviu pulti kaltinamąjį S. S., nes nukentėjusysis yra labai ramus ir geras, paslaugus žmogus.

Liudytoja V. J. parodė, kad S. S. yra jos sūnus, su juo jai yra didelis vargas. 2023 m. gegužės 14 d. ji per durų akutę matė, kaip išėjo nukentėjusysis A. N. ir kirvuku užsimojo duoti S. S.. Ji tikrai matė kirvuką. Neprisimena gerai, koks buvo tas kirvukas, mėsai kapoti, mažas. Pas juos yra pastatyti išmanieji elektros skaitliukai, jai kelis kartus buvo dingusi elektra. S. S. beldė į jos buto duris ir žiūrėjo kažko į elektros skydinę, kuri yra skardinė ir darant ją labai garsiai girdisi garsas. Ji tada buvo supykusi ir S. S. neleido į butą. Nukentėjusysis krito prie sienos, susimušė galvą ir nebeatsikėlė. S. S. vieną kartą spyrė nukentėjusiajam, kada nukentėjusysis kirvuku užsimojo suduoti jam. Nežino, kiek kartų S. S. spyrė nukentėjusiajam. Vieną kartą S. S. spyrė nukentėjusiajam, kad išmušti tą kirvuką iš rankų. S. S. spyrė gindamasis. Ji bijojo išeiti į koridorių. Sūnui yra nustatyta nepagydoma psichinė liga, jis gydėsi psichiatrinėje ligoninėje kelis kartus. Sūnui, atliekant laisvės atėmimo bausmes, užeidavo tokie priepuoliai, kai viską išdaužydavo, namuose išdaužė pusę indų. Gal ir spyrė S. S. nukentėjusiajam, kai pastarasis buvo nukritęs ant žemės. Įvykio aplinkybes prisiminė geriau kai buvo apklausiama po įvykio.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojos V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus: 2023 m. gegužės 18 d. ji parodė, kad jos sūnus S. S. yra neprognozuojamas, ne kartą kalėjęs įkalinimo įstaigoje. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Su sūnumi ji nesutaria ir jo neįsileidžia į savo butą, jis gyvena sodo namelyje. S. S. ją terorizuoja, melagingai praneša policijai, medikams, gaisrininkams, kad ji nori nusižudyti, norėdamas tokiu būdu patekti pas ją į butą. Jis pastoviai beldžiasi į jos buto duris, reikalauja jas atidaryti, prašo pinigų. 2023 m. gegužės 14 d., apie pietus, S. S. buvo atėjęs prie jos buto durų, reikalavo jas atidaryti. Ji buto durų nedarė ir per durų akutę matė, kaip sūnus S. S. atidarinėjo elektros skydinės duris ir atjunginėjo elektrą. Ji dar per duris šaukė jam, kad jis taip nesielgtų, bet pastarasis jos neklausė. Tada ji pamatė, kaip atsidarė priešais jos duris gyvenančio kaimyno A. N. buto durys, iš buto išėjo A. N.. Tuo metu ji nuo buto durų atsitraukė, nes nuėjo į tualetą. Po to, vėl grįžo prie buto durų ir per durų akutę pamatė, kad S. S. spardo ant grindų gulintį, susirietusį A. N.. Matė, kad jis spyrė ne vieną kartą, bet kiek tiksliai kartų, ji negali pasakyti. Ji per duris jam šaukė „ką tu darai“, tuo metu iš buto išėjo N. N., bandė pakelti savo vyrą, o sūnus tuo metu nusileido laiptais žemyn ir išėjo. Gretimais gyvenanti kaimynė A. Ž. padėjo N. N. partempti A. N. į butą. Ji pati iš buto nebuvo išėjusi, nes sunkiai vaikšto. Ji nematė, kaip ir kokiomis aplinkybėmis A. N. atsidūrė ant žemės. Ji matė tik tą momentą, kaip S. S. spardė jau sukniubusį A. N. (1 t., b. l. 103–105); papildomos apklauso metu 2023 m. lapkričio 30 d. liudytoja parodė, kad pirmos apklausos metu davė nepilnus parodymus. Nori patikslinti, kad stebėdama įvykį pro savo buto durų akutę matė, kaip A. N. iš buto išėjo rankoje turėdamas nedidelį kirvuką, skirtą mėsai kapoti, jo tiksliai apibūdinti negali. Matė kaip A. N. pakėlė ranką su joje esančiu kirvuku ir ėjo link jos sūnaus S. S., kuris stovėjo palipęs ant laiptų, vedančių į penktą aukštą. Matė kaip S. S., atrodo, koja, išmušė A. N. iš rankų tą kirvuką ir tada spyrė A. N. bei pastarasis nugriuvo ant žemės, tada dar jį gulintį spardė, kiek kartų spyrė, negali pasakyti. Kur po to dingo tas kirvukas, ji nematė. Po to sūnus išėjo. Ką S. S. sakė A. N. įvykio metu, ji negirdėjo. Patikslina, kad pirmos apklausos metu ji apie A. N. turėtą kirvį nieko nepasakojo, nes bijojo, kad kaimynai gali jai keršyti (1 t., b. l. 106–107).

Liudytoja N. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2023 m. gegužės 14 d. dar dirbo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje vyresniąja tyrėja. Apsiklausė nukentėjusįjį A. N., kaltinamąjį S. S., liudytoją I. R.. Gerai neprisimena, bet S. S. atrodo parodymų nedavė. Jokio spaudimo nebuvo. Nuvyko apsiklausti kaltinamojo mamos V. J.. Ji sakė, kad sūnus ją terorizuoja, prašo pinigų, parodymus davė, o ji viską rašė iš jos žodžių. Viską perskaitė, V. J. pasirašė. Žinojo, kad V. J. sūnaus bijojo, šis atjungdavo elektrą. V. J. vartoja vaistus, sūnus prašo pinigų, ji sakė, kad pinigų užtenka tik jai, vaistai brangūs. Nukentėjusįjį apsiklausinėjo ligoninėje, taip pat apklausė jo žmoną, kitų liudytojų pavardžių nepamena. Pirmą kartą S. S. parodymų nedavė, o paskui su advokatu jau davė, visko gerai nepamena. Jis pats noriai pasakojo, tik ji klausimų dar užduodavo. Visus parodymus surašydavo iš nukentėjusiojo, liudytojų pasakytų žodžių, jiems perskaitydavo, šie pasirašydavo. Apie kirvuką tuo metu jokios kalbos nebuvo, iš liudytojų duotų parodymų, visur figūravo atsuktuvas.

Tai, kad S. S. 2023 m. gegužės 14 d. smurtiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. N. sveikatą, įrodo ir šie teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai:

- 2023 m. gegužės 14 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2023 m. gegužės 14 d., 11.48 val., buvo gautas pranešimas iš budėtojo, kad „ką tik laiptinėje prie 12 buto vyrą primušė kaimynas, spyrė iš kojos, pasišalino, išvažiavo. Vyras sėdi laiptinėje, pranešėja bando vyrą vesti namo, nekraujuoja“. Atvykus pranešime nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), bute Nr. 12, rastas nukentėjusysis A. N.. Asmuo dėl sveikatos būklės sunkiai bendravo. Bendraujant pavyko išsiaiškinti, kad daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), 4 aukšto laiptų aikštelėje, jį sumušė iš matymo pažįstamas S. S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), spirdamas koja į kaklo sritį. Griūdamas A. N. susitrenkė koją ir galvą. Po smurto S. S. pasišalino. Atvykę greitosios pagalbos medikai A. N. pristatė į VšĮ Joniškio ligoninės Priėmimo skyrių, kur diagnozavus kairio šlaunikaulio kaklo lūžį, tolimesniam gydymui buvo pristatytas į Šiaulių Respublikinę ligoninę. Nedelsiant buvo pradėta įtariamojo S. S. paieška. S. S. rastas ir 13:55 val. sulaikytas. Asmuo atrodė vizualiai blaivus, tikrintis girtumą atsisakė. Atliekant įvykio vietos apžiūrą, duomenų, kad daugiabučio gyvenamojo namo kiemas, laiptinė, butų stebima vaizdo stebėjimo kameromis, negauta (1 t., b. l. 21);

- 2023 m. gegužės 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad įvykis įvyko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), 4 aukšto laiptinėje. Įvykio vietoje nieko nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 27–33);

- 2023 m. birželio 19 d. Specialisto išvada Nr. G 857/2023(04), kurioje nurodoma, kad A. N. nustatyti sužalojimai: kaklo sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kakle, kraujosruvomis gerklose, balso klostėse ir vedeginio gumburo srityje, poliežuvinio kaulo lūžiu; kairio šlaunikaulio kaklo lūžis. A. N. nustatyti sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais. A. N. nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šlaunikaulio kaklo lūžio ir poliežuvinio kaulo lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kaklo sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kakle, kraujosruvomis gerklose, balso klostėse ir vedeginio gumburo srityje, poliežuvinio kaulo lūžiu, padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai medicininiuose dokumentuose nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Kairio šlaunikaulio kaklo lūžis padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ir/ar paviršiumi, galimai užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis. A. N. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Kairio šlaunikaulio kaulo lūžis galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio su kietu buku daiktu metu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ir/ar paviršių. Kaklo sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kakle kraujosruvomis gerklose, balso klostėse, vedeginio gumburo srityje, poliežuvinio kaulo lūžiu, galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio su kietu buku daiktu metu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą (1 t., b. l. 59–60);

- 2023 m. spalio 15 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriuo buvo atlikta Bendrojo pagalbos centro garso įrašo, apžiūra. Nustatyta, kad pranešėja N. N. pranešė apie tai, kad (duomenys neskelbtini), S. S. prie laiptinės, laužia motinos duris, mušasi. Pokalbio metu, fone girdisi, kaip S. S. kelis kartus sako „padėk kirvį“. N. N. pasako, kad S. S. partrenkė jos vyrą, sumušė, spyrė iš kojos (2 t., b. l. 132–135);

- 2023 m. lapkričio 6 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriuo buvo atlikta į įvykio vietą vykusio pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo apžiūra. Nustatyta, kad fiksuojamas pareigūnų atvykimas į įvykio vietą, pokalbiai su kaimynais, nukentėjusiuoju A. N., jo sutuoktine N. N.. 2 įraše užfiksuota kaimynės A. Ž. apklausa. 3 įraše matyti fiksuojami vaizdai kaip pareigūnų ekipažas ieško S. S., apžiūri sodo namelio prieigas, tačiau pastarojo surasti nepavyksta. Vėliau matyti, kaip pareigūnai atvyksta į VšĮ Joniškio ligoninės Priėmimo skyrių. Ten bendrauja su medikais, medikė patvirtina, kad A. N. yra lūžęs klubo sąnarys. Matyti, kaip pareigūnai nueina į patalpą, kur guli A. N., su juo bendrauja. 4 įraše matyti fiksuojamas vaizdas, kaip pareigūnai tarnybiniu automobiliu važiuoja gatvėmis. 5 įraše matyti, kaip pareigūnai atvyksta prie sodo namelio, šalia kurio stovi S. S., fiksuojamas jo sulaikymas. S. S. teigė, kad jį puolė su kirviu, norėjo nukirst, jis gynėsi (1 t., b. l. 137–139);

- 2023 m. lapkričio 22 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo nukentėjusysis A. N. pateikė įvykio metu rankoje turėtą jam priklausantį atsuktuvą (1 t., b. l. 141–142);

- 2023 m. lapkričio 29 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota A. N. pateikto atsuktuvo apžiūra (1 t., b. l. 145-149).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas nustatė, kad S. S. 2023 m. gegužės 14 d., apie 11:45 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą spirdamas nukentėjusiajam A. N. į galvos sritį, ko pasėkoje, pastarasis nugriuvo ant žemės, spirdamas nukentėjusiajam nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. N. padarė sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. S. S. įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo įrodyta S. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodyta aplinkybė, kad pirmas S. S. su kirvuku puolė nukentėjusysis A. N., o S. S. gindamasis spyrė iš kojos nukentėjusiajam į krūtinės sritį. Tokios S. S. išsakytos pozicijos nepagrindžia jokie byloje surinkti įrodymai, be to, įvykio vietoje kirvukas nebuvo rastas, tai patvirtino į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas G. R.. A. N. nurodė, kad į laiptinę jis išėjo rankoje laikydamas atsuktuvą, su kuriuo planavo sutaisyti elektros skydinę. Kad nukentėjusysis A. N. rankoje turėjo atsuktuvą, patvirtino byloje apklaustos liudytojos N. N. ir A. Ž., jos taip pat nurodė, kad jokio kirvio laiptinėje nebuvo. Liudytoja V. J. 2023 m. gegužės 18 d. duodama parodymus apie įvykį, jokių aplinkybių apie nukentėjusiojo turėtą kirvį taip pat nieko neužsiminė, tačiau papildomai apklausiama 2023 m. lapkričio 30 d., t. y. po įvykio praėjus daugiau nei 6 mėnesiams, ji nurodė, kad nukentėjusysis buvo su kirvuku rankose ir buvo užsimojęs prieš S. S., tačiau S. S. kirvuką iš A. N. rankų išspyrė, o pirmos apklausos metu apie A. N. turėtą kirvį nieko nepasakojo, nes bijojo, kad kaimynai gali jai keršyti, nors byloje liudytojomis apklaustos kaimynės (L. D., I. R.) tik teigiamai charakterizavo A. N.. Taigi, teismas remiasi tik pirminės apklausos metu liudytojos V. J. duotais parodymais, nes papildomos apklausos metu liudytojos duoti parodymai apie A. N. turėtą kirvuką, greičiausiai buvo įtakoti S. S., juolab, kad versijos apie kirvuką nepatvirtina jokie kiti objektyvūs byloje surinkti duomenys.

Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1 dalis). Asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-73-495/2022). Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-495/2023). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021).

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, byloje nebuvo įrodytas realus ir akivaizdus nukentėjusiojo A. N. kėsinimasis su kirvuku S. S. atžvilgiu, todėl teismas nepasisako apie būtinąją gintį.

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad S. S. baudžiamojo įstatymo draudžiamos veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas, todėl jis tiek dabar, tiek darydamas minėtą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Dėl šios priežasties S. S. atitinka BK 17 straipsnyje įtvirtintą nepakaltinamo asmens sąvoką. BK 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nepakaltinamas asmuo, padaręs baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, nebaudžiamas. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Atsižvelgiant į tai, kad S. S. yra socialiai pavojingas, todėl siekiant užtikrinti, kad S. S. būtų stebimas, kad nepadarytų žalos savo ir aplinkinių sveikatai, gyvybei bei turtui, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, šiam nepakaltinamam asmeniui tikslinga skirti ekspertų rekomenduojamą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. N. pareiškė 7 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 63–64), o Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 6 797,60 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., b. l. 71–76). BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o įstatymų numatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo, taip pat, įstatymų nustatyta tvarka nemokamai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims. Pagal minėtas BPK nuostatas baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims.

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas baudžiamojoje byloje nagrinėjamas tik toks civilinis ieškinys, kuris susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Nagrinėjamoje byloje S. S. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, jo padaryta veika nėra baudžiama. Dėl S. S. veiksmais padarytos žalos atlyginimo pareikštas civilinis ieškinys negali būti nagrinėjamas ir įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso normas, jo nagrinėjimas galimas tik civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje pareikšti civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais.

S. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 127–129), šiai nutarčiai įsiteisėjus yra naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. DVD diskai su kūno kamerų vaizdo ir Bendrojo pagalbos centro garso įrašais (2 t., viršelis), nutarčiai įsiteisėjus paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Panaikintini visi apribojimai, taikyti atsuktuvui, kuris buvo grąžintas savininkui A. N. (1 t., b. l. 151–156).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 404 straipsniu, teismas

nutaria:

S. S. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

S. S. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumo.

Civilinio ieškovo A. N. civilinį ieškinį dėl 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 6 797,60 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo palikti nenagrinėtus.

S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. DVD diskų su kūno kamerų vaizdo ir Bendrojo pagalbos centro garso įrašais (2 t., viršelis), nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Panaikinti visus apribojimus, taikytus atsuktuvui, kuris buvo grąžintas savininkui A. N..

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.