Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-108-576/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-15
Bylos Nr.
1-108-576/2018
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00127-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Kaltinamasis
A. B.
Civilinis ieškovas
P. P., Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Raimondas Garlauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-108-576/2018Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00127-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė,

sekretoriaujant Markui Dobrovolskiui, Akvilei Nemanienei, Laimai Avižienytei, Neringai Dargytei, Olgai Saveljevai,

dalyvaujant prokurorams Loretai Masiulionytei, Gediminui Juknai,kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui Raimondui Garlauskui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. P.,nedalyvaujant civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2016 m. gruodžio 16 d., būdamas viešoje vietoje – Slucko g.-Šeimyniškių g. sankryžoje, Vilniuje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, užsidegus raudonam šviesoforo signalui, išlipęs iš automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pribėgo prie priešais jį sustojusio automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atidaręs vairuotojo dureles, be jokios priežasties vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam P. P. į veido sritį, sukeldamas nukentėjusiajam P. P. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą dėl padarytų poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimo kairės akies vokuose, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino, sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad tą dieną vienas mikroautobusu „Mercedes“ važiavo nuo Mindaugo tilto pro Žalgirio stadioną link Konstitucijos pr. į Fabijoniškes paimti vaikų. Rinktinės g./Šeimyniškių g. sankryžoje prieš jį stovėjo P. P. vairuojamas automobilis „Volvo“. Užsidegus šviesoforo žaliam signalui minėtas automobilis stovėjo. Kadangi jis labai skubėjo pasiimti vaikų, kurie vėlavo į kažkokią parodą Planetariume, pyptelėjo. Automobilis „Volvo“ nevažiavo, jis dar kartą pyptelėjo ir tada automobilis „Volvo“ pradėjo važiuoti. Jis nebandė aplenkti to automobilio, važiavo jam iš paskos. Privažiuojant sankryžą automobilio „Volvo“ vairuotojas chuliganiškai vairavo: stabdė, jis vos spėjo sureaguoti, tada pavažiavęs vėl stabdė. Jis vengdamas susidūrimo manevravo. Automobilis „Volvo“ nuvažiavo tolyn. Už 10 sekundžių privažiavus už 200 m. esančią sankryžą, jie sustojo prie raudono šviesoforo. Kol degė raudonas signalas, jis išlipo, priėjo prie „Volvo“ vairuotojo, paklausė: „Ką tu čia dabar darai, kas čia vyksta?“. Nepamena, ar jis pradarė automobilio „Volvo“ duris ar langas buvo praviras. Vaiko viduje nematė, atrodo, „Volvo“ langai buvo tamsinti. Jis ėjo prie vairuotojo iš pilietiškumo, pasakyti, kad taip negalima elgtis kelyje, ketino tai pasakęs išvažiuoti. Bendravimas truko kelias sekundes. Tada vairuotojas impulsyviai šoko iš automobilio, spjovė į jį, su kumščiais pradėjo mojuoti, bandė spirti koja, nieko jam nesakydamas, jis atšoko, pradėjo nuo jo bėgti. P. P. nepasivijo jo, nes jis užbėgo už savo automobilio, tada atsisėdo į jį. P. P. spyrė į jo automobilio dureles ar sparną, priekinės pusės žibintą. Nelabai suprato, kas vyksta. Jis P. P. nežalojo. Kadangi žmogus apspardė jo mašiną, paskambino į policiją, manė, kad ji per 10 min. atvažiuos. Jis visą laiką buvo prie savo automobilio ar automobilyje, o P. P. pastoviai vaikščiojo prie jo automobilio. Kai jis pats skambino į policiją, P. P. buvo prie automobilio stiklo, todėl pašalinis vyro balsas garso įrašuose į BPC yra P. P., šis komentavo, klausė: „Ko tu lenkei“. P. P. filmavo. Ar jis skambino į policiją, nematė, matė, kad šnekėjo (telefonu). Jo veide akivaizdžių sužalojimų nepastebėjo. Gal jie buvo, bet jis buvo neatidus. Jo (P. P.) mašina buvo sveika, jam atrodė, kad jis irgi sveikas. Jis (A. B.) kelis kartus skambino į policiją, taip pat kolegai, kad paimtų ir vaikus nuvežtų. Spaudė laikas, policija neatvažiavo, todėl jis paskambinęs tuo pačiu numeriu, paprašė leisti išvažiuoti. Bendrasis pagalbos centras jam neleido išvažiuoti, davė telefoną ir liepė tartis. Paskambinus duotu numeriu, jam leido išvažiuoti ir sakė, kad jam pasiskambins. Pretenzijų neturėjo ir nematė tikslo laukti policijos, todėl jis išvažiavo. Kiek matė, nukentėjusysis liko stovėti vietoje. Nuo aiškinimosi pradžios iki jo išvažiavimo iš įvykio vietos praėjo apie 20 min. Jis nuo Lvovo g. nuvažiavo iki moksleivių rūmų. Tada jam paskambino iš kito numerio, ne iš Bendrojo pagalbos centro, pasakė, kad jau atvažiavo policija, liepė jam atvažiuoti, todėl jis apsisuko ir atvažiavo atgal, bet toje vietoje jau nieko nebuvo. Paskambino tuo numeriu, kuriuo jam skambino, bet sujungimas buvo negalimas ir pastovėjęs išvažiavo.

Nukentėjusysis P. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad buvo apie 12.30 val., jis automobiliu „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo dviese su 1,5 metų anūku, sėdinčiu priekinėje sėdynėje vaiko kėdutėje. Važiavo nuo Katedros tiltu, prie Žalgirio stadiono darė kairį posūkį Konstitucijos pr. link. Užsidegus raudonai šviesoforo šviesai, stovėjo laukdamas žalios šviesos. Nelabai tiksliai atsimena, kokia ten sankryža buvo. Buvo dvi eismo juostos, jis stovėjo pirmas kraštinėje antroje eismo juostoje. Staiga išgirdo garsinį signalą. Signalizavo mašina, stovėjusi už jo automobilio. Nesimatė, kas tame automobilyje, bet vairuotojas ko gero buvo vienas, nes ant priekinių sėdynių keleivių nebuvo. Užsidegus žaliai šviesai, jis suko į kairę, šalia jo buvo laisva vieta iš kairės, nes nuo Konstitucijos pr. mašinos stovi prie stop linijos, neužima sankryžos. „Mercedes“ vairuotojas tuo laiku jo neišlaukdamas bandė jį aplenkti iš kairės pusės, bet jis greitai pajudėjęs iš vietos pirmas, sutrukdė tai padaryti. Neleido aplenkti, nes to daryti neleidžia Kelių eismo taisyklės, jis sudarė avarinę situaciją. Privažiavo prie sekančio šviesoforo, vėl degė raudonas šviesoforo signalas, kokia ten buvo sankryža, nelabai gali pasakyti. Jis ten bendravo su anūku. Durys labai staigiai atsidarė, niekas nieko nesakė ir jam sudavė vieną smūgį į kairės akies sritį. Jis iššoko iš mašinos, vaikas išsigando, pradėjo verkti. Jis pasakė: „aš su vaiku, ką tu darai, kas atsitiko“, jis (A. B.) pasakė „man tavo vaikas iki vienai vietai“, su sarkazmu pasakė, kad jis sudaužė jo automobilio žibintą: „va man žibintą sudaužei“. Žibintas buvo greta, tai buvo priekinis kairys žibintas, kitoje automobilio pusėje prie kitų žibintų jis nebuvo. A. B. šypsojosi, nieko jam nepaaiškino nei kaip, nei kodėl ar už ką, nesakė, kurį žibintą sudaužė, jo nerodė. A. B. atsisėdo į savo mašiną, tada jis išsiėmė telefoną ir pradėjo skambinti policijai, padarė nuotraukas, kad autobusiuko žibintas yra sveikas. Kiek laiko praleido prie kaltinamojo automobilio, neatsimena. A. B. sėdėjo mašinoje, šnekėjo kažką telefonu, ką negirdėjo, nes langai buvo uždaryti. A. B. visą laiką, kol buvo įvykio vietoje, laikė telefoną, nežino, ar kalbėjo. Bet kai jis (A. B.) pamatė, kad jis pradėjo skambinti į policiją, pasišalino iš įvykio vietos. Prieš filmavimą ar po skambino į bendrąjį pagalbos centrą, nepamena. Viskas vyko gatvėje, galėjo girdėtis pašaliniai balsai. Jis nepamena, kad būtų komentavęs važiavimą. Jis pats buvo prie mašinos, pradėjo raminti vaiką, iškvietė policiją ir sėdėdamas automobilyje jos laukė. Sulaukė, kol už 20 minučių atvažiavo policija, paskambino vaiko seneliams, kuriems ir vežė vaiką, jie atvažiavo ir pasiėmė vaiką. Kai seneliai atvažiavo pasiimti vaiko, policija jau buvo atvažiavusi. Atvyko du pareigūnai vyrai. Policija atvažiavo jam stovint toje pačioje vietoje. Kai ji užfiksavo, jis nuvažiavo į kiemą. Po to atvažiavo greitoji medicininė pagalba, apžiūrėjo jį, vietoje suteikė medicininę pagalbą. Jis nuėjo į darbą, vakare pasijuto blogai, buvo nervinis stresas, pats kreipėsi į Lazdynų ligoninę. Gavo nedarbingumo lapelį, 10 dienų buvo nedarbingas. Civilinis ieškinys dėl 2000 eurų moralinės žalos atlyginimo reiškiamas dėl to, kad jis buvo pažemintas morališkai. Be to, jis vairuoja visuomeninį transportą – autobusą Vilniuje, dėl tokio darbo specifikos jis nuolat yra matomoje vietoje, negalėjo atlikti darbo. Kolektyvas didelis, pamatę žmogų su tokiu veidu, žmonės labai kritiškai reaguoja į tai.

LR BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 5), patvirtino šiuos parodymus. Patikslino, kad jis turėjo omenyje, kad nėra užfiksavęs įvykio vaizdo kameromis, o ne telefonu. Jis nebuvo užfiksavęs kaltinamojo profiliu, tik nufotografavęs jį mašinoje. (b.l. 115-118)

Liudytojas P. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad P. P. yra jo uošvis. Tą dieną P. P. turėjo pusę dienos prižiūrėti vaiką, kitą dienos dalį- jo (liudytojo) tėvai. Pirmą dienos pusę P. buvo su vaiku, apie pietus turėjo perduoti vaiką kitiems seneliams. Kas įvyko po to, žino tik iš pasakojimų: P. P. su vaiku važiavo pas jo (liudytojo) tėvus, pakeliui Konstitucijos pr. vaikas užsišnekėjo su seneliu, tai nepatiko kažkam, važiavusiam iš galo. Po to, kai jie dar kurį laiką pavažiavo, atėjo žmogus, atidarė mašinos dureles ir smogė P. P.. Po to buvo paskambinta jo (liudytojo) tėvams, kad šie atvažiuotų ir pasiimtų vaiką. Kai vakare žmona pasiėmė vaiką iš senelių, tą naktį vaikas buvo neramus, gal per daug įspūdžių, streso jam buvo. Visą laiką jį vežiojosi priekyje, po įvykio apie savaitę su juo turėjo daug dirbti, kad jis nebijotų važiuoti, nes jis bijojo važiuoti mašina. Nepamena, kada po įvykio pamatė P. P., ilgą laiką nematė nukentėjusiojo. (b.l. 118)

Liudytoja T. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad P. P. yra jų dukters vyro tėvas – jų anūko senelis. Dėl paties įvykio nieko nežino. Ji turėjo prižiūrėti anūką. Iki pietų jį žiūrėjo P. P., o paskui ji, nes jis turėjo į darbą išeiti. Atėjus laikui jo vis nebuvo, ir buvo gautas skambutis: „atvažiuok, čia toks įvykis“. Girdėjo, kad vaikas verkia. Ji labai išsigando, ir jie su vyru tada kuo greičiau atvažiavo. Per kiek laiko atvažiavo neprisimena - iki 30 min, nes buvo kamštis prie „Panoramos“, suko aplink. Atvažiavę pamatė, kad jau yra policija, P. P. buvo su žaizda veido kairėje prie akies, buvo kraujas, praskelta ir buvo smarkiai raudona. Vaikas labai verkė. P. P. buvo susinervinęs, kad toks įvykis, kad vaikas verkia ir negali apraminti. Ji įvykio vietoje su niekuo nebendravo, tik pasiėmė vaiką ant rankų, sodino į kėdutę, o vaikas nenorėjo atsisėsti į tą kėdutę, verkė. Greitai išvažiavo, matė atvykstančius medikus į įvykio vietą, praleido greitąją, kad įvažiuotų į kiemą. Prie jų medikai nesuteikinėjo pagalbos, mašina įsuko, o jie išvažiavo. Grįžtant namo sėdėjo ant sėdynių ir vežė verkiantį vaiką apkabinusi. (b.l. 118-119)

Liudytojas E. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad neprisimena įvykio. LR BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus liudytojo E. V. tarnybinį pranešimą (b.l. 1), liudytojas patvirtino jame nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad atvyko į įvykio vietą, bet per kiek laiko neatsimena. Nukentėjusysis jų laukė gal viduryje Šeimyniškių g. – Lvovo g. sankryžos. Automobilis, atrodo, nebuvo patrauktas. Vienas asmuo buvo pasišalinęs. Jie viską užfiksavo ir pavažiavo į šoną atokiau nuo gatvės, į kiemą, kurio adreso pasakyti negali. Jie iškvietė nukentėjusiajam medicininę pagalbą. Nukentėjusysis buvo su mažamečiu vaiku, kuris buvo lyg ant galinės sėdynės. Pakalbėjo su nukentėjusiuoju, priėmė jo pareiškimą, surašė tarnybinį pranešimą. Aplinkybės, kad pribėgo nepažįstamas asmuo, sudavė jam į veidą, surašytos iš nukentėjusiojo žodžių. Asmeniui vykti į policiją nereikėjo, davė pareiškimo blanką vietoje. Po to jį tyrėja išsikvietė. Neatsimena, kokia buvo nukentėjusiojo emocinė būsena, išvaizda. Neatsimena, ar vizualiai buvo ant nukentėjusiojo sužalojimų. Jei kvietė medikus, tai sužalojimų buvo. Medikai atvyko, jiems būnant kieme, jį apžiūrėjo. Negali tiksliai pasakyti, ar medikai išvyko kartu su nukentėjusiuoju. Giminaičiai buvo atvažiavę. Forminant įvykį bandė ieškoti to kito pasišalinusio asmens - pranešė per radijo stotį, kiti ekipažai žvalgėsi to kito dalyvio. Įvykio forminimas truko iki pusvalandžio laiko. Jie pranešinėja, kai vyksta į įvykio vietą, yra pajėgų valdymo sistema, kai atvyksta spaudžia mygtuką ir fiksuojamas atvykimo laikas, pagal jų duomenis į valdymo sistemą fiksuoja ir baigimo laiką. Kolega S. S. aiškinosi aplinkybes, suteikė pagalbą, o jis rašė tarnybinį pranešimą Neatsimena, ar tarnybinį pranešimą rašė automobilyje. Neprisimena S. S. veiksmų. (b.l. 126-127)

Liudytojas S. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad gavo iškvietimą, kad vienas žmogus trenkė kitam į veidą. Įvykio vietos adreso tiksliai neprisimena, buvo ar netoliese Konstitucijos prospekto, ar Lvovo g.. Kai atvyko, buvo tik vienas žmogus, to asmens, kuris trenkė, jau nebuvo. Kadangi trukdė pravažiavimui, pasuko į kiemą, užsuko prie šlakbaumo. Nuo tos vietos kur pasitraukė, sankryža, atrodo, nesimatė. Negali pasakyti, ar žmogus laukė įvykio vietoje, ar buvo pasitraukęs. Matėsi ant nukentėjusiojo veido paraudonavęs guzas, kažkur prie akies, linksmas jis nebuvo, gal skaudėjo. Matėsi, kad kažkas žmogui trenkė. Jie paėmė pareiškimą. Nukentėjusysis pasakojo, kad įvyko kažkoks konfliktas kelyje, kad priėjo kitas vairuotojas, ir jam atidarius langą trenkė jam. Ar buvo atidarytos durys, ar langas, tiksliai negali pasakyti. Dėl ko kilo konfliktas, neatsimena. Automobilio markės neatsimena. Mašinoje buvo mažas vaikas. Kol jie laukė, atvažiavo gal sūnus pasiimti vaiko. Iškvietė greitąją pagalbą. (b.l. 127-128)

Ekspertė J. B. teismo posėdyje paaiškino, kad ji tvirtina savo specialisto išvadą. Ją padarė realiai apžiūrėjusi žmogų. Sužalojimas galėjo būti keturių dienų senumo, padarytas nurodytu laiku. Ji rėmėsi tik gyvo žmogaus apžiūra, medicininių dokumentų jai nepateikė. Sužalojimai buvo kairės akies vokuose: kraujosruvos apatiniame ir viršutiniame vokuose. Akiduobė turi kraštus: viršutinį, apatinį, vidinį, išorinį. Nubrozdinimas buvo išoriniame akiduobės pakraštyje. Kraujosrūva 6x4.5 cm buvo ant abiejų vokų. Išilginis matmuo buvo 6 cm, sudėjus apatinio ir viršutinio voko dalį, o 4,5 cm– horizontalus matmuo. Tokios apimties kraujosruva buvo abiejuose vokuose. Ji matėsi veide. Nubrozdinimai buvo šone. Žaizda yra gilesnis audinių sužalojimas, o nubrozdinimas būna labiau paviršinis, iki 1 mm gylio. Dažnai tiria tokius sužalojimus. Tokį sužalojimą galėjo padaryti ir kumščiu, ir kitu daiktu. Tokie sužalojimai galėjo būti padaryti bet kokiu kietu buku daiktu. Tokie sužalojimai nėra specifiniai, kad būtų galima pasakyti, kuo jie padaryti. Požymių, identifikuojančiu daiktą, nebuvo. Toks sužalojimas buvo atliktas mažiausiai vienu trauminiu būdu. (b.l. 142-143)

Rašytine bylos medžiaga nustatyta:

Šalies argumentai

2016 m. gruodžio 16 d. pareiškimu P. P. nurodė, kad 2016 m. gruodžio 16 d. apie 12.30 val. Lvovo-Šeimyniškių gatvių sankryžoje sustojo užsidegus raudonam šviesoforo signalui. Prie jo automobilio pribėgo pilietis iš automobilio “Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsidarė jo automobilio duris ir jam trenkė, ko pasekoje prakirto jam kairį antakį. Prieš tai tas pats automobilis sankryžoje prie Žalgirio stadiono, jam sukant į kairę, bandė jį aplenkti iš vairuotojo pusės, jam stovint ir laukiant posūkio į kairę, signalino. Prašo išsiaiškinti minėto vairuotojo veiksmus. ( b.l. 2).

Bendrasis pagalbos centras 2016 m. gruodžio 16 d.12.43 val. savo informacinėje sistemoje registravo vieną pranešimą iš telefono, kurio Nr. +370 685 76710 (b.l.3), pranešėjas P. P. nurodė, kad prieš 10 minučių jį sankryžoje Lvovo g./Šeimyniškių g., Vilniuje, užpuolė asmuo iš automobilio „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sumušė. (b.l. 3)

Bendrasis pagalbos centras pateikė keturis garso įrašus, 2016 m. gruodžio 16 d. vieną kartą (12.38 val.) skambinant iš abonento numerio +37068576710, priklausančio nukentėjusiajam P. P., ir tris kartus (12.25 val., 13.21 val., 12.38 val.) iš abonento numerio +37067178311, priklausančio įtariamajam A. B.. 2017 m. gegužės 31 d. daiktų apžiūros protokolais apžiūrėjus šiuos garso įrašus, nustatyta, kad A. B. informuoja pagalbos telefonu apie chuliganišką vairavimą, važiuoja-stabdo, kad spyrė jo mašinai, kairėj pusėj sudaužė lempą, biškį sutrupėjo žibintas; P. P. nurodė, kad jį užpuolė chuliganas, prakirto jam akį, chuliganas visą laiką paskui jį važiavo, visą laiką chuliganiškai jį lenkė, jis sustojo prie šviesoforo, tuomet chuliganas išbėgo iš savo automobilio ir šoko, atidarė jo mašinos dureles ir jam trenkė, akį prakirto. ( b.l. 29-37 )

2016 m. gruodžio 16 d. pareigūno E. V. surašytame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 16 d. apie 12.30 val., patruliuodamas kartu su vyr. patruliu S. S., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Lvovo-Šeimyniškių g. sankryžoje konfliktas. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko P. P., kuris paaiškino, kad prie jo automobilio, kuriame jis sėdėjo, pribėgo nepažįstamas asmuo, išlipęs iš automobilio „Mercedes Benz,“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir trenkė jam į veidą. P. P. turėjo pretenzijų ir parašė pareiškimą vietoje. Kitas konflikto dalyvis pasišalino iki jiems atvykstant. ( b.l. 1 )

Specialisto išvada Nr. G 3880/2016 (01) nustatyta, kad P. P. padaryta poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairės akies vokuose, paveikus kietu buku daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t.y. 2016 m. gruodžio 16 d.. P. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. ( b.l. 6 )

Akistatos 2017 m. birželio 14 d. metu nukentėjusysis P. P. ir įtariamasis A. B. liko prie savo duotų parodymų. (b.l. 54, 55)

2017 m. kovo 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole fiksuota, jog nukentėjusysis P. P. nurodė, kad atpažįsta asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 3 (A. B.). Paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 16 d. apie 12.10 val. Slucko ir Šeimyniškių gatvių sankryžoje Vilniuje šis vyriškis privažiavo prie jo su automobiliu "Mercedes Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš jo išlipo ir priėjęs prie jo automobilio, atidarė dureles bei vieną kartą kumščiu trenkė jam į veidą ir prakirto kairį antakį. Atpažįsta pagal veido bruožus, nes jį matė ir gerai įsidėmėjo. (b.l. 25-26)

A. B. ikiteisminio tyrimo metu pateikė nuotrauką, kurioje teigia nupaveikslavęs P. P. konflikto metu prie jo automobilio (b.l. 38-39).

P. P. bylos nagrinėjimo metu pateikė nuotraukas ir vaizdo įrašą, kuriuos nurodė padaręs konflikto su A. B. metu, juose užfiksuotos mėlynos spalvos automobilio „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekiniai žibintai, taip pat mašinoje sėdintis ir telefonu kalbantis vyriškis, jį filmuodamas asmuo nurodo: “ Va, jis prakirto man akį“. (b.l. 113)

A. B. bylos nagrinėjimo metu pateikė skaitmeninę nuotrauką, kurioje užfiksavo P. P. ir savo automobilio žibinto nuotrauką. (b.l. 140)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ar pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-241/2009, 2K-65/2010, 2K-115/2010, 2K-377/2010). Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383/2015, 2K- 172-942/2016 ir kt.).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo A. B. kaltė dėl jam inkriminuojamos veikos įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, t.y. nukentėjusiojo P. P., liudytojų T. B., E. V., S. S. parodymais, o iš dalies ir pačio kaltinamojo A. B. parodymais, taip pat rašytine bylos medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis abu pripažino ir vienodai nurodė tik vieną faktą – kad 2016 m. gruodžio 16 d. Slucko g. –Šeimyniškių g. sankryžoje, jiems vairuojant transporto priemones ir sustojus prie raudono šviesoforo signalo tarp jų kilo konfliktas, tačiau jie abu skirtingai nurodo tiek konflikto priežastis, tiek konflikto eigą.

Nukentėjusysis P. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai nurodė, kad jam prie Rinktinės- Šeimyniškių g. sankryžos uždelsus kelias sekundes pajudėti iš vietos darant posūkį į kairę, A. B. jam signalizavo garso signalu, o pradėjus važiuoti, automobiliu „Mercedes“ bandė jį aplenkti iš kairės, tačiau jis pasuko į kairę pirmas, jam privažiavus ir sustojus sekančioje sankryžoje (Slucko g.- Šeimyniškių g.) priešais raudoną šviesoforo signalą, A. B. išėjęs iš savo automobilio atplėšė jo automobilio vairuotojo pusės dureles ir vieną kartą smogė kumščiu į veidą, į kairės akies sritį, jį sužalodamas – prakirsdamas antakį. Analogiškas aplinkybes jis nurodė akistatos metu, tokį jo paaiškinimą užfiksavo policijos pareigūnas E. V. savo tarnybiniame pranešime. P. P. sutiko su nukentėjusiojo parodymais tik dėl to, kad P. P., kurio automobilis sankryžoje stovėjo priešais jo vairuojamą automobilį, užsidegus žaliam signalui, nejudėjo, uždelsė, dėl ko jis jam du kartus signalizavo.

Netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Jo parodymai buvo iš esmės nuoseklūs viso proceso metu, jie neprieštarauja liudytojų E. V., S. S., T. B. parodymams, kitai rašytinei bylos medžiagai.

Nukentėjusiojo P. P. sužalojimas yra objektyviai įrodytas specialisto išvada Nr. G 3880/2016 (01), kurioje nustatyta, kad P. P. padaryta poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairės akies vokuose, paveikus kietu buku daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t.y. 2016 m. gruodžio 16 d.

P. P. parodymai atitinka specialisto išvadą ir jose išdėstytus faktus apie P. P. padarytų sužalojimų lokalizaciją ir padarymo laiką. Savo sumušimo faktą P. P. patvirtino ir kreipdamasis su pareiškimu į policiją (b.l. 14,1t.), kur nurodė, kad Lvovo-Šeimyniškių gatvių sankryžoje sustojo užsidegus raudonam šviesoforo signalui. Prie jo automobilio pribėgo pilietis iš automobilio “Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsidarė jo automobilio duris ir jam trenkė, ko pasekoje prakirto jam kairį antakį.

Liudytojas S. S. duodamas parodymus teisme patvirtino, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, ant P. P. veido prie akies buvo matyti paraudonavęs guzas, liudytojas E. V. nors nurodė, kad jis neprisimena, ar nukentėjusiojo veide buvo sužalojimų, bet patvirtino, kad jam apžiūrėti buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, todėl preziumuoja, kad kažkoks sužalojimas buvo. Liudytoja T. B. nurodė, kad jai atvykus į įvykio vietą paimti iš P. P. vaiko, P. P. veide prie kairės akies buvo žaizda, aplinkui paraudę.

A. B. neigė, kad jis smogė P. P., neigė bet kokį fizinį kontaktą su juo. Jis pateikė savo darytą P. P., stovinčio prie automobilio „Volvo“ nuotrauką, kuri jo nuomone patvirtina, kad jo veide akivaizdžių sužalojimų nebuvo. Teismas susipažinęs su šia nuotrauka negali tvirtinti, kad ji paneigia aukščiau aptartus byloje surinktus duomenis dėl P. P. sužalojimo. Nuotrauka (b.l. 39) nėra ryški, joje akcentuojama P. P. dešinioji veido pusė, kairė veido pusė (kurioje fiksuotas sužalojimas kitais dokumentais) yra dalinai nusukta nuo objektyvo, todėl aiškiai nematoma. Be to, A. B. pateiktoje skaitmeninėje šios nuotraukos versijoje prie kairės akies išorinio krašto link plaukų linijos matyti raudona dėmė, kas atitinka liudininkų S. S. bei T. B. parodymus, kad jie matė raudoną guzą prie akies P. P. veide, bei ekspertės J. B. teisme duotus parodymus, kad sužalojimas buvo akies šone, prie akiduobės išorinio krašto.

Teismas laiko neįtikima aplinkybe, kad P. P. būtų galėjęs susižaloti pats nuo momento, kai baigėsi konfliktas iki atvyko policijos pareigūnai. Kaip nurodė nukentėjusysis ir apklausti policijos pareigūnai, iki pareigūnų atvykimo P. P. nebuvo patraukęs automobilio, jis tebestovėjo sankryžoje, intensyvioje eismo vietoje, viduryje darbo dienos, todėl nelogiška, kad nukentėjusysis būtų ėmęs save žaloti tokiomis aplinkybėmis.

Kaltinamasis A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme teigė, kad konfliktas prasidėjo dėl to, kad tai P. P. elgėsi chuliganiškai vairuodamas automobilį, nepajudėjo iš vietos laiku, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, važiuodamas priešais jį kelis kartus staigiai stabdė, sudarydamas pavojingą situaciją, jo manymu taip elgėsi tyčia, jį erzindamas, dėl ko jiems sustojus sankryžoje prie sekančio šviesoforo, jis išlipo iš automobilio ir nuėjo aiškintis, kodėl P. P. taip neadekvačiai vairuoja.

Teismas atkreipia dėmesį, kad P. P. nesiekė kontakto su A. B., neinicijavo santykių aiškinimosi, nepradėjo konflikto, todėl teismas neturi pagrindo netikėti jo paaiškinimu. Teismas abejoja ir kaltinamojo nurodyta aplinkybe, esą P. P. norėdamas jį pamokyti, kelis kartus staiga chuliganiškai stabdė, tyčia sudarydamas jam pavojingą situaciją. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis vežė automobilyje mažametį anūką (1,5 metų), ką patvirtino be nukentėjusiojo liudytojai B., policijos pareigūnai, neįtikinama, kad jis būtų rizikavęs dar itin mažo vaiko sveikata, sudarydamas tyčia avarinę situaciją, nieko nežinodamas apie kito vairuotojo, vairuojančio daug didesnę transporto priemonę, sugebėjimus jos išvengti, ir numatydamas, kad tokie veiksmai gali baigtis eismo įvykiu, pavojingu pirmiausia jo ir anūko sveikatai.

Priešingai, ir bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai: pirmojo A. B. į Bendrąjį pagalbos centrą skambučio garso įrašas patvirtina, kad P. P. reiškė pretenzijas A. B., sakydamas „o ko tu lenkei“, „tu nuo pusės lenkei“, kas patvirtina jo nurodytąją konflikto pradžios versiją.

Kaltinamasis teigė, kad tai P. P. buvo agresyvus, jam išsakius žodinę pretenziją dėl vairavimo, iššokęs iš automobilio jį puolė, spjovė, bandė suduoti, bet jis pabėgo nuo jo į automobilį, po ko P. P. spyrė į jo automobilį, sudaužydamas žibintą. Jo nurodytos aplinkybės apie automobilio žibinto sudaužymą nepatvirtina bylos medžiaga: A. B. išvažiavo iš įvykio vietos, dėl ko policijos pareigūnai tirdami įvykio aplinkybes, negalėjo apžiūrėti jo automobilio, jis nepateikė jokių dokumentų, objektyviai patvirtinančių, kad jo automobiliui buvo padarytas apgadinimas, jokie matomi žibinto apgadinimai aiškiai neįžiūrimi nei A. B. pateiktoje nuotraukoje, nei P. P. įvykio vietoje darytose nuotraukose.

Be to, kaip nurodė P. P., jiems bendraujant iki skambinimo policijai, A. B. pareiškė pretenziją dėl žibinto sugadinimo, dėl to jis ir darė jo automobilio žibintų nuotraukas, kad paneigtų šį teiginį. Teismas tiki šiuo P. P. teiginiu, nes priešingu atveju jam nėra tikslo fotografuoti būtent „Mercedes“ automobilio žibintus, o ne jo numerį, kuris yra reikšmingas tokioje situacijoje, siekiant padėti identifikuoti vairuotoją. Tuo tarpu A. B. pasakodamas įvykio versiją teisme nurodė, kad P. P. jį staiga agresyviai puolė, jis nuo jo bėgo ir užsidarė savo automobilyje, po ko įsiutęs nukentėjusysis spyrė į jo automobilį. Kaip nurodė, jis skambino policijai sėdėdamas automobilyje, jau pirmame garso įraše girdėti kaip jis operatoriui nurodo, kad P. P. spyrė jo mašinai kairėje pusėje, sudaužė lempą, žibintas suskilo, biški sutrūkinėjo. Jei jis slėpėsi automobilio viduje nuo P. P., kyla abejonė, kaip jis galėjo žinoti sėdėdamas automobilyje, nepasižiūrėjęs, kad nuo jo spyrių skilo ar dužo automobilio žibintas. Tik visiško išdužimo garsas leistų suvokti sėdinčiajam automobilyje, kad žibintas pažeistas, tačiau nuotraukose užfiksuotas automobilio „Mercedes“ priekinis kairys žibintas sveikas, be akivaizdžiai matomų pažeidimų.

Atsižvelgtina, kad skambučio BPC operatoriui metu A. B. nurodytos įvykio raidos aplinkybės neatitinka nurodytųjų teisme ar duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu: jis nurodė: „kažkas nepatiko jam [p. P.], tai pradėjo mane užpuldinėti, sustabdė“. Iš abiejų įvykio dalyvių parodymų matyti, kad nei vienas jų vienas kito nestabdė, jie abu natūraliai sustojo sankryžoje laukti žalio šviesoforo signalo, be to būtent A. B. pradėjo konfliktinę situaciją, prieidamas prie nukentėjusiojo, atidarydamas jo automobilio duris ir pareikšdamas pretenzijas (kaip jis nurodė). Todėl būtent jo veiksmai vertintini kaip reakcija į jam nepatinkančią situaciją, sustabdę vairuotojus, neleidžiantys toliau jiems važiuoti, bet ne P. P..

Ištirtų įrodymų viseto pagrindu, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. B. viešoje vietoje – Slucko g.-Šeimynykščių g. sankryžoje sudavė ranka smūgį nukentėjusiajam A. B., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Kaltinamojo A. B. parodymus dėl konflikto pradžios teismas vertina kaip siekį sušvelninti savo padėtį ir jais nesivadovauja, nes jie paneigti nukentėjusiojo P. P., liudytojų S. S., E. V., T. B. parodymais.

Taigi, teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. B. pats pirmas sudavė smūgį ranka nukentėjusiajam P. P., kadangi šis suvėlavo pasukti užsidegus žaliam šviesoforo signalui, neleido jo aplenkti, todėl laikytina, kad nusikalstama veika padaryta dėl menkavertės dingsties.

Nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje – gatvių sankryžoje, kurioje vykstat intensyvus eismas, veika daryta dienos metu, mažamečio vaiko akivaizdoje, tuo jį išgąsdinant. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 8 d. priimtoje nutartyje Nr. 2K–670/2002 („Teismų praktika" Nr. 18, p. 119–122) išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininkų veiksmų patirs nepatogumų.

Kaltinamojo veiksmai buvo įžūlūs - neleistini, akivaizdžiai agresyvūs ir moralės požiūriu nepriimtini, jo veiksmais nukentėjusiajam P. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl nėra jokios abejonės, kad šiais veiksmais buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamojo veiksmai padarant šį nusikaltimą įrodyti visiškai, abejoti jų kaltumu pagrindo nėra. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinime ir dalyje procesinių dokumentų nurodyta, kad nagrinėjama veika padaryta Lvovo g. – Šeimyniškių g. sankryžoje Vilniuje, dalyje – kad Slucko g. –Šeimyniškių g. sankryžoje. Pagal Vilniaus miesto planą (www.maps.lt, www.google.lt.maps) Lvovo g. pasibaigia, nepasiekusi Slucko g. –Šeimyniškių g. sankryžos, kurioje A. B. užfiksuotas stovintis P. P. automobilis (b.l. 59), todėl teismas tikslina, kad veika padaryta Slucko g. –Šeimyniškių g. sankryžoje.

Bausmės skyrimas

Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Ištyrus kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad kaltinamasis A. B. praeityje neteistas (b.l. 62), iki įvykio administracine tvarka nebaustas, vėliau du kartus baustas, tačiau tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 63), dirba (b.l. 65). Nusikaltimu buvo padaryta žala ne tik viešajai tvarkai bet ir sveikatai, žalos kaltinamasis neatlygino.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Jo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, yra nesunkus tyčinis nusikaltimas (LR BK 11 straipsnio 3 dalis).

Teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsniu, daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam A. B. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

Civiliniai ieškiniai.

1) Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 12,86 eurų dydžio civilinį ieškinį už nukentėjusiojo P. P. gydymą. Pateikė ieškinio dydį pagrindžiančius dokumentus (b.l. 41-42). Pateikė prašymą nagrinėti civilinį ieškinį civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant teismo posėdžiuose (b.l. 85, 94, 106.). Nurodė, kad ieškinį palaiko. Civilinis ieškinys išnagrinėtas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant. Ieškinio dydį ir pagrįstumą įrodo pateikti duomenys apie suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apimtį ir jų įkainius (b.l. 42). Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Byloje yra įrodyta, kad tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių – nukentėjusiojo nežymaus sveikatos sutrikdymo - yra priežastinis ryšys.

2) Nukentėjusysis P. P. 2017 m. rugpjūčio 24 d. pareiškė byloje 2000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 21), nurodė, kad A. B., esant mažamečiam vaikui elgėsi ciniškai ir žiauriai, vėliau jo nesusirado, neatsiprašė. Teismo posėdyje patikslino, kad neturtinę žalą reiškia dėl to, kad jis buvo pažemintas morališkai, jis savo darbo vietoje nuolat yra matomas visuomenei, dėl to negalėjo atlikti darbo, visuomenė kritiškai reaguoja į tokio pobūdžio sužalojimus veide.

Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus” Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys byloje pareiškiamas” nuostatomis.

Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiojo P. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Vertinant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamojo veiksmų buvo sukeltas išgąstis, jis kentė fizinį skausmą, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, kadangi nemaloniai jautėsi dėl matomų sumušimo pėdsakų veide, atliekant darbines funkcijas viešoje vietoje. Būtent dėl įvykio metu patirto sužalojimo jis kreipėsi į medikus, jam buvo taikomas gydymas.

Taip pat teismas atsižvelgia į A. B. turtinę ir socialinę padėtį. Kaltinamasis darbingo amžiaus, dirba. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas . Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, kad padarytas sužalojimas nežymus ir teismų praktiką P. P. naudai priteistina 300 eurų neturtinei žalai atlyginti iš A. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 298, 302, 304, 307, 308 str.,

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje ir nuteisti 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiojo bei bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę A. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamojo A. B. 12,86 eurus (dvylika eurų aštuoniasdešimt šešis eurocentus) gydymo išlaidų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Nukentėjusiojo P. P. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo A. B. 300 (tris šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo P. P. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Nida Vigelienė (parašas)Nuorašas tikras:Teisėja (A.V.)Nida Vigelienė2018 m. birželio 15 d.