- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e1-1694-1143/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26474-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Kaltinamasis
- A. S.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Janinos Pavlovskajos pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui, t. y. 2020 m. liepos 5 d. apie 9.10 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su J. S. ir J. S. metu, paėmęs keptuvę, gulėjusią pavėsinėje ant stalo, tyčia ją metė į savo senelį J. S., pataikydamas pastarajam į kairę koją. Tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam J. S. fizinį skausmą. A. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, A. S. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, t. y. jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir nešiojo nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos kastetą, t. y. civilinėje apyvartoje draudžiamą, smogiamojo pobūdžio šaltąjį, nešaunamąjį ginklą, kurį J. S. atėmė iš jo 2020 m. liepos 5 d., apie 9.10 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme ir 2020 m. liepos 9 d. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – ir Šalčininkų RPK) Reagavimo skyriaus pareigūnui. A. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir parodė, kad 2020 m. liepos 5 d. ryte, tikslaus laiko nepamena, grįžo neblaivus namo. Buvo pas draugą, kur vartojo alkoholį, dviese išgėrė apie 1 litrą degtinės ir 1 litro talpos butelį alaus. Buvo daug išgėręs alkoholio ir nelabai pamena įvykio aplinkybių. Sutinka, kad viskas galėjo būti taip, kaip nurodyta įtarime. Su seneliu J. S. ir dėde J. S. nori susitaikyti. Papildomai parodė, kad gyvena kartu su seneliu J. S. ir dėde J. S., senelio name. Jo tėvas gyvena (duomenys neskelbtini), o motina mirusi. 2020 m. liepos 5 d. ryte, laiko nepamena, tarp jo, senelio J. S. ir dėdės J. S. kilo konfliktas, kiek pamena, kieme. Galėjo taip būti, kad metė keptuvę ir pataikė į senelį, nes šis ant jo labai rėkė, o jis buvo neblaivus. Dėl kasteto paaiškino, kad nepamena, iš kur ir kaip kastetas pas jį atsirado, tačiau, jeigu dėdė kastetą iš jo atėmė, tai reiškia, kad jis kastetą turėjo. Alkoholį vartoja kasdien dideliais kiekiais, todėl jam viskas susipainiojo ir jis nieko nepamena. Dirba neoficialiai, pavienius darbus. Savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto (b. l. 46, 56-57).
Nukentėjusysis J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena savo nuosavame name, (duomenys neskelbtini). Kartu su juo gyvena jo sūnus J. S. ir anūkas A. S.. Pastarasis yra girtuoklis ir chuliganas, todėl jo tėvas jo gyventi nepriima, o motina, jo (J. S.) dukra, mirė (duomenys neskelbtini). A. S. deklaruoja gyvenamąją vietą pas jį. Jo sūnus J. S. ramus, būna, kad išgeria, bet jis niekur nelenda. 2020 m. liepos 5 d. ryte, A. S. atėjo namo, atsinešė kastetą ir norėjo tuo kastetu juos sumušti. Jie pamatę, kad A. S. ant rankos turi užsidėjęs kastetą, puolė jį atiminėti. J. S. nuplėšė jam nuo rankos kastetą. Viskas vyko kieme, prie pavėsinės. Kai nuplėšė kastetą, J. S. jį paėmė, o A. S., paėmęs pavėsinėje nuo stalo keptuvę, metė į jį tą keptuvę. Pataikė į kairę koją. Ant kojos liko nubrozdinimas, jam labai skaudėjo. Po to, A. S. vienas sėdėjo kieme prie namo esančioje pavėsinėje, kažką gėrė, turbūt alų. J. S. iškvietė policiją. Atvykus policijai, A. S. buvo sulaikytas ir išvežtas. Oficialiai A. S. niekur nedirba, atvažiuoja kažkoks žmogus, paima žmones ir veža į Vilnių dirbti. Nežino, kur jie dirba ir ką daro. Atlikti kūno tyrimo nevažiuos, nes yra ligonis ir neturi tokios galimybės, stiprių sužalojimų nebuvo, tik skaudėjo koją, greitoji pagalba nebuvo kviesta. Sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas be teismo, paskiriant A. S. bausmę (b. l. 21-23).
Liudytojas J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su tėvu J. S., pastarojo namuose. Taip pat kartu su jais gyvena sūnėnas A. S.. 2020 m. liepos 5 d., ryte, apie 9.10 val., jis išėjo iš namų į kiemą. Kieme buvo A. S., kuris atėjo iš kaimyno, su kuriuo kartu gėrė. A. S. daužė per tvorą ir erzino kaimyno šunis. Jis pastarajam nurodė, kad taip nedarytų, tuomet šis puolė prie jo ir norėjo jam suduoti. Jis A. S. pastūmė, šis nukrito. Tuomet pamatė, kad A. S. turi ant rankos užsidėjęs kastetą. Tuo metu iš namų išėjo tėvas. Jis pradėjo atiminėti kastetą iš A. S.. Tėvas jam taip pat padėjo atiminėti kastetą. A. S. gulėjo ant žemės. Po to jis nuėjo j pavėsinę, atsisėdo ir gėrė alų, kurį turėjo atsinešęs. A. S. barėsi su tėvu. Jis išmetė kastetą į kaimyno pievą. Pamatė, kaip A. S. meta keptuvę, kuri buvo pavėsinėje ant stalo. Vėliau pamatė, kad ant tėvo kojos yra įdrėskimas. A. S. nuėjo namo ir atsigulė, o jis iškvietė policiją. A. S. buvo nuvežtas į komisariatą ir sulaikytas. Kastetą vėliau surado pievoje ir pateikė policijos pareigūnams. Jis pats šio įvykio metu nenukentėjo, fizinio skausmo nepatyrė ir A. S. dėl to pretenzijų neturi. Su A. S. konfliktai būdavo dažnai, tačiau muštynių nebūdavo. A. S. dirba neoficialiai, alkoholį vartoja kiekvieną dieną (b. l. 32-34).
2020 m. liepos 5 d. pranešime apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį nurodyta, kad 2020 m. liepos 5 d. apie 9.10 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, A. S., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas sunkus, 4,45 prom. neblaivumo laipsnis), žodinio konflikto metu, tyčia, paėmęs keptuvę, ją metė į savo senelį J. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir pataikė jam į koją, dėl ko J. S. patyrė fizinį skausmą, ant jo kairės kojos liko įdrėskimas (b. l. 6). Dėl to Šalčininkų RPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 1-2).
2020 m. liepos 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, namo kiemas, adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus į namo kiemą nuo gatvės pusės, iš kairės matosi mūrinis vieno aukšto namas, paėjus toliau dešinėje, arčiau tvoros, yra pavėsinė. Pavėsinės viduje stovi stalas, ant stalo yra sulenkta keptuvė. Daugiau jokių reikšmingų aplinkybių nenustatyta. Padarytos nuotraukos (b. l. 7-9).
Iš 2020 m. liepos 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. S. pateikė kastetą (b. l. 10).
2020 m. rugpjūčio 26 d. daikto apžiūros protokole nurodyta, kad pateiktas kastetas buvo apžiūrėtas dalyvaujant Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus vyriausiajam tyrėjui, kuris išvadoje nurodė, kad apžiūros objektas yra pramoninės gamybos kastetas, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas. Padarytos kasteto nuotraukos (p. 11-13). Šalčininkų RPK Veiklos skyriaus 2020 m. spalio 20 d. nutarimu minėtas kastetas perduotas saugojimui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui (b. l. 14).
2020 m. liepos 5 d. 9.52 val. alkotesteriu kaltinamajam nustatytas 4,45 prom. neblaivumas (b. l. 34-35). 2020 m. liepos 5 d. 9.35 val. alkotesteriu nukentėjusiajam nustatytas 0,00 prom. neblaivumas (b. l. 17-18).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. S. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui, bei neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo J. S. parodymai bei kiti byloje esantys surinkti įrodymai – liudytojo J. S. parodymai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, pranešimas apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį, alkotesterio duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, daikto apžiūros protokolas. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad A. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui – seneliui bei neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu – kastetu. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 72-73). Nukentėjusiajam taip pat pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 74).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą. Kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), susijusį su disponavimu ginklais, bei nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), žmogaus sveikatai, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis teistas (b. l. 62-63), baustas administracine tvarka (b. l. 65), registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 71). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašoma A. S. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirti baudą, tačiau tokia bausmės rūšis šio straipsnio 2 dalies sankcijoje nėra numatyta. Teismas, įvertinęs visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, nustatant mažesnį už vidurkį jos terminą bei paskiriant vieną iš BK 48 straipsnyje numatytų draudimų – vartoti psichiką veikiančias medžiagas, t. y. tarp jų ir alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 4 punktas). Tuo tarpu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, A. S. skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, nustatant minimalų šios bausmės rūšies dydį už padarytą baudžiamąjį nusižengimą (BK 47 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad Sodros išraše teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis dirba, tačiau yra darbingo amžiaus, jam nustatytinas 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminas.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, kaltinamajam paskirtos bausmės subendrintinos jų visiško sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė kaltinamajam A. S. skirtina laisvės apribojimas 9 mėnesiams, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei 15 MGL dydžio bauda. Įvertinus tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtinos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitomas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – nuo 2020 m. liepos 5 d. iki 2020 m. liepos 7 d. (b. l. 36, 50).
V. Kiti klausimai
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kastetas, perduotas saugojimui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui (b. l. 14) baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina kaltinamajam Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2020 m. liepos 7 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48).
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 15 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu, ir subendrintą bausmę A. S. skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą.
Daiktą – kastetą, perduotą saugojimui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikinti.
1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per 12 mėnesių – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100, AB DNB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;
2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.