Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-09-21 · Civilinė byla Nr. 2S-1015-567/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-21
Bylos Nr.
2S-1015-567/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Pareiškėjas
M. V.
Suinteresuotas asmuo
R. Z.
Procesinio sprendimo kategorija: 109 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4661-866/2012 pagal pareiškėjo M. V. prašymą patvirtinti taikos sutartį, sudarytą vykdymo procese, suinteresuoti asmenys R. Z., antstolis V. M..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Suinteresuotas asmuo antstolis V. M. pateikė teismui patvarkymą, kuriuo patvarkė sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0013/11/01600, perduoti vykdomąją bylą Nr. 0013/11/01600 su 2012-01-23 prašymu ir 2004-06-18 susitarimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, spręsti klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. V. prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2000-05-14 išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. V. pareiškimą dėl alimentų išieškojimo. Teismas nusprendė išieškoti iš M. V. alimentus sūnui M., gim. 1999-03-02, R. V. naudai ¼ dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL, kas mėnesį nuo 2000-04-21 iki sūnaus M. pilnametystės. Vykdomasis raštas buvo pradėtas vykdyti 2000-05-23. 2011-09-27 išieškotoja R. Z. (buvusi V.) kreipėsi į antstolį V. M. su prašymu vykdyti išieškojimą, kadangi M. V. nuo 2010-11-01 nemoka sūnaus M. išlaikymo. Pagal 2011-10-18 patvarkymą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-01 skola sudarė 12628,10 Lt. Pareiškėjas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad 2004-06-18 išlaikymo dydis buvo pakeistas abiejų šalių pasirašyta taikos sutartimi, išlaikymo įsiskolinimas turi būti skaičiuojamas ne pagal vykdomąjį raštą, bet pagal taikos sutartį (LR CPK 595 str. 2 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-02-10 nutartimi nutarė netvirtinti 2004-06-18 susitarimo, pasirašyto tarp M. V. ir R. Z. (V.), vykdomoje byloje Nr. 0013/11/01600, kurioje vykdomas išieškojimas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000-05-17 išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo iš M. V. nepilnamečio sūnaus M. naudai, išskaičiuojant išlaikymui ¼ dydžio visų gaunamų pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL, iki sūnaus pilnametystės. Teismas nustatė, kad pagal vykdomąjį raštą išieškojimas nepilnamečiui sūnui išlaikyti yra nukreiptas į ¼ M. V. gaunamų pajamų, tuo tarpu pateiktoje taikos sutartyje yra sulygta dėl 500 Lt periodinių kasmėnesinių išmokų. Teismas pažymėjo, kad pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama dėl to, kad ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.983 straipsnis), peržengia vykdomosios bylos ribas, gali pažeisti nepilnamečio vaiko interesus. Be to, prašymas dėl taikos sutarties tvirtinimo pasirašytas tik M. V., todėl teismas negali daryti vienareikšmės išvados, kad dėl pateiktos taikos sutarties tvirtinimo savo valią išreiškė ir išieškotoja. Pagal išduotą vykdomąjį raštą išieškojimas nukreiptas į ¼ M. V. gaunamų pajamų. LR CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Išlaikymo padidinimas ar sumažinimas apskritai yra nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka. Pagal LR CPK 595 straipsnio nuostatas šalys gali sudaryti taikos sutartį vykdymo procese, tačiau ji turi nepažeisti nepilnamečio vaikų interesų, bei atitikti tikrąją šalių valią. Teismas konstatavo, jog patvirtinus taikos sutartį, pagal kurią išlaikymui būtų skiriama po 500 Lt per mėnesį, iš esmės nepilnametis vaikas prarastų galimybę gauti geresnį išlaikymą tuo atveju, jei skyrium gyvenančio tėvo ¼ kasmėnesinių gaunamų pajamų būtų didesnės nei 500 Lt. Teismas pažymėjo, kad taikos sutartis pasirašyta 2004-06-18, t. y. beveik prieš aštuonerius metus, tuo tarpu spręsdamas klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo teismas neturi jokių duomenų apie nepilnamečio vaiko poreikius ir jam reikalingą išlaikymą, todėl negali daryti išvados, kad, patvirtinus pateiktą taikos sutartį, nebus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai (LR CK 3.201 str., 6.983 str., LR CPK 595 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas M. V. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti 2012-02-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad 2012-01-23 šalių, t.y. R. Z. ir M. V. pasirašytas susitarimas buvo pateiktas tvirtinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Teismas, atsisakęs tvirtinti taikos sutartį, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodo, jog ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, tačiau tokios pozicijos nepagrindė. Apeliantas pažymėjo, jog, įvertinant ne tik turtinę padėtį, bei ir įprastus nepilnamečio vaiko poreikius, šalys nustatė, kad 500 Lt dydžio suma yra pakankama sūnaus M. V. išlaikymui. Be to, M. V. turi dar vieną nepilnametį vaiką D. V.. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi ir išlaikymo dydžiu, argumentuodamas, jog šalių susitarimu nustatyta 500 Lt suma gali pažeisti vaiko interesus, tačiau visiškai nevertino aplinkybės, jog nurodyto dydžio suma yra priteista dar iki naujojo LR CK įsigaliojimo bei neatitinka teismų formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Nemotyvuojama, kaip gali būti pažeidžiami vaiko interesai, jei tėvų susitarimu sutarta fiksuota 500 Lt išlaikymo suma, kuomet teismo sprendimu priteista ¼ visų pajamų, bet ne mažiau nei 1 MGL. Taikos sutartis buvo pasirašyta, siekiant apsaugoti vaiko interesus, garantuojant jam pastovią išlaikymo sumą. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad prašymas paduotas tik vienos iš šalių, todėl neaiški kitos šalies pozicija. Teismo pozicija dėl bylos nagrinėjimo ieškinine teisenos tvarka nėra pagrįsta, kadangi taikos sutarties tvirtinimas vykdymo procese yra aptartas LR CPK, taip yra užtikrinamas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų tinkamas įgyvendinimas (LR CK 3.192 str., 3.198 str., 6.461 str. 2 d., LR CPK 595 str.).

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys R. Z., antstolis V. M. nepateikė atsiliepimų į atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str., 338 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Pagal LR CPK 140 str. 3 d. dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo ginčo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja kilusį teisinį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu sutarimu susitaria dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis.

Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos Nr. 12-1600/11 duomenimis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, 2000-05-14 išnagrinėjęs civilinę bylą pagal R. V. pareiškimą atsakovui M. V. dėl išlaikymo priteisimo, 2000-05-17 išdavė vykdomąjį raštą Nr. AV4-107/2000 – išieškoti iš M. V. alimentus sūnui M. R. V. naudai. Išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbio pajamų, bet ne mažiau 1 MGL, vaikui kas mėnesį nuo 2000-04-21 iki sūnaus M. pilnametystės. 2011-09-26 išieškotoja R. Z. kreipėsi į antstolį su prašymu vykdyti išieškojimą. Minėto prašymo pagrindu antstolis V. M. 2011-09-27 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykdomosios bylos Nr. 13-1600/11, b.l. 1-4). 2012-01-23 pareiškėjas M. V. pateikė antstoliui prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo bei 2004-06-18 susitarimo tarp R. V. bei M. V. kopiją, kuriame nurodyta, kad M. V. ir R. V. susitarė, jog R. V. atsiėmus vykdomąjį raštą M. V. įsipareigojo nuo 2004-07-01 kiekvieną mėnesį pervesti į R. V. sąskaitą 500 Lt iki sūnaus M. pilnametystės, pervedant pinigus iki kito mėnesio 20 dienos. Ši suma M. V. prašymo pagrindu gali būti pervedama tiesiogiai iš M. V. gaunamų pajamų (vykdomosios bylos Nr. 13-1600/11, b.l. 73).

Teismas turi teisę atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, jei sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikta 2004-06-18 taikos sutarties kopija negali būti tvirtinama, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui.

LR CK 3.201 str. nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju M. V., pateikdamas 2004-06-18 taikos sutarties kopiją, siekia pakeisti įsiteisėjusį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000-05-14 procesinį sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. AV4-107/2000 pagal R. V. pareiškimą atsakovui M. V. dėl išlaikymo priteisimo. Sudarant taikos sutartį vykdymo procese ir sprendžiant jos patvirtinimo klausimą ypatingosios teisenos tvarka, supaprastinto proceso eigoje negalima revizuoti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nes klausimas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo turi būti sprendžiamas ieškininės teisenos tvarka, įvertinus viešąjį interesą – nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimą ir jo teisių apsaugą, ištiriant faktines aplinkybes apie nepilnamečio vaiko poreikius ir jam reikalingo išlaikymo dydį (LR CK 3.201 str.; CPK 376 str.).

Teismas pažymi, jog 2004-06-18 susitarimo kopijos pateikimas neatitinka LR CPK nustatytus procesinių dokumentų reikalavimus. Pareiškėjas pateikė 2004-07-01 susitarimo nepatvirtintą kopiją, tuo tarpu LR CPK 113 str. 1 d. nustatyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. Teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog prašymas paduotas tik vienos iš šalių, todėl neaiški kitos šalies (šiuo atveju R. Z.) pozicija. Atskirajame skunde apeliantas teisingai remiasi LR CPK 595 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui, tačiau minėtą normą apeliantas aiškina išimtinai savo naudai, nurodydamas, jog prie pareiškėjo prašymo pateikiama taikos sutartis, kurioje išreikšta abiejų tėvų valia. Pažymėtina yra tai, jog LR CPK 140 str. 3 d. įstatymų leidėjas, reglamentuodamas taikos sutarties tvirtinimo procesą, vartoja terminą „šalių prašymas patvirtinti taikos sutartį“, t.y. abi šalys turi pasirašyti ne tik taikos sutartį, išreikšdamos savo valią, tačiau ir prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Teismas konstatuoja, jog antstoliui pateiktame prašyme patvirtinti taikos sutartį nėra išreikšta suinteresuoto asmens R. Z. valia dėl taikos sutarties ir nėra pateiktas taikos sutarties originalas.

Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto argumentą, jog išlaikymo įsiskolinimas turi būti skaičiuojamas ne pagal vykdomąjį raštą, bet pagal taikos sutartį. Pažymėtina, jog galiojanti taikos sutartis yra ta, kurią patvirtino teismas (LR CPK 584 str. 1 d. 4 p.). Nagrinėjamu atveju apeliantas negali remtis 2004-07-01 susitarimo kopija, kaip vykdytinu dokumentu, nes šis susitarimas nėra patvirtintas teismine tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti atskirąjį skundą. Kiti argumentai nėra teisiškai reikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui, todėl teismas jų nevertina. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Skundžiamoje nutartyje nėra prieštaravimų. Tai, kad apeliantui nepatinka nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad nutartis yra be motyvų. Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota ir iš esmės atitinka CPK 291 str. reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai.

Teismas išaiškina, kad apeliantas pagal LR CK 3.201 str. ir CPK nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, jeigu po teismo procesinio sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 3 str. 6 d., 7 str., 18 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str., 595 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Neringa Švedienė